Proteolizinių fermentų sukelta imunomoduliacija - pagalba gydant uždegimus

Sisteminė fermentų terapija – tai tikslingai sudarytų hidrolizinių fermentų derinių vartojimas gydymo tikslais. Šie fermentų preparatai veikia ne vietiškai virškinamajame trakte, bet sistemiškai kiekvieną organą ar jų sistemą. Geriamieji fermentų mišiniai rezorbuojasi plonajame žarnyne ir iš ten su krauju išplinta po visą organizmą, kur vėliau susitelkia pažeidimo židiniuose. Dėl savo uždegimą slopinančio, imunomoduliuojamojo, antifibrozinio bei kitų poveikių sisteminė fermentų terapija vis plačiau taikoma įvairiose medicinos srityse.

Fermentai ir uždegimas

Fermentai – tai baltyminiai katalizatoriai, kurie aktyvina chemines reakcijas organizme. Dėl savo baltyminės kilmės jiems būdingos išskirtinės katalizinės savybės, t. y. Jie gali pagreitinti reakcijas 107–1010 kartų. Žmogaus organizme randama apie 3000 skirtingų fermentų, kurie katalizuojadaugiau nei 7000 įvairių cheminių reakcijų. Fermentai kontroliuoja visus metabolinius procesus organizme, pradedant nuo maisto medžiagų skaidymo, energijos transformacijos ir kaupimo bei baigiant biomolekulių gamyba ir kompleksiniu imunomoduliuojamuoju poveikiu [1]. Kai mūsų organizme trūksta fermentų arba sutrinka jų funkcinė būklė, fiziologinės reakcijos prastėja, o esant įvairioms patologijoms, uždegimams natūralių sisteminių fermentų poreikis itin padidėja, dažnai viršydamas organizmo galimybes.

Kalbant apie uždegimo reakcijas svarbu prisiminti, jog joms būdingi pagrindiniai penki simptomai: karštis (temperatūros pakilimas), paraudimas, patinimas, skausmas bei pažeistos vietos funkcijos sutrikimas. Sisteminė fermentų terapija mažina visus uždegimo požymius, bet veikia kitaip nei tradiciniai vaistai nuo uždegimo. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo veikimas paremtas fermento ciklooksigenazės slopinimu, dėl to sumažėja uždegimo mediatorių, kaip antai prostaglandinų bei tromboksanų, sintezė ir taip palengvinami uždegimo simptomai. Tačiau šie vaistai turi nemažai šalutinių poveikių virškinamajam traktui, širdies ir kraujagyslių sistemai, kai kurie iš jų yra žalingi kepenims, inkstams bei nerekomenduojami nėštumo metu [2]. Tuo tarpu sisteminiai fermentai uždegimo metu ne blokuoja natūralių uždegimo mediatorių gamybos, bet greitina medžiagų apykaitą uždegimo židinyje, stimuliuoja organizmo imuninę sistemą kovoti su sukėlėju, aktyvina ląstelių irimą bei skatina fagocitozę. Taigi fermentai neslopina paties uždegimo, bet pagreitina natūralią jo eigą ir taip padeda mūsų organizmui su juo susitvarkyti. Dėl pagreitėjusios uždegimo eigos infekcija yra apribojama ir nespėja išplisti į aplinkinius audinius bei organus. Dar vienas svarbus sisteminių fermentų poveikis yra sinerginis efektas vartojant juos kartu su antibiotikais.

Pasaulio literatūroje nurodoma, jog vartojant sisteminius fermentus kartu su antibakteriniais preparatais, pagerėja jų bioprieinamumas prie bakterijos, taip sustiprinamas antibiotikų veikimas bei sumažinama jų dozė. Taip pat svarbu pabrėžti, kad fermentų preparatai yra saugūs, neturi žalingų nepageidaujamų efektų bei nustatytos toksinės ar mirtinos dozės.

 

Imunomoduliacija

Yra žinoma, jog, nusilpus organizmo imuninei sistemai, mes tampame lengvai pažeidžiami ir dažniau susergame infekcinėmis ligomis. Taip pat esant silpnam imunitetui mūsų organizme pagaminami antikūnai, kurie puola žmogaus organizmo audinius bei ląsteles, ir tai pasireiškia įvairiomis autoimuninėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, intersticiniu nefritu ir kt.). Nors šios ligos susijusios su antikūnų gamyba, visų jų išsivystymui yra svarbūs ir specifiniai T limfocitai. Atpažinusios aloantigeną, organizmo T ląstelės aktyvuojasi ir išskiria citokinus [6]. Šie išskirti citokinai gali sužadinti skirtingų sistemų ląsteles, pavyzdžiui, odoje retikuloendotelinės sistemos ląsteles, ir sukelti uždelsto tipo (IV) hipersensityvinę reakciją. T limfocitams atpažinus kasos beta ląsteles ar antigenus smegenyse, gali išsivystyti 1 tipo cukrinis diabetas bei išsėtinė sklerozė. Taigi svarbu suprasti, kad, išmokus valdyti T limfocitų aktyvumą, būtų galima gydyti autoimunines ligas. T limfocitų aktyvumui yra svarbios paviršiuje esančios molekulės, ypač CD4, CD44, B7-1. In vitro tyrimais buvo įrodyta, kad būtent šios molekulės veikiant fermentams (tripsinui) buvo suskaidytos ir sumažino T ląstelių aktyvumą [6]. T ląstelės neatpažįsta tirpių antigenų, tačiau susiduria su antigenu, kuris yra ant antigeną pristatančios ląstelės (makrofago, dendritinės ląstelės, B limfocito). Šiame atpažinimo procese yra svarbūs T limfocitų antigenų receptoriai (TCR), kurie specifiškai jungiasi su pagrindinio audinių suderinamumo antigeno (HLA) molekule ir perdirbtu peptidiniu antigeno fragmentu. Kad T ląstelė būtų aktyvuota, ji turi atpažinti apie 100–300 tokių HLA/peptidinio antigeno kompleksų, tai yra jos aktyvacijos slenkstis. Šis slenkstis nėra visada toks pat ir kinta priklausomai nuo papildomų molekulių kiekio, taip pat tų, kurios jautrios tripsinui. Sumažėjus papildomų paviršinių molekulių kiekiui, padidėja T limfocitų aktyvacijos slenkstis ir taip galima išvengti jų aktyvacijos ir sukeliamų poveikių [6]. Taigi šios tripsinui jautrios molekulės gali būti specifiškai naudojamos terapiniams tikslams, o jų efektas yra analogiškas molekulių blokavimui naudojant monokloninius antikūnus.

Įvairiapusis sisteminių fermentų poveikis

Kaip jau minėta anksčiau, dėl įvairių klinikinių efektų sisteminiai fermentų preparatai gali būti vartojami įvairiose medicinos srityse (ausų, nosies, gerklės ligos, kvėpavimo takų ligos, virškinimo takų ligos, reumatinės ligos, kraujagyslių, limfagyslių ligos, trofinės opos, ginekologinės ligos, urologinės ligos, dermatovenerologinės ligos, onkologinės ligos).

Dar 1996 m. vokiečių mokslininkai atliko atsitiktinių imčių dvigubai aklą tyrimą, kuriame siekė išsiaiškinti sisteminių fermentų preparatų (Wobenzym) poveikį moterų mastopatijos gydymui lyginant juos su hormoniniais preparatais (Lynestrenol). Po dviejų mėnesių sisteminių fermentų terapijos jie pastebėjo ryškesnį poveikį pieno liaukos sukietėjimo mažinimui [3]. Nors tyrėjai nerado skirtumo tarp kitų simptomų šalinimo (cistų kiekis ir dydis, skausmingumas, jautrumas), tačiau sisteminė fermentų terapija buvo puikiai toleruojama, neturėjo jokių šalutinių poveikių, įtakos hormonų pusiausvyrai organizme, todėl ji pradėta laikyti alternatyvia, mažos rizikos terapija šiai patologijai gydyti.

Kitas svarbus fermentų poveikis yra antifibrozinis, t. y. fermentai sunaikina randinį audinį (scar tissue). Žinia, jog senstant sisteminių fermentų organizme mažėja, todėl tuo metu pradeda ryškėti ligos, susijusios su padidėjusiu fibrozinio audinio kiekiu organizme (fibrocistinė krūtų liga, endometriozė, gimdos fibroidai, skleroziniai arterijų pakitimai), taip pat su amžiumi bet koks pažeidimas bei žaizda gydama palieka storesnį, silpnesnį ir labai gerai matomą randą. Todėl sisteminių fermentų preparatai yra puiki priemonė randinio audinio bei fibrozės sumažinimui po operacijų (cezario pjūvio, laparatomijos) [4] ar sergant įvairiomis ligomis (inkstų, plaučių fibroze). Svarbu pabrėžti ir tai, jog fermentai gali sunaikinti net ir seną randinį audinį,kuris yra susiformavęs prieš keletą mėnesių ar metų. Fermantai svarbūs ir skystosios kraujo terpės švarumui palaikyti. Mokslininkai įrodė, jog kraujyje crikuliuojantys fermentai gerina kraujotaką, nes pašalina susikaupusį fibriną ir taip užtikrina, kad kraujas netaptų per daug tirštas ir sumažėtų krešulių susiformavimo tikimybė [5].  Taip sumažėja galimybė susirgti miokardo bei smegenų išeminiu infarktais. Tačiau pacientai, sergantys kraujo ligomis (hemofilija) ar jau vartojantys kraują skystinančius preparatus (hepariną, varfariną), fermentų preparatus turi vartoti atsargiai ir pasitarti su gydytoju, nes jie didina šių preparatų efektyvumą, todėl kraujo klampumas gali itin sumažėti.

Wobenzym ir Phlogenzym

Wobenzym susideda iš fermentų mišinio (100 mg pankreatino, 60 mg papaino, 45 mg bromelaino, 10 mg lipazės, 24 mg tripsino, 1 mg chimotripsino, 50 mg rutino). Šis preparatas pasižymi imunomoduliuojamuoju, fibrinoliziniu ir antriniu skausmo malšinamuoju poveikiu, svarbiu gydant uždegimus bei pabrinkimus. Wobenzym teigiamai veikia uždegimo proceso eigą, apriboja patologinių autoimuninių ir imunokompleksinių procesų atsiradimą. Preparatas greitina toksinių medžiagų apykaitos produktų ir nekrozinių audinių suirimą, todėl sparčiau gyja hematomos bei atslūgsta pabrinkimai. Be to, šis preparatas skaido patologinius imuninius kompleksus (IK) bei greitina jų eliminaciją, normalizuoja kraujo klampumą ir gerina mikrocirkuliaciją, dėl to organizmo audiniai yra geriau aprūpinami maisto medžiagomis bei deguonimi. Phlogenzym – tai įvairių fermentų ir flavonoido, pasižyminčio uždegimą slopinančiomis bei imuninę sistemą veikiančiomis savybėmis, derinys.

Preparato sudėtyje esantis sudedamųjų medžiagų mišinys, taip pat pavieniai fermentai bromelainas, tripsinas ir rutozidas mažina traumos sukeltą patinimą. Veikiant vaistinio preparato sudėtyje esantiems fermentams vyksta tarpląsteliniame skystyje esančių makromolekulių proteolizė ir uždegimo mediatorių (pvz., histamino) ardymas. Be to, pažaidos vietoje proteazės skaido susikaupusį fibriną ir kitas medžiagas, ardo mikrotrombus, todėl gerėja mikrocirkuliacija, mažėja patinimas, skatinama pažeistų audinių regeneracija. Fermentų preparatas yra vartojamas per burną, rekomenduojama nuryti jį nesukramtytą vienu kartu arba per kelis kartus, likus 0,5–1 val. iki valgio, užsigeriant stikline vandens.

Parengė gyd. G. Vaičaitytė

Lietuvos gydytojo žurnalas Nr.7