Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: simptomų patogenezė ir slogos simptominis gydymas

Įvadas

Permainingi orai, temperatūrų kaita sudaro palankias sąlygas plisti virusinėms infekcijoms. Peršalimu serga­ma ištisus metus, tačiau ankstyvą pavasarį, vėlyvą rude­nį sergamumas ypač padidėja. Ūminė viršutinių kvėpa­vimo takų virusinė infekcija – tai viena dažniausių ligų, kuria kasmet suaugusieji serga 2–5 kartus, o mokykli­nio amžiaus vaikai – 7–10 kartų (2). Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) simptomai yra to­kie dažni, kad diagnozei pakanka klinikos, tad dažnas žmogus, pastebėjęs šiuos simptomus, imasi simptominių gydymo priemonių. Rinovirusai – dažniausi ŪVKTI su­kėlėjai (2). Informacijos apie virusų, sukeliančių ŪVK­TI, sandarą yra gana daug, tačiau trūksta informacijos, kaip jie veikia simptomatiką. Vis dėlto simptomų pasi­reiškimas bei sunkumas priklauso ne tik nuo sukėlėjo, bet ir asmens organizmo būklės, gretutinių ligų, amžiaus. Įprastai virusinės ŪVKTI gydomos simptomiškai: antipiretikais / analgetikais, kosulį slopinančiais ar atsi­kosėjimą skatinančiais preparatais. Slogai mažinti nau­dojami dekongestantai, kurie gali būti derinami viena­me preparate su nosies gleivinę apsaugančiomis me­džiagomis, pavyzdžiui, Sinomist.

Gripas ir peršalimas

Šios ligos pasireiškia panašiais simptomais, sukel­tais virusinės ŪVKTI. Rinovirusai sukelia apie 30– 50 proc. visų peršalimų, o koronavirusai – antri pagal dažnį ŪVKTI sukėlėjai (10–15 proc.) (3). Gripo viru­sai sukelia 5–15 proc. ŪVKTI, o peršalimų virusai, to­kie kaip respiracinis sincitinis virusas, yra atsakingi už į gripą panašų peršalimą (4), taigi gripas bei peršali­mas dalijasi ne tik simptomatika, bet ir etiologija. Per­šalimas – tai trumpai trunkanti, nesunkios eigos liga, kurios vieni pirmųjų simptomų yra galvos skausmas, čiaudėjimas, gerklės skausmas, vėliau atsiranda nosies išskyros ir užgulimas, kosulys, bendras silpnumas (5). Dažniausiai simptomai pasireiškia greitai ir 2–3 dieną po infekcijos tampa itin išreikšti, gali tęstis 7–10 die­nų, o kai kurie (tokie kaip kosulys) – net iki 3 savai­čių (3). Peršalus labai retai pasireiškia febrili tempera­tūra. Moksliniuose tyrimuose tiriant galimą sąsają tarp viruso, sukėlusio peršalimą, ir simptomų, nustatyta, kad nėra specifinių simptomų skirtingiems virusų ti­pams (6). Histologiniuose tyrimuose tiriant savanorių, sergančių rinovirusine infekcija, nosies epitelį, nebuvo nustatyta morfologinių pokyčių, išskyrus polimorfo­nuklearinių leukocitų pagausėjimą ligos pradžioje (9). Gripas pasireiškia staiga didele temperatūra, galvos skausmu, kosuliu, gerklės skausmu, raumenų skausmu, nosies užgulimu, bendru silpnumu ir apetito praradimu (7). Dažniausi gripo pranašai – didelė temperatūra ir ko­sulys. Tyrimais nustatyta, kad šie du simptomai 80 proc. atvejų padeda diferencijuoti gripą nuo peršalimo (7).

Kada ir su kokiais simptomais susiduriame?

Simptomai pasireiškia esant kvėpavimo takų ir imu­ninės sistemos atsakui į virusinę infekciją (8). Virusai, patekę į viršutinius kvėpavimo takus, sparčiai daugina­si, vystosi uždegimas ir atsiranda simptomų (1 pav.). Ti­riant simptomų pasireiškimą, nustatyta, kad anksčiausiai pasireiškia galvos skausmas, čiaudulys, šalčio pojūtis, bendras negalavimas (5). Vėliausi simptomai – nosies iš­skyros, nosies užgulimas ir kosulys. Neretai sergant var­gina ašarojimas, gerklės peršėjimas ar skausmas. Karš­čiavimas dažnai yra vienas ankstyvųjų gripo simptomų.

Ryklės peršėjimas (skausmas) neretai būna vienas anksčiausių ŪVKTI požymių. Šį simptomą lemia anks­tyva virusinė nosiaryklės infekcija (10). Ryklės peršėji­mą gali lemti kvėpavimo takuose veikiant virusinei in­fekcijai susidaręs bradikininas, nes intranazalinis bradi­kinino išsiskyrimas sukelia rinitą ir ryklės skausmą (11, 12). Ryklės peršėjimas gali peraugti į skausmą, lydimą rinofaringito, faringito ar tonzilito (13). Ryklės skausmą sukelia prostaglandinų ir bradikinino poveikis nervų ga­lūnėlėms. Jam malšinti galima vartoti specialias pastiles, purškalus, skalavimo skysčius. Dauguma jų pasižymi ne tik skausmą malšinančiu poveikiu, bet ir apsaugo gleivi­nę nuo patogenų ar net veikia kaip antiseptikas.

Kitas prasidedančios ŪVKTI pranašas – čiaudu­lys. Čiaudulio refleksas yra valdomas per trišakį nervą, kuris aprūpina nosies ir prieki­nės nosiaryklės dalies gleivinę sensorinėmis skaidulomis (14, 15). Čiaudėjimą sukelia užde­giminis procesas nosies bei no­siaryklės gleivinėje, kuris ir sti­muliuoja trišakį nervą (2 pav.). Čiaudint su stipria oro srove bandoma pašalinti dirgiklį. Taip organizmas mėgina apsivalyti nuo kvėpavimo takus dirginan­čių medžiagų. Vadinasi, nusi­čiaudėję į aplinką paskleidžia­me ir virusus, ir padedame plisti infekcijai, todėl čiaudint reikia prisidengti nosį ir burną.

Akių ašarojimas dažnai pa­sireiškia su alerginiu ar infekci­niu rinitu. Apie 70 proc. 7 metų vaikų akių ašarojimą lemia aler­gija ar ŪVKTI (19). Nosies ašarų latakas gali būti už­spaustas ties jo atsivėrimo į nosies ertmę vieta esant uždegiminiams pakitimams bei kraujagyslių dilatacijai nosies epitelyje, o tai lemia ašarų kaupimąsi ir ašaro­jimą. Nosies ašarų latakas turi kraujagyslių tinklą, pa­našų kaip nosies epitelyje, bei šių kraujagyslių priplū­dimas gali sukelti latako obstrukciją (20). Nosies užgulimą lemia venų išsiplėtimas nosies glei­vinėje, jį sukelia vazodilatacinių mediatorių, tokių kaip bradikininas, išskyrimas sergant uždegimu (17, 18).

Kosulys taip pat yra dažnas ŪVKTI palydovas, jis gali varginti 3 savaites ir net ilgiau (21), taip pat tai dažniausia kreipimosi į gydytoją priežastis (22). Kosulį sukelia kla­joklio nervo stimuliavimas, dirginant nervines skaidulas, esančias gerklose ir žemiau (3 pav.) (23). Taigi kvėpavi­mo takų uždegimas turi nusileisti iki gerklų, kad atsirastų kosulys. Pirmomis ŪVKTI dienomis pasireiškia sausas kosulys, kuris vargina pacientą. Dažnai neproduktyvus kosulys yra kosulio reflekso padidėjusio aktyvumo pada­rinys. Įprastai kosulys yra mechaninio dirginimo gerklo­se padarinys, tačiau, esant padidėjusiam kosulio reflekso aktyvumui, kosulys gali pasireikšti spontaniškai ar kaip atsakas į stimulą, kuris normaliomis sąlygomis nesukeltų kosulio, pavyz­džiui, šaltas oras. Produktyvus kosulys sergant ŪVKTI dažniausiai atsiranda vėliau ir gali būti infekcijos leidimosi į apatinius kvėpavimo takus bei padi­dėjusios gleivių sekrecijos požymis. Peršalimo virusai įprastai nesukelia reikšmingo kvėpavimo takų epitelio pažeidimo, o gripo virusas gali pažeis­ti kvėpavimo takų epitelio ląsteles. Šis esminis skirtumas leidžia suprasti, ko­dėl gripą dažnai lydi kosulys (7).

Galvos skausmas taip pat gali pasireikšti sergant ŪVKTI (5). Ti­riant pacientus, kuriuos vargino ŪVKTI sukeltas gerklės skausmas, net 60 proc. tiriamųjų jautė galvos skausmą (24). Manoma, kad galvos skausmą sukelia citokinai, atsiran­dantys imuninėms ląstelėms sąvei­kaujant su virusais (25). Skausmo iš­sivystymo mechanizmas nėra tiksliai žinomas, tačiau įdomu tai, kad citokinų sukeltas galvos skausmas daž­niausiai pasireiškia su bendru silpnumu, apetito stoka, bendru negalavimu ir depresija, o visi šie simptomai dažni ir sergant ŪVKTI. Raumenų skausmas – taip pat dažnas ŪVKTI pa­lydovas. 50 proc. pacientų jaučia raumenų maudimą ar / ir skausmą (24). Raumenų skausmas dažniausiai pa­sireiškia dėl citokinų poveikio skeleto raumenims (26).

Sloga – vienas dažniausių ŪVKTI simptomų

Vandeningos nosies išskyros – tai ankstyvas viršu­tinių kvėpavimo takų simptomas, dažnai pasireiškian­tis su čiauduliu. Sloga (rinitas) vargina daugumą suau­gusiųjų, ypač šaltuoju metų laiku, didėjant sergamumu virusinėmis infekcijomis. Ankstyva varvėjimo iš nosies fazė, kaip ir čiaudu­lys, yra susiję su trišakio nervo dirginimu. Nosies iš­skyrų ir skreplių spalva atspindi ne infekcijos prigim­tį, o uždegiminio atsako sunkumą (16). Neutrofilai ir prouždegiminiai monocitai turi azurofilinių granulių, kurios yra žalios spalvos dėl jose esančio baltymo mie­loperoksidazės. Kai nosies išskyrose yra nedaug leu­kocitų, jos būna bespalvės ar baltos. Didėjant leukoci­tų kiekiui, tampa geltonos, o esant dideliam leukocitų kiekiui – žalios (16). Varvėjimas iš nosies yra tikrai dažnas simptomas, sukeliantis diskomfortą. Sloguojant neretai sumažėja darbo našumas, kartais net fizinis aktyvumas. Sloga dažnai pasireiškia ne tik varvėjimu iš nosies, bet ir gali lemti bendrą silpnumą, galvos skausmą, kitus sistemi­nius organizmo simptomus (1). Laiku gydoma sloga keičia tokių ligų, kaip ŪVKTI, astma, sinusitas ar lėti­nis vidurinės ausies uždegimas, eigą.

Sinomist – nosies gleivinės paburkimui ir pažeidimui mažinti

Sinomist yra preparatas, skirtas sumažinti slogos su­keliamą diskomfortą. Jo sudėtyje esantis ksilometazo­lino hidrochloridas yra alfa adrenerginis simpatikomi­metikas. Jis sutraukia kraujagysles ir mažina gleivinės paburkimą. Poveikis paprastai prasideda po 5–10 min. ir pasireiškia pagerėjusiu kvėpavimu pro nosį dėl suma­žėjusio gleivinės paburkimo bei geresnio gleivių nute­kėjimo. Kita sudedamoji Sinomist dalis – dekspanteno­lis – yra alkoholinis pantoteno rūgšties analogas, kuris dėl tarpinės transformacijos sukelia tokį patį biologinį poveikį kaip ir pantoteno rūgštis. Pastaroji ir jos drus­kos yra vandenyje tirpūs vitaminai, kurie kaip kofermen­tas A dalyvauja daugelyje metabolinių procesų – skati­na baltymų ir kortikosteroidų sintezę, antikūnų gamy­bą. Be to, kofermentas A dalyvauja lipidų, kurie, kaip ir odos riebalai, atlieka svarbią apsaugomąją funkciją, bei amino sacharidų acetilinime, kurie padeda įvairių mu­kopolisacharidų sintezei. Dekspantenolis turi epitelį ap­saugantį poveikį ir skatina žaizdų gijimą.

Suaugusiesiems ir vyresniems kaip 6 metų vaikams pagal poreikį Sinomist 1 mg/ml nosies purškalo reikia įpurkšti 1 k. į kiekvieną nosies landą, bet ne daugiau kaip 3 k./p. Didesnių dozių, negu rekomenduojama, varto­ti negalima. Sinomist nosies purškalo negalima varto­ti ilgiau kaip 7 dienas, nebent gydytojas nurodė kitaip.

Parengė gyd. Jūratė Bazevičienė

Šaltinis: "Intenistas", 2017m, Nr.2