+1
-0
+1
Trumpa migrenos ir jos gydymo apžvalga

Jei pacientas skundžiasi galvos skausmo priepuoliais, kurie sukelia pykinimą, vėmimą, šių prie­puolių metu jį erzina šviesa, triukšmas, o skausmas toks stiprus, kad trukdo užsiimti kasdiene vei­kla, tikėtina, kad jis serga migrena. Neseniai atlikti vaizdiniai tyrimai rodo, kad liga paveikia gal­vos smegenų funkcijas ir struktūrą (dėl genetinės predispozicijos ar besikartojančių priepuolių).

Migrena – dažnas sutrikimas

Migrena – galvos smegenų sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys vidutinio ar sunkaus galvos skausmo priepuoliai. Šis skausmas yra pulsuojan­čio pobūdžio, dažniausiai apima vieną galvos pusę ir trunka 4–72 val. Skausmas sukelia pykinimą, vė­mimą, skausmo metu pasireiškia šviesos ir triukš­mo baimė. Jis sustiprėja nuo įprastos fizinės veiklos.

Migrena – ganėtinai dažnas sutrikimas. Apytiks­liai 1 moteris iš 4 ir 1 vyras iš 12 kuriuo nors gyve­nimo metu suserga migrena. Pirmąkart ji dažniausiai pasireiškia vaikystėje ar jaunystėje, nors labiausiai migrena vargina 35–45 metų žmones.

Kai kuriuos asmenis migrenos priepuoliai var­gina gana dažnai – net keliskart per savaitę, kai ku­riuos retkarčiais – 1–2 kartus per metus. Kartais mi­grenos priepuoliai pasireiškia kas kelerius metus. Pasitaiko, kad sulaukus vyresnio amžiaus, migrenos priepuoliai liaujasi, tačiau migrena gali varginti ir be paliovos – visą gyvenimą. Vidutinė negydomos migrenos priepuolio trukmė – 18 val., o priepuoliai pasireiškia 1 kartą per mėnesį.

Nepaisant to, kad šis sutrikimas labai trikdo įprastą gyvenimo ritmą, kartais į jį žvelgiama pro pirštus. Galbūt taip yra dėl to, kad migrenos prie­puoliai nesukelia grėsmės gyvybei, o gyvenimas tarp priepuolių gali būti visiškai visavertis.

Migrena paprastai nesunkiai nustatoma pagal jai būdingus simptomus. Nors būna, kad kai ku­riuos asmenis vargina ne tokie akivaizdūs migre­nai būdingi simptomai. Tokiais atvejais svarbu atlikti tyrimus, norint atmesti galimas kitas gal­vos skausmų priežastis ar pasireiškiančius simp­tomus (laikino aklumo priežastis gali būti ne vien tinklainės migrena).

Dažnai su migrena painiojami įtampos tipo gal­vos skausmai. Tokius skausmus kartkartėmis pa­tiria dauguma žmonių. Reikia pabrėžti, kad ir mi­grenos varginami asmenys gali patirti įtampos tipo galvos skausmus.

 

Migrenos rūšys

Yra išskiriama įvairių migrenos rūšių (1 lente­lėje pateiktos migrenos rūšys pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą (Australi­jos modifikacija) (TLK-10-AM)). Iš jų pagrindinės ir dažniausios yra 2: migrena be auros (dar vadina­ma paprastąja migrena) ir migrena su aura (dar va­dinama klasikine migrena).

Pasitaiko ir kitų, kiek retesnių migrenos rūšių: · periodiniai vaikystės sindromai (pvz., ciklinis (pasikartojantis tam tikru dažniu) vėmimas, pilvo migrena, kt.), dažnai rodantys, kad, sulaukus vyresnio amžiaus, pasireikš migrena; · tinklainės migrena (be kitų požymių, jos metu pasireiškia vienos akies regėjimo sutrikimai). Tin­klainės migrena kartais dar vadinama akių migrena; · oftalmopleginė migrena. Migrenos priepuolio metu pasireiškia su akimis / regėjimu susiję simptomai: dvejinimasis akyse, akių vokų užkritimas, akių paralyžius, kiti regėjimo su­trikimai.

Yra ir kitų migrenos rūšių ar jos komplikaci­jų, pavyzdžiui, lėtinė migrena ar migrenos sukel­ti traukuliai, kt. Lėtinė migrena nustatoma tada, kai galvos skausmas pasireiškia 15 ar net daugiau die­nų per mėnesį ir didesnę jų dalį diagnozuojama mi­grena. Būna, kad migrenos aura išprovokuoja trau­kulių priepuolius – jei jie įvyksta per 1 val. nuo au­ros, laikoma, kad šiuos traukulius sukėlė migrena.

 

Migrenos be auros simptomai

Migrena be auros – dažniausia migrenos rūšis. Jai esant, pacientą vargina skausmas su žemiau aprašytais papildomais simptomais, prasidedantis be jokių iš­ankstinių šį priepuolį pranašaujančių požymių. Taigi migrenai be auros būdingas galvos skausmas daž­niausiai (nors nebūtinai) apima vieną galvos pusę, paprastai skauda kaktą ar galvos šoninę dalį. Kar­tais skausmas prasideda vienoje galvos pusėje ir po to išplinta, apimdamas visą galvą. Sustiprėja judi­nant galvą. Ligonis jaučia vidutinį ar stiprų skaus­mingą pulsavimą ar tvinkčiojimą. Dažniausiai gal­vą skaudėti pradeda ryte, tačiau iš tiesų skausmas gali prasidėta bet kuriuo paros metu – dieną ar nak­tį. Paprastai jis stiprėja ir tampa intensyviausias po 2–12 val., vėliau palaipsniui rimsta. Bet, kaip minė­ta, skausmas gali trukti net iki 72 val. Būna ir kitų simptomų: pykinimas, vėmimas, šviesos ir garsų ne­toleravimas (baimė), norisi ramiai gulėti tamsiame kambaryje. Kartais būna: neaiškus regėjimas, sun­ku susikaupti, „užsikimšusi“ nosis, alkio jausmas, viduriavimas, pilvo skausmas, padažnėjęs šlapini­masis, išbalimas, prakaitavimas, galvos odos jau­trumas, šalčio ar karščio pojūčiai.

Migrena su aura

Šios migrenos simptomai tokie pat, kaip aprašyto­sios aukščiau, bet dar būna ir aura – būsimą skausmo priepuolį pranašaujantys požymiai. Auros būna įvai­rios ir pasireiškia nevienodai: būna, kad aura visada tokia pat, kartais ji kinta, kartais vienos rūšies aura seka paskui kitą, pan. Kiekviena aura dažniausiai trun­ka keletą minučių, tačiau gali tęstis ir visą valandą. Aura pasireiškia dar iki skausmo prasidėjimo. Gal­vos skausmas atsiranda maždaug per valandą nuo tada, kai baigiasi aura, tačiau gali atsirasti ir vėliau ar iš kar­to po auros. Būna atvejų, kad pasireiškia vien aura. Reikia paminėti, kad dauguma žmonių, kuriuos var­gina migrena su aura, gali patirti ir migreną be auros. Maždaug 1 iš 4 sergančiųjų šia liga patiria ir aurą. Dažniausiai pasitaiko regimoji aura. Jos metu iš dalies ir laikinai gali sutrikti regėjimas, gali būti ma­tomi šviesos blyksniai, atrodo taip, kad aplinkos daik­tai tarsi virpa, keičiasi. Antroji pagal dažnumą aura pasireiškia jutimi­niais simptomais. Žmogus jaučia tarsi adatėlių bady­mą. Būna, kad vargina tirpimas, kuris paprastai prasi­deda plaštakose. Jos ima tirpti, tirpimas kyla rankomis aukštyn, apima veidą, lūpas, liežuvį, kartais – kojas.

Trečioji pagal dažnumą aura pasireiškia kalbos sutrikimais. Būna ir kitų aurų: jaučiami neįprasti kvapai, žmogui labai norisi tam tikro maisto, o kartais as­muo jaučiasi neįprastai gerai. Gali varginti ir kiti ne­įprasti pojūčiai.

Lėtinė migrena

Apie 4 proc. visų suaugusiųjų patiria lėtinį galvos skausmą, o skausmo priepuolius – 15 dienų per mė­nesį ir net dažniau. Net pusė visų šių žmonių serga lė­tine migrena, o kita pusė kenčia nuo lėtinio įtampos tipo galvos skausmo.

Lėtinė migrena nustatoma tada, kai:

· galvos skausmas pasireiškia ≥15 dienų per mėnesį ir trunka bent 3 mėnesius;

· 8 dienas iš jų skausmas atitinka migrenos be auros kriterijus arba tuo metu vartojami specifiniai vaistai nuo migrenos;

· galvos skausmo priežastis nėra vaistų vartojimas. Lėtinė migrena sukelia didelę negalią, nes beveik pusę mėnesio žmogų vargina galvos skausmas, dėl ku­rio tenka praleisti darbą, pamokas, sunku užsiimti bet kokia namų veikla ir pan.

Moterų migrenos ypatumai

Yra moterų, kurioms migrena pasireiškia prieš pat menstruacijas ar jų metu. Manoma, kad migre­ną išprovokuoja staigus estrogenų sumažėjimas prieš mėnesines. Norint teisingai diagnozuoti tokią migre­ną, verta pacientės paprašyti keletą mėnesių pildyti migrenos priepuolių pasireiškimo ir menstruacijų ci­klo dienoraštį.

Šioms moterims migrenos simptomai paprastai palengvėja nėštumo metu, nes tuomet estrogenų kie­kis nekinta. Tačiau artėjant menopauzei, migrenos priepuoliai gali padažnėti dėl estrogenų kiekio svy­

ravimų. Praėjus klimakteriniam periodui, kai estroge­nų kiekis nusistovi, migrenos priepuoliai vėl nyksta.

Migreną skatinantys veiksniai

Kai kuriems asmenims galima nustatyti veiksnius, provokuojančius migrenos priepuolius (2 lentelė): · maistas arba su mityba susiję veiksniai: dietos laikymasis, nereguliari mityba, sūris, šokoladas, raudonasis vynas, citrusiniai vaisiai, maistas, ku­riame yra tiramino (maisto papildo); · aplinkos veiksniai: tabako dūmai (prirūkytas kambarys), ryškios šviesos, ekrano mirgėjimas (televizoriaus, kt.), triukšmas, stiprūs ir aštrūs kvapai, karštis, kt.; · psichologiniai veiksniai: depresija, nerimas, pyktis, nuovargis, stresas. Ir, atvirkščiai – kai kuriems as­menims migrena pasireiškia atsipalaidavus, poilsio metu (savaitgalio migrena); · vaistai: pakaitinė hormonų terapija, kai kurie mig­domieji, kontraceptiniai vaistai; · kiti: menstruacijos, darbas pamainomis, miego režimo pokyčiai, ilgos kelionės, menopauzė, kt.

Nustatyti rizikos veiksnius gali padėti migrenos dienoraščio pildymas, kuriame pacientas žymi migre­nos pasireiškimo dienas ir savo dienotvarkę: kaip ir ką dirbo, kokius išgyvenimus patyrė, pasižymi, ką valgė, pan. Taip gali paaiškėti priežastys, provokuojančios migrenos priepuolį. Provokuojančius migreną veiksnius nustatyti nėra taip lengva, net ir pildant dienoraštį, nes turi sutapti ke­letas veiksnių, pavyzdžiui, raudonojo vyno vartojimas menstruacijų metu. Kai kuriems asmenims dienoraščio pildymas su­kelia didelį nerimą ir papildomą stresą, ypač tuomet, kai nėra smulkmeniško dienotvarkės aprašymo ir pro­vokuojančių migreną veiksnių nustatyti nepavyksta.

Gydymas vaistais

Migrenos gydymas skiriamas į 2 dalis: priepuolių ir profilaktinį gydymą. Jei priepuoliai lengvi ar vidu­tinio stiprumo ir pacientą vargina ne dažniau kaip 1 ar 2 kartus per mėnesį, gydomi tik migrenos priepuoliai.

Jei migrena labai sunki, trukdo darbui, mokslui, priepuoliai pasireiškia dažniau nei 2 kartus per mė­nesį, sunkiai pasiduoda gydomi arba pacientą vargi­na sunkios ir ilgos auros, tada būtina skirti ir profilak­tinį gydymą.

Migrenos priepuoliams gydyti gali būti skiriami kelių grupių vaistai: · vaistai nuo skausmo; · nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU);

· vaistai, slopinantys pykinimą ir vėmimą;

· sudėtiniai preparatai;

· skalsių alkaloidai (Lietuvoje neregistruoti);

· vaistai nuo migrenos – triptanai;

· kiti vaistai (valproatai, narkotiniai analgetikai – nelabai veiksmingi, skiriami retai).

Vaistai nuo skausmo. Migreną veiksmingai lengvina tokie vaistai, kaip paracetamolis ar aspi­rinas. Vaistai nuo skausmo gerai apmalšina skaus­mą ar visiškai jį nuslopina. Tačiau dauguma asmenų vaistų nuo skausmo nevartoja, laukdami, kol skaus­mas taps labai intensyvus. Tokiu atveju vaistai nuo skausmo padeda menkai.

Vaistų nuo skausmo reikia suvartoti pakankamą dozę: suaugusiesiems – 1 000 mg aspirino (pvz., įprastai 2 tabletės po 500 mg) ar 1 000 mg parace­tamolio (įprastai 2 tabletės po 500 mg). Jei reikia, tokia pati dozė suvartojama pakartotinai po 6 val. Reikia įsidėmėti, kad negalima suvartoti daugiau nei 4 000 mg šių vaistų per parą (≤8 tabletes per parą (500 mg)). Dar naudingiau dėl greitesnio poveikio būtų vartoti tirpiąsias tabletes.

2010 metais aprašyto tyrimo duomenys skelbia, kad pakankama aspirino dozė maždaug per 2 val. smarkiai sumažina migrenos skausmą daugiau nei pusei jo vartojusių asmenų.

NVNU taip pat gerai malšina migrenos skaus­mą (deksketoprofenas, diklofenakas, ibuprofenas, nimesulidas, kt.).

Galima vartoti sudėtinius vaistus, t. y. aukščiau paminėtų vaistų – aspirino ir paracetamolio – de­rinį su metoklopramidu, kofeinu ir kitais prepara­tais. Vaistų deriniai sukurti tam, kad malšintų ne tik

skausmą, bet ir kitus migrenos priepuolio metu pa­sireiškiančius simptomus. Kartais metoklopramido gydytojas paskiria atskirai pykinimui ir vėmimui, pasireiškiantiems migrenos metu, slopinti.

Triptanai (frovatriptanas, sumatriptanas, zolmi­triptanas, naratriptanas, rizatriptanas, almotriptanas, eletriptanas) sukurti migrenai gydyti ir šiuo metu tai yra veiksmingiausi vaistai.

Triptanai šiek tiek skiriasi, pavyzdžiui, vienas tinkamesnis lėtinei, kitas – menstruacinei migrenai gydyti. Kartais verta pagalvoti, kokią triptano for­mą skirti, pavyzdžiui, purškiamieji į nosį triptanai labai tinka pacientams, kuriuos migrenos priepuo­lio metu vargina pykinimas, vėmimas (jiems sunku nuryti vaistą, vaistas išvemiamas).

Triptanai, skirtingai nuo minėtų vaistų, yra veiks­mingi pavartojus bet kuriuo migrenos priepuolio lai­kotarpiu. Nepaisant to, vartoti jų rekomenduojama migrenos priepuolio pradžioje, nes būtent tada jie yra veiksmingiausi. Svarbu triptanais nepiktnaudžiau­ti ir nevartoti ilgiau nei 9–12 dienų per mėnesį. Il­gesnis bet kurio triptano vartojimas pavojingas dėl jo sukeliamų nepageidaujamo poveikio reiškinių ir ilgai vartojamas gali pats sukelti galvos skausmą.

Migrenos gydymas yra individualizuotas, todėl tenka apsišarvuoti kantrybe ir pacientui, ir gydyto­jui. Praeina ne viena savaitė, kol pavyksta išsiaiš­kinti rizikos veiksnius, tinkamai sureguliuoti mity­bą ar parinkti veiksmingą vaistą.

Pasitaiko, kad migrenos varginamiems paci­entams išsivysto nerimas, depresija ar panikos priepuoliai. Šioms būsenoms gydyti taip pat yra vaistų, kurie tinka ir profilaktiniam migrenos gy­dymui.

Profilaktinis migrenos gydymas

Jei pacientą vargina stiprūs ir dažni migrenos priepuoliai, trikdantys kasdienį gyvenimą, mokslą ir darbingumą, arba ilgos ir sunkios auros, reikalin­gas profilaktinis gydymas. Galbūt jis visiškai nepa­dės įveikti migrenos priepuolių, tačiau bent jau su­mažins skausmo atakų stiprumą ir dažnį.

Profilaktinis gydymas susideda iš švietimo ir vaistų vartojimo. Pacientas turi pažinti savo ligą, iš­siaiškinti, kokie yra skausmą provokuojantys veiks­niai, stengtis jų vengti, laikytis tinkamos dienotvar­kės, darbo ir poilsio režimo, reguliariai ir pakan­kamai miegoti (nepersimiegoti!), mankštintis, būti gryname ore, tinkamai maitintis, mokytis atsipalai­duoti esant įtampai.

Profilaktiniam gydymui skiriamų vaistų veiki­mo mechanizmų esama daug, tačiau akcentuojama, kad svarbiausi yra 2 taikiniai: žievinio sužadinimo slopinimas ir nocicepcinės dismoduliacijos atkūri­mas. Profilaktiniam migrenos gydymui dažniausiai skiriama (pirmo pasirinkimo vaistai): beta adreno­blokatorių (pvz., propranololis, metaprololis, timo­lolis), kalcio kanalų blokatorių (flunarizinas), vaistų nuo epilepsijos (valproatai, topiramatas).

Taip pat siūloma skirti amitriptilino (triciklis antidepresantas), venlafaksino (antidepresantas), naprokseno (NVNU) ir kitų vaistų. Keletas tyrimų nurodo, kad migrenos profilaktikai efektyvūs atipi­niai vaistai nuo psichozės, botulino toksinas ir net maisto papildai.

Reikia turėti omenyje, kad profilaktinio gydy­mo poveikis pasireiškia tik po 4 savaičių, o gydy­ti būtina bent 2–4 mėnesius. Kartais siūloma pro­filaktinį gydymą tęsti net 6 ar 12 mėnesių. Taigi pradėjus šį gydymą, taip pat reikia būti kantriems. Būna, kad nepadeda vienas vaistas, tuomet reikia jį keisti kitu.

Vaistų vartojimas nutraukiamas palaipsniui ma­žinant jų dozes ir stebint savijautą. Dažniausiai mi­grenos priepuoliai būna retesni ir lengvesni. Jei il­gainiui būklė vėl ima prastėti, gali tekti iš naujo pra­dėti profilaktinį gydymą.

Pradėjus vartoti profilaktinį vaistą, būtų nau­dinga pildyti migrenos dienoraštį – tuomet tiksliai įvertinama, dėl kurio vaisto poveikio, kiek suretėjo ir palengvėjo priepuoliai. Laikoma, kad profilakti­nis gydymas yra veiksmingas, jei priepuolių skai­čius sumažėja 50 proc. Reikia turėti omenyje, kad migrenos priepuo­liai, skiriant šį gydymą, gali kartotis. Tyrimai rodo, kad šiuo metu siūlomas profilaktinis gydymas nepa­kankamai efektyvus. Tikimasi, kad bus išrasti spe­cifiškesni vaistai.

 

Apibendrinimas

  • Migrena – galvos smegenų sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys vidutinio ar sunkaus galvos skausmo priepuoliai.
  • Migrena nustatoma pagal jai būdingus simptomus.
  • Dažniausios migrenos rūšys: migrena be auros (paprastoji migrena) ir migrena su aura (klasikinė migrena).
  • Svarbu nustatyti migreną provokuojančius veiks­nius.
  • Migrenos gydymas skiriamas į priepuolių ir profi­laktinį gydymą.

Parengė gyd. Alvyda Pilkauskienė

Kauno Dainavos poliklinika

Šaltinis: "Internistas"