+0
-1
-1

 

SPAZMOLITIKŲ VIETA GYDANT DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMĄ

ĮVADAS
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių virškinamojo trakto sutrikimų išsivysčiusiose šalyse. Jo dažnis bendroje populiacijoje siekia 10–15 proc. (1–3). DŽS būdingi pasikartojantys pilvo skausmai ar diskomfortas bei sutrikęs tuštinimasis. Struktūrinių virškinamojo trakto (VT) pakitimų šio sindromo metu nerandama.
Nors tik nedidelė dalis nuo DŽS kenčiančių ligonių kreipiasi į gydytoją (4), tačiau net 20 proc. visų gastroenterologinių konsultacijų vyksta būtent dėl DŽS (5). Šis sindromas yra susijęs ir su nemaža ekonomine žala, tiek skaičiuojant sveikatos apsaugos išteklių panaudojimą, tiek ligonių nedarbingumo dienas (6, 7). Be to, DŽS siejamas su nemažu sergamumu ir pablogėjusia gyvenimo kokybe (8). Akivaizdu, kad šiam sindromui gydyti yra reikalingi veiksmingi vaistai.
Kaip ir daugumos kitų funkcinių sutrikimų, taip ir DŽS gydymas nėra paprastas. Ypač jį sunkina tai, kad patofiziologiniai šio sindromo mechanizmai nėra iki galo išaiškinti. Dalis šio sindromo gydymui rekomenduojamų preparatų pasižymi plačiu nepageidaujamų poveikių spektru, kai kurie jų net buvo pašalinti iš rinkos. Siekiant gero atsako į gydymą, kiekvienam ligoniui vaistai turi būti parenkami individualiai, atsižvelgiant simptomų intensyvumą, gretutines ligas bei vaisto sukeliamą nepageidaujamą poveikį.
 
DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMO GYDYMO PRINCIPAI
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra heterogeninė būklė, kuriai yra būdingi pasikartojantys pilvo skausmai ar diskomfortas bei sutrikęs tuštinimasis. Tikslūs patofiziologiniai DŽS išsivystymo mechanizmai nėra žinomi, tačiau manoma, kad šio patogenezei svarbūs smegenų ir žarnyno veikslos tarpusavio koordinavimo sutrikimai, genetiniai veiksniai (9, 10), psichosocialiniai veiksniai (11, 12), uždegiminiai pokyčiai (13, 15), motorinės (16) bei jutiminės (17) funkcijų sutrikimai.
Dažniausiai nuo DŽS kenčiantys ligoniai skundžiasi viduriavimu ir/ar vidurių užkietėjimu, pilvo skausmais bei spazmais, vidurių pūtimu, nesulaikomu noru tuštintis, nevisiško pasituštinimo jausmu bei pilvo skausmo ar diskomforto sumažėjimu tuštinantis.
Pagal vyraujančių simptomų pobūdį DŽS galima suskirstyti į kelias grupes: vidurių užkietėjimu pasireiškiantis DŽS (DŽS-U), viduriavimu pasireiškiantis DŽS (DŽS-V) bei tiek vidurių užkietėjimu, besikaitaliojančiu su viduriavimu, pasireikšiantis DŽS (DŽS-B).
Šio sindromo gydymo tikslas yra numalšinti pilvo skausmus, sureguliuoti sutrikusį tuštinimąsi, bei pašalinti kitus simptomus, kaip antai pilvo pūtimas ar išmatų nelaikymas. Kiekvienam ligoniui gydymas turi būti patrenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų intensyvumą bei gretutines ligas (18). Itin svarbus yra ligonio bendradarbiavimas su gydytoju, geras jų tarpusavio supratimas (19–21).
Dauguma DŽS sergančių ligonių sėkmingai gydomi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Ligoniams, kuriems DŽS pasireiškia lengva forma, veiksmingas mitybos bei gyvensenos koregavimas. Žarnyno veiklą veikiančių vaistų (anticholinerginių preparatų, spazmolitikų, kitų specifinių DŽS gydyti skirtų preparatų) dažiau skiriama tais atvejais, kai DŽS pasireiškia vidutinio sunkumo ir labai sunkiais simptomais. Neretai tokiems ligoniams papildomai skiriama ir triciklių antidepresantų ar kitokių psichotropinių vaistų. Sunkiausiais DŽS atvejais ligoniams yra būtina tretinio lygio gydytojų konsultacija. Jiems gali būti naudinga psichologinė pagalba, psichotropiniai preparatai, dažni vizitai pas gydytoją (19–22).
Visiems nuo DŽS kenčiantiems ligoniams turi būti paaiškinta, kad vaistai negali pašalinti visų simptomų, ir gero rezultato galima tikėtis tik išbandžius kelis preparatus bei radus tinkamiausią. Taip pat ligoniai turi žinoti, kad šis sindromas nedidina mirties rizikos ir kad ne daugiau nei 10 proc. sergančiųjų atsiranda organinių VT pažeidimų. Svarbu ir tai, kad įvairios gretutinės ligos, aplinkos veiksniai, emociniai sukrėtimai, dienos režimo nesilaikymas gali sustiprinti DŽS simptomus, todėl, jei įmanoma, visus šiuos veiksnius taip pat reikėtų stengtis koreguoti.
 
NEMEDIKAMENTINIS GYDYMAS
Pagrindine priemone gydant DŽS-U yra skaiduliniai preparatai bei skaidulomis praturtinta dieta. Manoma, kad skaidulos mažina spaudimą storosiose žarnose ir taip pagreitina žarnų turinio tranzitą (23, 24). Tačiau skaidulinių preparatų veiksmingumas nėra patikimai įrodytas, jie vartotini tik neskausmingo vidurių užkietėjimo atvejais (25).
Du trečdaliai DŽS sergančių ligonių sieja šio sindromo simptomų pasireiškimą su įvairiais maisto produktais. Tai galima būtų paaiškinti padidėjusiu žarnyno jautrumu, peristaltikos sutrikimais, dujų susidarymo ir šalinimo sutrikimais bei sutrikusia angliavandenių absorbcija. Įtakos gali turėti ir psichologinės priežastys (28). Kaip bebūtų, mitybos koregavimas bei psichologo konsultacija gali padėti daugeliui DŽS sergančių ligonių.
 
FARMAKOLOGINIS GYDYMAS
Kadangi DŽS simptomai gali kilti dėl CNS, žarnyno funkcijos ar dėl jų abiejų neurologinės sąveikos sutrikimų, šiam sindromui gydyti skiriami preparatai, kurie veikia kurią nors iš šių trijų grandžių (26, 29).
Vienas svarbiausių neurotransmiterių DŽS patogenezėje yra serotoninas. Yra nemažai įrodymų, kad DŽS sergančių ligonių serotonino apykaita yra sutrikusi (29–31), todėl DŽS gydyti mėginama ieškoti šią sistemą veikiančių vaistų. Kol kas nė vienas šios grupės vaistų plačiau nenaudojamas klinikinėje praktikoje dėl sukeliamo sunkaus nepageidaujamo poveikio, tyrimų su žmonėmis duomenų trūkumo (29, 32, 33) ar dėl to, kad vaisto gamintojas savanoriškai nutraukė jo platinimą (29).
Dažniausiai lengvesnių formų DŽS gydyti yra skiriami viduriavimą mažinnačių vaistų ar spazmolitikų. Iš viduriavimą mažinančių vaistų geriausiai ištirtas loperamidas. Šis sintetinis opioidas lėtina žarnyno turinio tranzitą, pagerina vandens ir jonų absorbciją žarnyne, padidina išeinamosios angos rauko tonusą (34–36). Nors loperamidas suretina tuštinimąsi ir sukietina išmatas, jį vartojant dažniau pasitaiko naktinio skausmo priepuolių (36). Todėl jis rekomenduojamas tik ligoniams, sergantiems DŽS-V, neskausmingo viduriavimo priepuoliams malšinti (25, 29).
 
Spazmolitikai. Otilonijaus bromidas (spasmomen/5220">Spasmomen)
Dar viena tradicinių vaistų DŽS gydyti grupė yra spazmolitikai. Pagal veikimo mechanizmą jie skirstomi į dvi grupes: anticholinerginius (hiosciaminas, diciklominas, cimetropis) bei tiesioginius lygiųjų raumenų relaksantus (otilonijaus bromidas (spasmomen/5220">Spasmomen), mebeverinas, pinaverinas ir pan.). Deja, daugumos šiuos preparatus tyrusių tyrimų, išskyrus otilonijaus bromido, duomenys yra mažai informatyvūs dėl netinkamo tyrimų modelio, mažo tirtų ligonių skaičiaus, didelės iš tyrimų iškritusių ligonių dalies (28, 37, 38). 1 paveiksle pavaizduotas skirtingais tyrimais vertintas įvairių spazmolitikų veiksmingumas, gydant DŽS. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visi jie pasižymi panašiu veiksmingumu, tačiau tik otilonijaus bromido (spasmomen/5220">Spasmomen) veiksmingumo įrodymai yra tvirti, nes visų kitų vertintų spazmolitikų naudingo poveikio įrodymai gauti prastos kokybės tyrimuose, todėl juos reikėtų vertinti kritiškai (25). 2004 metų metaanalizės duomenimis, būtent su šiuo vaistu atliktų tyrimų kokybė leidžia patvirtinti jo veiksmingumą slopinant DŽS simptomus (25, 39, 40).
 
1 pav. Spazmolitikų veiksmingumas gydant bendrus dirgliosios žarnos sindromo sukeltus virškinamojo trakto sutrikimus (aukštos kokybės tyrimai – kokybės laipsnis >3)
Tyrimas
Tyrimo kokybės laipsnis*
Aktyvaus gydymo grupė (n/N)
Kontrolinė grupė (n/N)
Santykinė efekto tikimybė (95 % PI)**
Pinaverino bromidas
Delmont
(2)
24/30
17/30
 
 
2,2 (1,0–4,5)
Levy
(3)
19/25
17/25
Bendras vaisto veiksmingumas
43/55
34/55
Bendras vaisto veiksmingumas geros kokybės tyrimuose
19/25
17/25
1,5 (0,4–5,0)
Trimebutinas
Fielding
(2)
13/30
17/30
 
 
1,3 (0,6–2,8)
Moshal
(2)
11/20
4/20
Bendras vaisto veiksmingumas
24/50
21/50
Cimetropio bromidas
Centoze
(2)
20/24
5/24
 
 
 
 
3,1 (1,7–6,7)
Dobrilla
(3)
21/35
24/25
Passaretti
(3)
9/13
4/12
Pial
(2)
8/15
1/15
Bendras vaisto veiksmingumas
58/87
34/86
Bendras vaisto veiksmingumas geros kokybės tyrimuose
30/48
28/47
1,1 (0,5–2,6)
Otilonijaus bromidas
Barbier
(2)
10/36
3/36
 
 
 
 
2,2 (1,6–2,9)
Battaglia
(4)
90/160
66/165
Castiglione
(1)
22/30
10/30
Giende
(3)
58/157
Spauskite ant pasirinkto raktinio žodžio ir raskite visą, su juo susijusią informaciją apie vaistus, ligas, straipsnius, formumo temas bei gydytojų atsakymus.

Komentuoti

Rašyti komentarą ...
Atšaukti