Gegužės pabaigoje Vilniuje vyko respublikinė šeimos gydytojams skirta konferencija „Sindromai ir ligos kasdieninėje internisto ir šeimos gydytojo praktikoje: nauji senų problemų sprendimai“. Konferen­cijos pavadinimas iškalbingas ir išties atspindi platų nagrinėtų temų ratą. Šiame straipsnyje plačiau ap­žvelgsime migrenos ir pooperacinio skausmo gydymo galimybes.

 

Žinomumas mažas

 

Konferencijoje pirminius galvos skausmus ir mi­grenos gydymo naujoves apžvelgė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichofiziologijos ir reabilitaci­jos instituto gydytoja Jūratė Pečeliūnienė. Problema, kad žinoma apie migreną gana mažai. Tačiau šeimos gydytojai taip pat gali atpažinti, konsultuoti ir gydyti pacientus, sergančius migrena. „Šiandien mokslinėje literatūroje dar galima rasti duomenų, kad migrena yra neišgydoma liga ir ją galima tik valdyti, nes gy­dymas labai sudėtingas dėl pačios ligos sudėtingu­mo. Migrenos paplitimas 10–16 proc., o Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad liga yra didelė našta visuo­menei“, – sako medikė.

Migrena siejama su moteriška lytimi. Moterų ser­gamumas šia liga, prasidėjus lytinei brandai, didė­ja 2–3 kartus, palyginti su vyrais. Piką liga pasiekia 35–45 gyvenimo metais, tad dažniausiai migrena – darbingo ir vaisingo amžiaus moterų liga. Vertinant ligos trigerius nustatyta, kad moteriškų lytinių hor­monų kitimas menstruacinio ciklo metu gali provo­kuoti migreną toms moterims, kurios turi polinkį ja sirgti. Tačiau kodėl vienų polinkis į migreną dides­nis, kitų – mažesnis?

 

Diagnozuoti ir paprasta, ir sunku

 

Dažniausiai šeimos gydytojo praktikoje sutinka­mos dvi migrenos rūšys: migrena su aura (MA) ir migrena be auros (MBA). Diagnozė šeimos gydy­tojo darbe nustatoma tik pagal kliniką. „Viena ver­tus, diagnozuoti paprasta, nes diagnozė turi remtis tik paciento anamneze. Kita vertus, labai sudėtinga, nes nėra objektyvių priemonių jai patvirtinti, pvz., kaip AKS matavimas hipertenzijos atveju ar glikemijos ty­rimas diabeto atveju. Migrena nediagnozuojama įvy­kus vienam priepuoliui. Remiantis IHS (angl. Inter­national Headache Society) kiterijais, MA diagnozei patvirtinti turi būti įvykę ne mažiau kaip 2 priepuo­liai, o MBA – 5 priepuoliai“ – sako J. Pečeliūnienė.

Migrenos ataka (arba priepuolis) – neurovas­kulinė liga, kuri gali trukti iki 3 parų. Daugiau nei 72 val. – jau komplikuotos migrenos diagnozė. Sergantieji migrena dažniausiai skundžiasi stipriu vienpusiu pulsuojamo pobūdžio galvos skausmu. 20 proc. atvejų sergant migrena pasireiškia tokie sutrikimai kaip aura; priepuolį gali lydėti vegeta­ciniai simptomai (vėmimas, pykimas), padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) arba jautrumas gar­sui (fonofobija). Migrenos priepuoliui būdinga ir tai, kad nuo menkiausio fizinio krūvio būklė smar­kiai blogėja.

Menstruacinė migrena (MM) dar sudėtingesnė. Pačios sunkiausios pacientės – moterys, sergančios MM, nes paprastai jų liga trunka ilgai, ją lydi vėmi­mas, pykinimas, galvos skausmas gali kartotis kelių parų laikotarpiu, dažnai komplikuojasi.

Migrena turi fazes, tačiau nebūtinai visos pasi­reiškia. Kartais galvos skausmas būna be prodromų, be auros, o kartais sergama beskausme migrena, ta­čiau su aura. Vizualinė migrenos aura paprastai la­bai išgąsdina žmones. Ji pasireiškia įvairiais vizua­liniais efektais, pvz., žaliuzės arba blyksnio. Esant migrenai su aura, didėja išeminės smegenų patolo­gijos rizika. Dauguma atvejų galvos skausmas turi „įsibėgėjimo“ tendenciją. Tuo paremtas ir gydy­mas, ir jo taktika.

 

Kada pradėti gydyti?

 

Specifiniai vaistai nuo migrenos – triptanai. Jais ligą turėtume pradėti gydyti tada, kai galvos skaus­mas yra vidutinis ar labai sunkus. Tačiau įvertinda­mi migrenos kliniką turėtume žinoti, kad priepuo­lis gali būti skirtingo pobūdžio, todėl išskiriamos

 

3 pagrindinės klinikinės formos:

•greitai besivystančios migrenos ataka, kai gal­vos skausmas piką pasiekia per pirmas valandas ir trunka apie 8 val.;

•lėtai besivystančios migrenos atakos tipas, kai gal­vos skausmas piką pasiekia maždaug per 2 paras;

•pats sudėtingiausias gydytojams ir sunkiausias pacientams – pasikartojantis (grįžtantis) galvos skausmas ilgai trunkančios migrenos atakos fone. Tokia migrenos ataka trunka kelias paras ir jai bū­dingas banguojamo pobūdžio galvos skausmas.

Kodėl pasikartojantis galvos skausmas pats su­dėtingiausias? „Ne vien todėl, kad trunka labai ilgai, grįžta su kumuliaciniu sunkumu, bet ir todėl, kad dažnai galvos skausmo paūmėjimas, banga, pacien­tų siejamas su vaistų ne(be)veikimu ir kaskart skaus­mui paūmėjus vartojama vis daugiau medikamentų. Dėl to dažnai po 2 parų galvą skauda jau nuo vaistų pervartojimo“, – pabrėžia gydytoja.

 

Viena sudėtingiausių – menstruacinė migrena

 

MM skirstoma į dvi rūšis. Pirmoji – „tikroji“, arba grynoji menstruacinė migrena, kuri koduojama skai­čiais –2 +3 (–2 reiškia dvi dienas iki menstruacijų, o +3 – tris dienas nuo jų pradžios). Kita forma – su menstruacijomis susijusi (asocijuota) migrena, galinti pasireikšti –1 +3, o taip pat ir kitomis ciklo dienomis.

Patogenezinių MM paaiškinimų daug. „Estroge­nai turi poveikį ne tik azoto oksido išskyrimui (t. y. kraujagysles plečiančiam substratui). Manoma, kad keičiasi ir centrinis opioidinis tonusas: sutrinka endor­fino / kortizolio atsakas. Estrogenai ir migrena susiję žirklių principu, t.y. mažėjantis arba mažas estrogenų kiekis (ovuliacija, prieš pat mėnesines arba pirmomis dienomis po jų) provokuoja migrenos pasireiškimą. Manoma, kad estrogenai slopina uždegiminių genų raišką (ekspresiją), t. y. mažėjant estrogenų koncen­tracijai uždegiminiai genai praranda tą „botagą“ ir MM klinika pasireiškia toms moterims, kurios jau­trios būtent šiems kitimams“, – aiškina medikė.

Žymi profesorė Anne MacGregor, išsamiai gvil­denanti šią temą, tokias išvadas patvirtino. Palyginu­si pacientes, sergančias su menstruacijomis susiju­sia ir nesusijusia migrena, ji nustatė, kad rizika sirg­ti ilgiau trunkančia ir sunkesne migrena 2–3 kartus (net iki 3,5 karto) didesnė tarp sergančiųjų susijusia su menstruacijomis migrena. Taip pat ji vertino atsa­ką į gydymą. Paaiškėjo, kad pacientėms, esančiomis tiek menstruacinės, tiek nemenstruacinės migrenos grupėje, skyrus 100 mg sumatriptano (auksinio stan­darto) atsakas skyrėsi beveik 10 proc. menstruacinės migrenos pacienčių nenaudai. Šios išvados patvirti­na, kad MM sergančių pacienčių atsakas į gydymą ne tik blogas, bet neretai jo išvis nebūna (vadinamo­ji refrakteri migrena).

 

Didžiausia problema – ilgalaikė migrena

 

Galvos skausmo pasikartojimas ir ilgalaikė migre­na – didžiulė problema ir medikams, ir pacientams. Todėl itin svarbus yra prevencinis migrenos gydymas. Tyrimais nustatyta, kad prevencinio gydymo kriteri­jus atitinka iki 50 proc. moterų, tačiau prevenciškai specifinių vaistų vartoja tik apie 5 proc. „Tai gana di­delė problema, visi triptanai šiandien skiriami tik nuo priepuolio, o ne prevenciškai. Problema didelė dar ir dėl to, kad pacientai, sergantys ilgai trunkančia mi­grena, dažniausia vaistų pervartoja, o tada į preven­cinį gydymą nebeatsako. Ką galime patarti? Kaip ir kiekvienu atveju, pacientams reikia patarti stengtis atpažinti ir vengti migreną provokuojančių veiks­nių, o specifinį gydymą reikia pradėti kuo anksčiau, kai galvos skausmas dar neįsibėgėjęs. Tačiau pagal tarptautines rekomendacijas jį skiriame tada, kai gal­vos skausmas yra vidutinio arba didelio sunkumo“, – sako J.Pečeliūnienė.

 

Kurį triptaną rinktis?

 

Visi rinkoje esantys triptanai turi įrodymų lygį A. Metaanalizės, kuri apžvelgė 221 publikaciją ir 38 ty­rimus, išvados skelbia, kad bet koks triptanas yra ge­riau negu jokio ir kad visi triptanai turi nepageidau­jamą poveikį. Tuo tarpu efektyvumo rezultatai tarp triptanų skiriasi, tai siejama su skirtinga šios klasės atstovų farmakokinetika ir farmakodinamika.

Lietuvoje jau apie pusmetį gydytojai gali skirti ilgo veikimo triptano – frovatriptano, kuris ypač tin­ka MM sergančioms pacientėms arba ilgai trunkančia migrena sergantiems pacientams. Frovatriptanas turi aukštą afinitetą serotonino 1B ir 1D receptoriams, t. y. tiems, kurie įtraukiami (dalyvauja) į migrenos prie­puolio patogenezę. „Frovatriptanas turi labai aukštą afinitetą serotonino 1B receptoriams, kurie kontro­liuoja kraujagyslinį, o ne tik neurologinį komponen­tą (triptanų terapinis efektas – patologiškai išsiplėtu­sių kraujagyslių sutraukimas). Taip pat gana aukštą afinitetą serotonino 1D receptoriams, kurie dalyvau­ja slopinant patologiniame procese dalyvaujančius neurotransmiterius (pernešėjus) (terapinis poveikis – kraujagyslių tonuso normalizavimas, skausminio im­pulso plitimo į CNS nutraukimas). O migrena, kaip žinoma, yra neurovaskulinė liga, kai vadinamasis sterilus neurologinis uždegimas sukelia patologišką kraujagyslių išsiplėtimą. Taip pat frovatriptanas turi ilgą pusinės eliminacijos laikotarpį, todėl vaistas itin

rekomenduojamas tiems pacientams, kurie serga il­gai trunkančia migrena ir kuriems pasireiškia pasikar­tojantys galvos skausmai ilgalaikės migrenos atakos fone“, – pažymi prelegentė.

Siekdami įvertinti vaistų efektyvumą, visuomet atliekami tyrimai, kurių metu nauji vaistai lyginami su „auksiniu“ standartu. Tuo tikslu buvo atliktas tyri­mas, kuris lygino 100 mg sumatriptano su frovatrip­tanu. Išvados – frovatriptanas 5 kartus gimininges­nis serotonino receptoriams, t. y. tiems, per kuriuos ir vystosi migrena. Laboratorinių tyrimų metu nustaty­ta, kad frovatriptanas, palyginti su sumatriptanu, turi minimalų poveikį vainikinėms arterijoms. „Tikslaus atsakymo kodėl, dar nėra. Juk visi triptanai veikia per tuos pačius receptorius, turi tuos pačius veikimo me­chanizmus. Tačiau manoma, kad frovatriptano atveju poveikis dar yra ir per seratonino 7 receptorius, kurie gali turėti ir vazodilatacinį efektą. Be to, frovatripta­nas turi kitas, „geresnes“ prisijungimo prie recepto­rių vietas. Štai todėl kardiologiniu požiūriu turime rezultatą frovatriptano naudai, nežiūrint to, kad fro­vatriptanas, kaip ir visi kiti triptanai, turi labai aiškiai apibrėžtas kontraindikacijas ir atsargumo priemones, esant ar buvus kardiovaskulinėms rizikoms, ligoms ir komplikacijoms“, – aiškina pranešėja.

Dar viena gera vaisto savybė – jam būdinga „sava“ metabolinė sistema. Kodėl tai svarbu? „To­dėl, kad migrena sergantys pacientai vartoja nepa­prastai daug vaistų. Tikrai nereti atvejai, kai pas gy­dytoją atėjęs pacientas sako, kad išgėrė 3 g ibuprofe­no ar 4 tabletes paracetamolio, tačiau nepadėjo. Taigi vaistų tarpusavio sąveika gydant migreną itin reikš­minga. Frovatriptanas veikia sinergiškai su NVNU (nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo) ir antieme­tikais. Vadinasi, šis vaistas turi gerą saugumo profi­lį“, – pabrėžia medikė.

Nepageidaujamas triptanų poveikis, palyginti su 100 mg sumatriptano, yra mažesnis frovatriptano grupėje, o parestezijos, skeleto skausmų ir kąsnio gerklėje pojūtis 2–3 kartus statistiškai patikimai mažesnis tarp vartojusių frovatriptaną, palyginti su 100 mg sumatriptano grupe. Dar vienas prana­šumas – kad frovatriptanas veikia ilgai, dėl to be­veik 2/3 pacientų pakanka vienos tabletės migre­nos atakai gydyti. „Tačiau turime pacientą įspėti, kad tai nėra vaistas, kuris pradeda veikti labai greitai. Jis pradeda veikti maždaug per valandą, bet puikiai veikia ilgą laiką, o tai ypač svarbu gydant menstrua­cinę ar ilgai trunkančią migreną, siekiant kuo ilgiau išlaikyti beskausmį langą“, – sako J. Pečeliūnienė.

Tyrimais įrodyta, kad nestiprų skausmą pradė­jus gydyti frovatriptanu tik 5 proc. pacientų galvos skausmas pasikartoja, o 80 proc. pacientų nebereikia papildomo gydymo NVNU. „Visai nauji duomenys: Nyderlanduose buvo patikrina 6,5 mln. triptanų re­ceptų dėl vaistų pervartojimo ir nustatyta, kad frova­triptano pervartojimo rizika yra pati mažiausia visoje triptanų klasėje. Prevencinės terapijos požiūriu šio preparato rezultatai irgi geriausi: 2 tab./d. preven­ciškai 6 dienas prieš menstruacijas 50 proc. mote­rų, sergančių menstruacine migena, leidžia gyven­ti be migrenos arba sumažina galvos skausmą ir mi­grenos lydimuosius reiškinius“, – aiškina gydytoja.

„Apibendrindami galime teigti, kad frovatripta­nas turi didelį afinitetą tiems receptoriams, kurie da­lyvauja vystantis migrenai, o tai reiškia, kad didelį efektyvumą pasiekiame skirdami mažą dozę. Taip pat vaistas pasižymi aukštu selektyvumu intrakra­ninei, bet turi mažesnę įtaką periferinei kraujotakai. Ilgą pusinės eliminacijos laiką galima sieti ne tik su efektyvumu, bet ir su ilgu veikimu. Be to, vaistas turi „savo“ metabolinę sistemą, vadinasi, yra saugus, taip pat skiriant kartu su standartiniais vaistais migrenai gydyti“, – pranašumus apibendrino J. Pečeliūnienė.

 

Svarbu skausmą diferencijuoti

 

Chirurginių manipuliacijų sukelto skausmo gydy­mo ypatumus pristatė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direkto­rius doc. Vytautas Kasiulevičius. Prelegentas priminė skausmo apibrėžimą pagal Europos regioninės anes­tezijos ir skausmo terapijos draugijos rekomendaci­jas: „Skausmas – tai nemalonus sensorinis ir emoci­nis jutimas, susijęs su tikru ar menamu audinių pa­žeidimu arba nusakomas tais pačiais terminais kaip tikrasis pažeidimas. Ūminis skausmas – iki 3 mėn. (dažniausiai nocicepcinis skausmas). Lėtinis skaus­mas – daugiau kaip 3 mėn. trunkantis nocicepcinis ar neuropatinis skausmas. Tad kalbėdami apie poo­peracinį skausmą dažniausiai susiduriame su trum­piau negu 3 mėn. trunkančiu nocicepciniu skausmu, t. y. proporcingu dirginimui skausmu nepakitusio­je nervų sistemoje, kylančiu dėl audinių pažeidimo.“

Anot doc. V. Kasiulevičiaus, gana dažnas šeimos gydytojo praktikoje ir neuropatinis lėtinis skausmas. „Neuropatiniam skausmui būdingi įvairūs kriterijai ir mums svarbu į juos atkreipti dėmesį bei laiku diagno­zuoti. Todėl, kai NVNU nepadeda numalšinti skaus­mo, reikia išsiaiškinti, ar nėra šių požymių: alodini­jos (skausminis atsakas į neskausminį dirgiklį), hipe­restezijos (perdėtas skausminis atsakas į skausminį dirgiklį), hiperpatijos (skausmo sindromas, pasireiš­kiantis stiprėjančiu atsaku į pasikartojantį dirgiklį) ar parestezijos (spontaniniai jutimai, apibūdinami kaip tirpimas, adatėlių badymas, pasireiškiantys ramybės metu ar kaip atsakas į neskausmingus dirgiklius)“, – aiškina medikas.

Lėtinį skausmą gali lemti pakartotinės operacijos, įvairūs vaistai (citostatikai) ir gydymo būdai (radiote­rapija), taip pat reikšmės turi asmenybės psichologi­nis pažeidžiamumas bei genetiniai veiksniai.

Skausmo gydymas turi būti kompleksinis ir ne­turėtų būti pamirštos nemedikamentinės galimybės: gydymas šalčiu, šiluma, distrakcija, relaksacija, imo­bilizacija, hipnoze, trankutanine elektrine nervo sti­muliacija (TENS), be abejo, ir mankšta.

 

Medikamentinio gydymo galimybės

 

Anot doc. V. Kasiulevičiaus, minėtų rekomenda­cijų skausmo gydymo medikamentais dalyje minimi neopioidiniai analgetikai, NVNU, iš kurių išskirtas gabapentinas ir pregabalinas, kaip vaistai, kurie veiks­mingi neuropatiniam skausmui gydyti, aptarti opioi­dai (kodeinas, tramadolis, paracetamolio derinys su kodeinu). Taip pat stiprieji opioidai (plačiausiai var­tojamas – morfinas) ir adjuvantai: ketaminas, kloni­dinas, kurių šeimos gydytojai skiria mažiau. Skausmo malšinimo būdai ir metodikos labai įvairios, svarbi vieta jį gydant tenka Skausmo klinikoms.

„Šeimos gydytojai glaudžiai bendradarbiauja su Skausmo klinikomis. Anksčiau daugeliui pacientų skausmo specialisto pagalbos buvo ieškoma tik ligai pasiekus vėlesnę stadiją, o dabar skausmo malšini­mas į gydymo procesą įtraukiamas daug anksčiau, – sako gydytojas. – Skausmas po operacijos dažnai su­sijęs su gyvybiškai svarbių rodiklių pokyčiais: krau­jospūdžio, pulso, net kardiovaskuline rizika. Tai dar kartą įrodo, kad skausmo kontrolei turi būti teikia­mas prioritetas.“

 

Dažniausiai skiriami vaistai – NVNU

 

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – pagrindinė skausmą malšinančių vaistų grupė. Atsi­radus selektyviems ciklooksigenazės 2 (COX-2) in­hibitoriams, NVNU pradėti klasifikuoti pagal selek­tyvumą ciklooksigenazėms į 4 grupes. Pirma gru­pė – selektyviai slopinantys ciklooksigenazę-1 (ma­žos aspirino dozės), antra – neselektyvūs ciklooksi­genazės inhibitoriai, t. y. slopinantys abu fermentus beveik vienodai arba daugiau slopinantys ciklooksi­genazę-1 (dauguma tradicinių NVNU – indometaci­nas, piroksikamas, naproksenas, diklofenakas ir kiti). Trečia grupė – santykinai stipriau slopinantys ciklo­oksigenazę-2 (nimesulidas, nabumetonas, meloksika­mas, etodolakas), ketvirta grupė – selektyvūs ciklo­oksigenazės-2 inhibitoriai (valdekoksibas, etorikok­sibas, celekoksibas, rofekoksibas ir kiti).

„Labiausiai COX-2 slopina koksibai, COX-1 – ketorolakas ir pan. Ilgai galiojo įsitikinimas, kad COX-2 grandį veikiantys vaistai geresni ir yra pir­mo pasirinkimo. Ilgainiui pamatyta, kad santykis, kiek vaistas veikia COX-1 ir COX-2, toli gražu vis­ko neatspindi, nors jam nustatyti taip pat naudojama daug įvairių metodų“, – sako doc. V. Kasiulevičius.

„Koks tikrasis NVNU efektyvumas? Vaistas gali stipriai blokuoti COX-1, bet kartu taip pat stipriai blo­kuoti COX-2. Arba labai silpnai blokuoti COX-1 ir taip pat silpnai COX-2. Tokiu atveju COX-2 ir COX-1 santykis bus toks pat. Taigi ciklooksigenazių santy­kis nėra absoliutus kriterijus, kuris apibūdina vaistų poveikį, o silpnas COX-1 poveikis nebūtinai reiškia stiprią COX-2 blokadą“, – tęsia pranešėjas.

 

Nepageidaujamas NVNU poveikis

Kraujavimas iš virškinamojo trakto – rimčiausia NVNU komplikacija. „Kiekvienas per savo praktiką turėjome tokių pacientų. JAV apie 15 tūkst. žmonių kasmet miršta dėl šio kraujavimo. Įrodyta, kad kok­sibai daug mažiau susiję su kraujavimo dažniu, taip pat ir diklofenakas, ir meloksikamas rečiau sukelia kraujavimą, palyginti su ketoprofenu, ketorolaku, piroksikamu ir kt.“, – teigia prelegentas.

Ne mažiau svarbu, kaip NVNU veikia kardiovas­kulinių ligų (KV) riziką. Ilgą laiką manyta, kad COX-2 atsiranda tik uždegimo vietoje, bet vėliau paaiškėjo, kad šio fermento yra ir kai kuriuose organuose bei au­diniuose: smegenyse, inkstuose, kasoje, kraujagyslių endotelyje. Būtent dėl kraujagyslių endotelio COX-2 poveikio pasigaminęs prostaciklinas (PGI2) slopina trombocitų agregaciją, plečia kraujagysles bei slopi­na kraujagyslių lygiųjų raumenų proliferaciją. Blo­kuojant COX-2, PGI2 poveikis silpnėja. Labai svar­bi yra TxA2 ir PGI2 poveikio pusiausvyra. Vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, ši pusiausvyra gali būti pažeista. Jei COX-2 slopinama stipriau negu COX-1, TxA2 poveikis tampa stipresnis nei PGI2, to­dėl gali padidėti trombozės pavojus.

„Beveik visi NVNU yra susiję su KV rizika. Ži­noma, kad geriau už juos – placebas. Kalbant apie COX, svarbu santykis ir pusiausvyra organizme, nes pažeidus šią pusiausvyrą galima trombozė. Iš pradžių manyta, kad COX-1 slopinimas labai aiškiai susijęs su šios pusiausvyros pažeidimu, bet paaiškėjo, kad ir kiti NVNU susiję su KV rizika“, – sako doc. V. Ka­siulevičius.

 

Ateitis – azoto oksido donorai

 

Dar vienas diskusijų aspektas – kad vaistų nuo skausmo ateitis galbūt yra azoto oksido donorai. Vienas iš CINODs (angl. COX-inhibiting nitric oxi­de donors) – naproksinodas, šiuo metu jau įvertintas

3 fazės tyrimu ir pasižymėjo geru saugumu. Aiškėja labai įdomi tiesa, kad kai kurie NVNU gamina šiek tiek azoto oksido (nimesulidas) ir skatina azoto ga­mybą. Galbūt dėl to šių vaistų nėra tarp tų, kurie di­dina KV riziką.

Tyrimai atliekami ir su kitais vaistais, net su indo­metacinu, kuris žinomas kaip ypač nesaugus KV po­žiūriu, nes dar prieš 20 metų įrodyta, kad jo vartojant sistolinis kraujospūdis gali padidėti iki 15 mm Hg. „Tačiau ir indometacino pagrindu kuriamas prepa­ratas. Jau atlikus eksperimentus įrodyta, kas naujas preparatas ne tik nedidina AKS, bet netgi pasižymi spaudimą mažinančiu poveikiu. Vadinasi, azoto oksi­do donorystė išties perspektyvi“, – sako Šeimos me­dicinos centro vadovas.

 

Deksketoprofenas pooperaciniam skausmui

 

Anot doc. V. Kasiulevičiaus, vienas iš galingų vaistų pooperaciniam skausmui malšinti, kurį dažnai skiria šeimos gydytojai, yra deksketoprofenas. „Izo­merų technologijos pasitvirtino ne vienos specialy­bės medikų praktikoje. Pvz., omeprazolis ir esome­prazolis, kurio stipresnį poveikį lemia kitas izome­ras. Taip pat visi gerai žinome stiprų uždegimą slo­pinantį ketoprofeno poveikį, tačiau vaistas gana tok­siškas. Tad būtent dėl kito izomero deksketoprofenas toksinio poveikio turi mažiau. Todėl jis rekomenduo­jamas migreniniam skausmui gydyti, taip pat efekty­viai malšina pooperacinį skausmą ir dažnai yra pirmo pasirinkimo vaistas“, – teigia doc. V. Kasiulevičius.

Deksketoprofeno efektyvus skausmo malšinimas įrodytas daugybe tyrimų, kurie parodė, kad vaistas pradeda veikti greičiau, veikia efektyviau ir jo po­veikis išlieka ilgiau. Deksketoprofenas pradeda veikti praėjus 30 min., t. y. yra geresnis už placebą.

Dar vienas šių metų tyrimas (Mehmet Akif Yazar, 2011 m.) lygino skausmo malšinimo efektą patyru­siems stuburo disko išvaržos operacijas, skiriant deks­ketoprofeno, diklofenako ir placebo. „Tokių pacientų tikrai turime daug, ir tyrimas parodė, kad deksketo­profeno poveikis, palyginti su diklofenako, yra daug geresnis“, – sako doc. V. Kasiulevičius.

Žurnalas "Internistas"

migrena/4394">Migrena

testas---galvos-skausmai/61723">Testas - galvos skausmai