+1
-0
+1

Ūminiai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai – vis dar išlieka dažnu sutrikimu, paliekančiu sunkias pasekmes. Didelei daliai insultą patyrusių pacientų pasireiškia judėjimo, jutimo, kalbos funkcijų sutrikimų, dažnai išliekančių ir po ūminio ligos periodo. Insulto pasekmė (ypač dauginių insultų) gali būti pažintinių funkcijų sutrikimai, kurie taip pat keičia žmogaus gyvenimo kokybę. Pats sunkiausias pažintinių funkcijų sutrikimas – demencijos sindromas – praėjus 3 mėn. po insulto, diagnozuojamas iki 20–25 proc. pacientų.

Šiandien jau akivaizdu, kad smegenų kraujotakos ligos nėra neišvengiama senėjimo pasekmė. Ši patologija yra gydoma, o ūminių būsenų metu pagalba turi būti neatidėliotina.

 

Praeinantis smegenų išemijos priepuolis

 

Tobulėjant diagnostinėms technologijoms, neurovizualiniai tyrimai leidžia tiksliau diagnozuoti ankstyvus galvos smegenų insultui (GSI) būdingus pakitimus. Jau anksčiau pastebėta, kad daliai ligonių, kuriems židininė neurologinė simptomatika regresuoja per pirmą parą, nustatomi išeminiai židiniai. Todėl 2002 m. buvo pasiūlyta keisti praeinančio smegenų išemijos priepuolio (PSIP) apibrėžimą. Siūloma, kad PSIP diagnostikoje būtų vertinamas ne tik laiko faktorius, bet ir neurovizualinių tyrimų duomenys.

Ir vienas, ir kitas apibrėžimas turi savo privalumų ir trūkumų (1 lentelė), todėl šiuo metu sutarta, kad gali būti vartojami abu apibrėžimai, tačiau moksliniuose darbuose turi būti nurodoma, kuris iš jų yra vartotas.

 

Ūminiai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai – aktuali problema

 

 

Praktiniu požiūriu svarbu tai, kad tipinis PSIP yra urgentinė situacija (2 lentelė), ir tokiems ligoniams turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Kai kuriose Europos šalyse kuriamos specialios PSIP klinikos, kur ligoniai, patyrę PSIP, paros laikotarpiu konsultuojami specialisto ir, reikalui esant, jiems atliekami papildomi tyrimai bei skiriamas tolimesnis gydymas. 2008 m. pateiktose Europos insulto organizacijos rekomendacijose nurodoma, kad, gydant ligonius specializuotuose centruose (Insulto vienetas), rezultatai yra geresni. Tačiau iki šiol nėra vienintelio apibrėžimo, kas yra toks centras. Įvairiose šalyse jie organizuoti skirtingai, todėl bandoma visus insulto skyrius suskirstyti į 4 grupes pagal ištyrimo, gydymo bei mokslinės veiklos galimybę. Šiuo metu šis procesas aktyviai vyksta Europos šalyse. Manoma, kad gauti duomenys leis geriau teikti pagalbą insulto ištiktiems ligoniams.

 

 

Ūminiai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai – aktuali problema

 

Insulto rizikos veiksniai

 

Nustatytas ryšys tarp insulto pradžios, kraujagyslinės rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas) ir gyvenimo stiliaus rizikos veiksnių (pvz., rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, fizinio krūvio trūkumas). Stipriau- siai susiję su pakartotinio insulto rizika veiksniai yra cukrinis diabetas, prieširdžių virpėjimas, prieš tai buvę insultai ir aterosklerozė.

Skiriant krešumą mažinančių vaistų (pvz., aspirino, klopidogrelio, agrenokso ar kt.) ar antikoaguliantų

(pvz., varfarino), atsižvelgiama į vaisto saugumą, veiksmingumą ir kainą. Efektyviausi yra aspirino ir dipiridamolio derinys arba klopidogrelis.

Jei jų skirti negalima, gali būti skirtas aspirinas. Klopidogrelio siūloma skirti pacientams, kurie priklauso didesnės rizikos grupei, netoleruoja aspirino, yra alergiški arba netoleruoja dipiridamolio. Karotidinė endarterektomija yra tinkama tik kai kuriems pacientams; paskutiniai tyrimai rodo, kad stentavimas nėra pranašesnis už endarterektomiją ir nerekomenduojamas kaip pirmos eilės metodas.

 

Pramiracetam o (pramistar/6859">Pramistar) nauda

 

Pramiracetamas (pramistar/6859">pramistar/6859">Pramistar) – tai naujos kartos nootropas, piracetamo tipo ciklinis gama-amino sviesto rūgšties (GASR) derivatas, priklausantis racetamų grupei. Anksti po insulto pradėjus gydyti šiuo vaistu, pavyksta stabilizuoti ir pagerinti pažintines funkcijas bei išvengti gresiančios kraujagyslinės demencijos. Pramiracetamo (pramistar/6859">pramistar/6859">Pramistar) savybė, kad jis nesijungia su plazmos baltymais, lemia

tai, kad jis nekeičia kitų vaistų (pvz., antikoaguliantų) koncentracijos kraujyje. Jį galima sėkmingai derinti su kraujotaką gerinančiais medikamentais.

Nootropų veikimo mechanizmai nulemia jų gydomąjį ir profilaktinį poveikius, nes jie:

  • stimuliuoja ribonukleininės rūgšties (RNR) ir baltymų sintezę, todėl gerėja CNS plastiniai procesai;

  • sustiprina adenozintrifosfato (ATF) sintezę, todėl gerėja neuronų energetinė būklė, o tai skatina hipoksijos mažėjimą ir oksidacinių procesų slopinimą ląstelėje;

  • pagerina CNS sinapsinius ryšius;

  • pagerina gliukozės panaudojimą ir stabilizuoja ląstelių membranas;

  • mažina trombocitų agregaciją ir gerina smegenų kraujotakos mikrocirkuliaciją.

 

Išvados

 

  • Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) ir insultas yra būklės, kai pacientui reikalinga skubi medicinos pagalba.

  • Pacientai, kuriems yra didelė PSIP ar insulto rizika, turi būti kuo greičiau tiriami bei skiriamas adekvatus gydymas.

  • Gydymas specializuotame insulto skyriuje sumažina mirštamumą ir negalią.

  • Insulto pasikartojimo tikimybę mažina rizikos veiksnių korekcija ir antrinės profilaktikos priemonių taikymas.

  • Insultas yra viena dažniausių mirties ir negalios priežasčių, todėl jo profilaktikai tenka didžiulė reikšmė.

 

Parengė gyd. Aleksandras Vilionskis

Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės

ligoninės Neurologijos skyrius

 

 

Insulto rizikai sumažinti reikia tiek nedaug

 

Tik nedaug pakeitę savo gyvenimo būdą žmonės gali stipriai sumažinti insulto riziką. Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad nesveiką gyvenimo būdą gyvenantys žmonės dvigubai dažniau suserga insultu nei saikingai valgantys, geriantys, nerūkantys ir reguliariai sportuojantys žmonės.

Daugiau nei 20 000 40–79 m. amžiaus vyrų ir moterų užpildė sveikatos ir gyvenimo būdo klausimynus.

Už kiekvieną iš keturių sveiko elgesio veiksnį: nerūkymą pastaruoju metu, pakankamą fizinį aktyvumą, saikingą alkoholio vartojimą ir pakankamą vitamino C kiekį organizme, kuris atspindi, kad žmogus per dieną suvalgo bent penkias vaisių ir daržovių porcijas, – dalyviai buvo įvertinami po 1 balą. Taigi tyrimo dalyviai galėjo gauti įvertinimą nuo 0 iki 4 balų. Po to jie buvo stebimi 11,5 m.

Įvertinę kitus veiksnius, galėjusius lemti rezultatus, mokslininkai nustatė, kad insultu 2,3 karto dažniau susirgo 0 balų įvertinimą gavę dalyviai, palyginti su 4 balais įvertintais dalyviais. Be to, buvo apskaičiuota, kad insulto rizika didėjo mažėjant įvertinimui. Tai reiškia, kad dalyviams, gavusiems 2 balų įvertinimą, rizika susirgti insultu buvo 1,5 karto didesnė nei gavusiems 4 balų įvertinimą.

Mokslininkai tikisi, kad tyrimo rezultatai dar labiau paskatins žmones rinktis sveikesnį gyvenimo būdą.

 

British Medical Journal (online). – 2009 (February 20).

 

Žurnalas “Gydymo menas”

Kaip atpažinti žmogų, kuriam gresia Insultas?