Penki milijonai aukų
Arterinė hipertenzija (AH) - viena dažniausių ir pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų, ji aktyviai skatina aterosklerozę ir jos grėsmingas komplikacijas. JAV 2004 m. 50 mln. amerikiečių sirgo arterine hipertenzija - tai yra 217/ 1000 gyventojų. PSO duomenimis, 2002 m pasaulyje net 5 mln. priešlaikių mirčių lėmė AH. Prognozuojama, kad 2025 metais vienas iš trijų suaugusių žmonių turės padidėjusį kraujospūdį (t.y., tikimasi iki 60 proc. sergamumo padidėjimo).
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė med. dr. Jolanta Marcinkevičienė sako, kad AH beveik niekada nebūna izoliuota: ją dažnai lydi kiti širdį ir kraujagysles žalojantys, vadinamieji rizikos veiksniai: 65 proc. sergančiųjų AH turi dislipidemiją, 16 proc. - diabetą, 45 proc. antsvorį ar nutukimą. Rizikos veiksnių deriniai dar labiau padidina KV riziką. Antai, jei esant tik ryškiai AH (sistolinis AKS > 195 mm Hg) KV rizika didėja 3 kartus, tai esant AH ir rūkymui rizika išauga iki 4,5 karto, o esant AH su hipercholesterolemija - net iki 9 kartų. Esant trims minėtiems rizikos veiksniams KV įvykių rizika padidėja net iki 16 kartų.
Anot dr. J. Marcinkevičienės, AH ryšys su pagreitintu aterosklerozės formavimusi visose kraujagyslėse įrodytas seniai.

Subklinikinė aterosklerozė

Aterosklerozė prasideda anksti: širdies vainikinėse kraujagyslėse sklerozinių pakitimų randama 47 proc. 25-35m. amžiaus asmenų ir > 70 proc. vyresnių nei 35 m. Bet kurio amžiaus žmogui AH pagreitina aterosklerozės progresavimą.
Subklinikine ateroskleroze vadinama krau-jagyslių būklė arba asimptomė jų liga, kai:

  •  dar nėra akivaizdžių aterosklerozės pasireiškimų (komplikacijų) -krūtinės anginos, miokardo infarkto, smegenų kraujotakos sutrikimų, insulto ir t.t;
  •  bet įvairių baseinų (galvos, širdies, periferinėse) kraujagyslėse jau galima nustatyti aterosklerozinių pakitimų - sienelių sustorėjimą, aterosklerozines plokšteles, kraujagyslių disfunkciją (sutrikęs jų atsipalaidavimas, polinkis konstrikcijai).

Tai aterosklerozės, tiksliau aterotrombozės, žymenys. Jie subjektyviai nejuntami, bet yra svarus artėjančios krizės - simptominių ligų arba net ūminio KV įvykio, kuris ne visada būna mirtinas, pranašas.
Anot dr. J. Marcinkevičienės, ankstyvas ikiklinikinės aterosklerozės diagnozavimas padeda anksti perspėti pavojingų ligų ir jų komplikacijų atsiradimą. Net labai maža aterosklerozinė plokštelė, veikiant aukštam kraujospūdžiui, gali staiga įplyšti, ir ant pažeistos plokštelės greitai ima formuotis trombas, sutrikdantis kraujotaką: ligonį ištinka infarktas, insultas. Taip ikiklinikinė, „nejuntama” aterosklerozė tampa pavojingos komplikacijos priežastimi.
Naujose 2007 m Europos AH Gairėse nurodoma, kad pasirenkant AH gydymą, būtina:

  •  įvertinti subklinikinės aterosklerozės pasireiškimą ir galimą hipertenzinį organų-taikinių pažeidimą,
  •  nustatyti arterijų standumą, inkstų kraujagyslių pakitimus (vertinant albu-minuriją, kreatinino kiekį kraujyje).

Subklinikinio pažeidimo nustatymas svarbus tuo, kad gydytojai, remdamiesi tik padidėjusiu (kartais nedaug) kraujo spaudimu, neįvertina visuminės KV rizikos. Pacientas nepagrįstai priskiriamas tik vidutinės ar mažos KV rizikos grupei. Atlikus papildomus tyrimus, galima aptikti ankstyvus aterosklerozinius pažeidimus: kraujagyslių sienelių sustorėjimą ir sustandėjimą, „nebylias” plokšteles ir kt. Tuomet pacientas „pateks” į didelės rizikos grupę, ir gydymo taktika labai pasikeis.

Gydymo parinkimas

Naujose europinėse AH gairėse aiškiai nuro-dyta, jog esant subklinikinės aterosklerozės požymių, nors pacientas dar nieko blogo nejaučia, būtina pradėti gydymą vaistais.
EHD ekspertų rekomenduojamos dvi vaistų grupės:

  •  kalcio kanalų blokatoriai (KKB) ir
  •  angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI).

Pasak dr. J. Marcinkevičienės, dėl efektyvumo, geros tolerancijos esant subklinikinei ate-rosklerozei ir (arba) hipertenzijai dažnai racio-nalu pacientui skirti AKFI. Tačiau šioje vaistų klasėje daug struktūra ir poveikio niuansais skirtingų medikamentų.
Ekspertai nurodo, kad gydymas turėtų:

  •  stabdyti aterosklerozę,
  •  saugoti kraujagysles,
  •  gerinti, normalizuoti jų funkciją. Todėl rekomenduojami vaistai, turintys išskir-tinių antisklerozinių savybių.

Šiomis savybėmis pasižymi AKFI, kurių mole-kulės struktūroje yra sulfidrilinė (SH-) grupė. Šiuo metu yra du tokie preparatai: kaptoprilis ir pats naujausias AKFI - zofenoprilis. Su SH-grupe siejami antioksidacinis, kardioprotekcinis ir kraujagysles saugantis efektai.

Zofenoprilis
Įrodyta, kad zofenoprilio šie poveikiai stipresni nei kaptoprilio. Zofenoprilis kaptoprilį pranoksta ir daug racionalesne farmakokineti-ka - jis veikia 24 val. ar net ilgiau ir geriamas kartą per parą (kaptoprilis -3-4 kartus).
Zofenoprilis pasižymi didesniu nei kiti AKFI lipofiliškumu - ši savybė užtikrina veiksmingą vaisto patekimą į audinius (ypač širdį ir kraujagysles)
ir ilgalaikį poveikį organuose taikiniuo-se. SH - suteikia zofenopriliui ryškų antioksidacinį aktyvumą: nustatyta, kad zofenoprilis veiksmingai
neutralizuoja nesuperoksidinius laisvuosius deguonies radikalus, dėl to slopinama mažo tankio („blogojo”) cholesterolio oksidacija ir adhezijos molekulių ekspresija, gerėja endotelio
ląstelių funkcija, stabdomas aterosklerozinių plokštelių susidarymas. SH - neturintys AKFI šiuo poveikiu nepasižymi.
Zofenoprilis išsiskiria ir kardioprotekciniu veikimu - neutralizuodamas O2 laisvuosius radikalus (kurių daug susidaro esant išemijai) bei slopindamas AKF širdies raumenyje, apsaugo miokardą nuo išemijos sukeltų pažeidimų. Įrodyta, kad kardioprotekcinis zofenoprilio poveikis patikimai stipresnis nei kitų AKFI.
Išvados:

  •  zofenopriliui būdingos geriausios nau-jausios kartos AKFI savybės - poveikio stiprumas ir specifiškumas, ilga veikimo trukmė ir kt;
  •  zofenoprilis pasižymi savitu, nuo SH- priklausomu antioksidaciniu veikimu. Todėl zofenoprilis rekomenduojamas ne tik AH, bet ir kartu esančiai subklinikinei aterosklerozei gydyti. Pasak gyd. J. Marcinkevičienės, skirdami šį vaistą, galime tikėtis tiesioginio aterosklerozės stabdymo, jos žalojančio poveikio KV sistemai slopinimo.


Med. dr. Jolanta Marcinkevičienė, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinika