Priklausomybės ir vaikai

Kalbant apie vaikų priklausomybes, dažniausiai pagalvojama apie priklausomybes nuo alkoholio, tabako, psichotropinių medžiagų. Tačiau priklausomybių esama ir daugiau, pavyzdžiui, priklausomybė nuo interneto, lošimų, sporto, maisto, kofeino, apsipirkimo ir pan. Šiame straipsnyje jas ir aptarsime.

 

Priklausomybės apibūdinimas

Priklausomybė apibūdinama kaip lėtinis sutrikimas, kai asmuo nesugeba kontroliuoti savo elgesio vartodamas tam tikras medžiagas ar užsiimdamas tam tikra veikla. Dažniausiai stebima fizinė priklausomybė, kai pats organizmas reikalauja tam tikros medžiagos ar proceso. Dažnai būdingas slenksčio didėjimas, kai vis daugiau reikalaujama medžiagos, kuri padėtų pasiekti prieš tai buvusį efektą ar pojūtį. Dalis priklausomybių turi ir psichologinį aspektą, kurį įveikti ir atpažinti yra sunkiau. Psichologinė priklausomybė apima tam tikrus ritualus, emocijas. Paciento, sergančio priklausomybe, elgesio pokyčiai ne visada pastebimi iš karto. Dažniausiai negatyvumas atsispindi mokykloje, šeimoje, bendraujant su draugais ar užsiimant kasdiene veikla.

                     

Dažniausios vaikų priklausomybės

 

Informacinės technologijos. Šiais laikais dažnai naudojamasi telefonais ir kompiuteriais. Tyrimo, atlikto Jungtinėje Karalystėje, duomenimis, vaikai daugiau laiko praleidžia naudodamiesi internetu, nei žiūrėdami televizorių. Dauguma vaikų teigia, kad naudoja telefoną ar planšetinį kompiuterį tik tam, kad galėtų naršyti internete [1]. Rytų šalyse šios priklausomybės yra dažnesnės, pavyzdžiui, Anglijoje jos sudaro 10 proc., Šveicarijoje – 17 proc., Korėjoje – 31 proc. [2]. Deja, duomenų apie priklausomybės nuo interneto paplitimą Lietuvoje neturime. Priklausomybė nuo interneto – tai perteklinis interneto naudojimas žaidimams ar kitai veiklai (pvz., naršymas socialiniuose tinkluose), kai sutrikdoma kasdienė veikla, nes ši veikla užima didžiąją dalį dienos [3]. Vaikų priklausomybė nuo interneto retai apima azartinius žaidimus. Čia daugiau kalbama apie priklausomybę nuo internetinių žaidimų, žinučių, socialinių tinklų ar blogų sekimo / rašymo. Tyrimais įrodytas svarbus tėvų vaidmuo. Tėvai gali sekti tiek laiką, kurį vaikai praleidžia naudodamiesi internetu, tiek interneto turinį. Visa tai padeda ugdyti savireguliacijos įgūdžius paauglystėje [4]. Įrodyta, kad priklausomybė nuo telefono ar planšetinio kompiuterio gali sukelti tiek miego sutrikimus, tiek nemigą [5].

Aleksitimijos terminas apima blogą emocijų atpažinimą / sunkumus atpažįstant jausmus, blogą emocijų išraišką simboliais (žodžiais) / sunkumus įvardijant jausmus bei kognityviniam asmenybės stiliui būdingą orientaciją į aplinkos veiksnius (ignoruojami vidiniai išgyvenimai ir patirtis) / į išorę orientuotą mąstymą. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, dažniau būna intravertai, nemoka valdytis esant stresinėms situacijoms, juos apima pyktis ir nerimas. Pastebėtas glaudus priklausomybės nuo interneto ir aleksitimijos pasireiškimo ryšys, ypač tada, kai priklausomybė išsivysto jauno amžiaus pacientams [6]. Simptomai, kurie rodo vaikų priklausomybę nuo interneto, yra: miego laikas, aukojamas internetui; nesugebėjimas sekti laiko, praleisto naršant internete; prislėgta nuotaika, dirglumas ir pyktis, kai naudojimasis internetu yra ribojamas ar draudžiamas; neatliekami namų darbai; pasirenkama laiką praleisti naršant internete, o ne bendraujant su šeima, draugais; vengiama naujų pažinčių; nesidomima kita veikla; greitai supykstama, nemokama valdyti emocijų.

                      Alkoholis ir tabakas. Priklausomybė nuo alkoholio ir tabako yra viena dažniausių priklausomybių rūšių. Gali būti vartojamos tiek legalios, tiek nelegalios medžiagos (pvz., marihuana). Pastebėta, kad tie vaikai ar paaugliai, kurie rūko cigaretes arba vartoja alkoholį, yra labiau linkę vartoti ir marihuaną. Kuo anksčiau pradedama vartoti šias medžiagas, tuo anksčiau pastebimos ir sveikatos problemos, be to, dažniau susiduriama su gyvybei pavojingomis situacijomis. Užkietėję rūkaliai dažniausiai pradeda rūkyti paauglystėje arba jaunystėje (90 proc. – nuo 18 metų, 99 proc. –  iki 26 metų). Kuo anksčiau pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys priklausomybė, kurią įveikti bus sunkiau [7]. Lietuvoje apie 30 proc. jaunimo (15–24 metų) rūko cigaretes, 21 proc. –elektronines cigaretes. 8 proc. pradėjo rūkyti būdami jaunesni nei 15 metų. Rūkymas pažeidžia kvėpavimo takus, dantenas, širdį. Tuo tarpu alkoholio vartojimas lemia dėmesio ir koncentracijos sutrikimus, atminties praradimą, dažnesniau linkstama į suicidą (ypač paauglės mergaitės). Pastebėta, kad kuo anksčiau pradedama vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad suaugus išsivystys priklausomybė [8]. 2007 metų tyrimo duomenimis, maždaug 90 proc. Europos mokinių yra gėrę alkoholio. 82 proc. apklaustų mokinių vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių, 61 proc. – per pastarąsias 30 dienų. Skirtingoje šalyse alkoholio vartojimo dažnis skiriasi. Pavyzdžiui, 80 proc. Austrijos ir Danijos, 31 proc. Islandijos ir 35 proc. Armėnijos mokinių teigė, kad gėrė alkoholio per pastarąsias 30 dienų. Beveik visose šalyse alkoholio daugiau išgeria berniukai negu mergaitės. Tiesa, Islandijoje mergaitės alkoholio išgeria daugiau negu berniukai [9]. Labiau linkę vartoti alkoholį yra tie vaikai, kuriems trūksta tėvų dėmesio, bendravimo, kurių šeimose stebimi dažni konfliktai, per griežta disciplina, šeimoje ar giminėje yra buvę priklausomybės atvejų [10, 11].

Viena pavojingiausių situacijų – apsinuodijimas alkoholiu. Tai gyvybei grėsminga būklė, kai per trumpą laiko tarpą suvartojamas didelis kiekis alkoholio. Alkoholis užslopina gyvybines funkcijas, todėl išsivysto koma, galima užspringti, slopinamas kvėpavimas, širdies veikla, o kartais ištinka net mirtis. Apsinuodijusius alkoholiu vaikus gydytojas turi nedelsdamas apžiūrėti ir suteikti pagalbą.  

                      Priklausomybė nuo maisto. Tai naujai apibrėžta priklausomybių rūšis. Deja, tyrimų, nagrinėjusių vaikų priklausomybes nuo maisto, yra labai mažai. Manoma, kad vaikams ši priklausomybė yra pavojingesnė dėl dar vykstančios biologinės ir psichologinės jų raidos [12]. Priklausomybė nuo maisto (pvz., saldainių, kepinių, saldintų gėrimų) būdingesnė mažesniems vaikams [13]. Nustatyta, kad vaikams, kurie pripažįsta turintys priklausomybę nuo maisto, būdingas mažesnis sotumo jausmas, emocinis valgymas, jų kūno masės indeksas yra didesnis [14]. Tėvų maisto ribojimas vaikams ir griežta priežiūra vertinama nevienareikšmiškai. Kelete tyrimų įrodyta, kad vaikams, kurių tėvai riboja maistą, yra didesnė nutukimo tikimybė. Kituose tyrimuose šis ryšys nenustatytas. Dar viename tyrime stebėtas teigiamas poveikis nutukimo išsivystymui ateityje, bet tyrime buvo tiriami tik vaikai iki 3 metų [15]. Vaikų, nuolat jaučiančių spaudimą valgyti, kūno masės indeksas ateityje dažniausiai neviršija normos [16]. Deja, išsivysčiusiose šalyse 23,8 proc. berniukų ir 22,6 proc. mergaičių turi antsvorio ar yra nutukę. Pastebėta, kad vaikų, kurie turi priklausomybę nuo maisto, tėvai dažnai irgi serga šia priklausomybe, todėl manoma, kad visi valgymo įpročiai formuojami šeimoje.

                      Lošimas. Lošimas tarp vaikų yra retesnis, tačiau paauglystėje ši priklausomybė gali pasitaikyti. Tikslus jos dažnis nėra žinomas, nes daugiausiai tyrimų yra atlikta su suaugusiaisiais.  Nustatyta, kad šia priklausomybe gali sirgti 0,2–2 proc. [17]. Daugelyje tyrimų įrodyta, kad galimos priežastys glūdi dar vaikystėje. 1 iš 8 vaikų vaikystėje patiria netinkamą elgesį [18]. Tiriant suaugusiuosius, pastebėta, kad net 57 proc. yra patyrę emocinę, 41 proc. – psichologinę, 24 proc. – seksualinę traumą, ir net 92 proc. tai išgyveno vaikystėje [19]. Pastebėta, kad kuo anksčiau berniukai susiduria su lošimu, tuo didesnė priklausomybės išsivystymo tikimybė. 70–85 proc. paauglių dalyvauja lošimuose, 50–70 proc. nurodo lošę per pastaruosius 12 mėnesių [20].

 

Apibendrinimas

Priklausomybės – tai ne tik suaugusių problema. Vaikų priklausomybių rūšys yra skirtingos, sunkiau pastebimos, tačiau gali turėti neigiamų padarinių tiek asmenybės raidai, tiek šeimos gerovei. Svarbu laiku atpažinti esamą priklausomybę ir ieškoti būdų ją įveikti.

 

Straipsnio autorius

Aliona Baublienė

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninė

 

Literatūra:

  1. Ofcom Children and parents: Media use and attitudes report (2016).
  2. Cha SS, Seo BK. Smartphone use and smartphone addiction in middle school students in Korea: Prevalence, social networking service, and game use. Health Psychology Open (2018);
  3. Lin YH, et al. Chen Development of short-form and screening cutoff point of the Smartphone Addiction Inventory (SPAI-SF) International Journal of Methods in Psychiatric Research, 26 (2) (2017).
  4. Chen VHH, Chng GS. Active and restrictive parental mediation over time: Effects on youths' self-regulatory competencies and impulsivity. Computers & Education, 98 (2016).
  5. Hardell L, et al. Meta-analysis of long-term mobile phone use and the association with brain tumours International Journal of Oncology (2008).
  6. Schimmenti A, et al. Traumatic experiences, alexithymia, and internet addiction symptoms among late adolescents: A moderated mediation analysis. Addictive Behaviors, 64 (2017).
  7. Fergusson DM, et al. Childhood exposure to alcohol and adolescent drinking patterns. Addiction (1994).
  8. Sartor CE, et al. The role of childhood risk factors in initiation of alcohol use and progression to alcohol dependence. Addiction (2007).
  9. Hibell B, et al. 2007 m. ESPAD ataskaita. Narkotikų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje, Švedijos informacijos apie alkoholį ir kitus narkotikus taryba (CAN), (2009).
  10. Maggs JL, et al. Childhood and adolescent predictors of alcohol use and problems in adolescence and adulthood in the National Child Development Study. Addiction (2008).
  11. Englund MM, et al. Childhood and adolescent predictors of heavy drinking and alcohol use disorders in early adulthood: a longitudinal developmental analysis. Addiction (2008).
  12. Brown S, et al. Neurocognitive functioning of adolescents: Effects of protracted alcohol use. Alcoholism, Clinical and Experimental Research, 24 (2000).
  13. Pan L, et al. A longitudinal analysis of sugar-sweetened beverage intake in infancy and obesity at 6 years. Pediatrics, 134 (2014).
  14. Gearhardt A, et al. Preliminary validation of the Yale Food Addiction Scale for children. Eating Behaviors, 14 (2013).
  15. Campbell K, et al. Parental use of restrictive feeding practices and child BMI z-score. A 3-year prospective cohort study. Appetite, 55 (2010).
  16. Wehrly SE, et al. Controlling parental feeding practices and child body composition in ethnically and economically diverse preschool children. Appetite, 73 (2014).
  17. Petry NM, et al. Comorbidity of DSM–IV pathological gambling and other psychiatric disorders: Results from the National Epidemiological Survey on Alcohol and Related Conditions. Journal of Clinical Psychiatry (2005).
  18. Wildeman C, et al. The prevalence of confirmed maltreatment among us children, 2004 to 2011. JAMA Pediatrics (2014).
  19. Fenton MC, et al. Combined role of childhood maltreatment, family history, and gender in the risk for alcohol dependence. Psychological Medicine (2013).
  20. Ladouceur R, et al. Pathological gambling and related problems among adolescents. Journal of Child & Adolescent Substance Abuse (1999).