+4
-0
+4
           Ūminis peties srities skausmas būna dėl traumos arba degeneracinių ir uždegiminių ligų. Kadangi žmogaus petys sudarytas iš daugybės anatominių struktūrų, todėl ir skausmo priežasčių gali būti labai daug. Šio straipsnio tikslas aptarti pagrindines skausmą malšinančių vaistų grupes ir kitas skausmą malšinančias priemones, tinkančias gydyti pacientą konservatyviai.
           Žmogaus petys yra sudėtinga anatominė struktūra, sudaryta iš peties sąnario, petinio raktikaulio (PR) sąnario, krūtinkaulinio raktikaulio (KR) sąnario ir popetinio bei pomentinio tarpų. Kiekvienas sąnarys sudarytas iš kaulų ir minkštųjų audinių, kurie suteikia sąnariui judrumo ir stabilumo. Peties sąnarys yra judriausiais žmogaus organizme. Sąnarį sudaro didelė rutulio formos žastikaulio galva ir nedidelė sekli sąnarinė duobė. Kaulinės struktūros ir minkštieji audiniai mažai riboja judesių amplitudę, todėl sąnarys yra laisvas, o judesiai vyksta trijose pagrindinėse plokštumose. PR ir KR sąnariuose judesių amplitudė nedidelė, todėl jie mažai įtakoja peties sąnario judrumą. Nors tarp mentės irkrūtinės ląstos nėra tikro sąnario, tačiau mentė laisvai judakrūtinės ląstos atžvilgiu. Šis judesys sudaro 1/3 visos judesio amplitudės reikalingos keliant ranką į viršų iki 180°. Jeigu peties sąnarys tampa nejudrus, išlikęs mentės judesys leidžia pakelti ranką iki 60°. Popetinis tarpas taip pat nėra sąnarys. Šiame tarpe keliant ranką juda antdyglinio raumens sausgyslė. Trintį tarp raumens sausgyslės ir petinės ataugos sumažina didelis popetinis tepalinis maišelis. Petinė atauga riboja žastikaulio judesius peties sąnaryje keliant ranką į viršų.
Skausmas yra pagrindinis nusiskundimas, dėl kurio žmogus kreipiasi į gydytoją pagalbos. Dėl skausmo sutrinka rankos funkcija: sumažėja judesių amplitudė, trūksta jėgos. Atsiradus ūminiam skausmui, reikia išsiaiškinti jo priežastį. Jeigu tai įvyko dėl traumos ir stipriai skauda, reikia nedelsiant kreiptis į ligoninę. Mažos energijos (kritimas lygioje vietoje) arba didelės energijos (kritimas iš aukščio, autoavarija) traumos metu gali lūžti arba išnirti kaulai, plyšti raiščiai. Šiuos sužeidimus tinkamai diagnozuoti, suteikti būtinają paglbą ir vėliau gydyti gali tik specialistas ortopedas traumatologas. Kaip taisyklė, kaulų lūžiams gydyti neužtenka vien skausmą malšinančių vaistų. Reikia tinkamai imobilizuoti pažeistą galūnę, o kartais tenka gydyti operaciniu būdu. Jeigu pacientas kreipiasi pavėluotai, gydymas gali užsitęsti arba komplikuotis.
Netgi dėl minimalios traumos (pasuko arba patempė ranką) gali atsirasti stiprus skausmas. Tačiau tai nebūna susiję su aukščiau minėta patologija. Dažniausiai diagnozuojamas raumenų arba sausgyslių patempimas. Šiuo atveju tinkamą gydymą gali paskirti šeimos gydytojas. Kartais dėl minimalios traumos paūmėja degeneracinės peties  ligos, todėl prieš tai visiškai sveikam pacientui netikėtai diagnozuojamas antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, sąnario artrozė arba kalkėjanti tendinozė. Idiopatinis adhezyvinis kapsulitas, kuris pasireiškia staiga progresuojančiu judesių amplitudės sumažėjimu (sąnario kontraktūra), stipriu skausmu taip pat gali būti išprovokuotas minimalios traumos. Labai dažnai ortopedinės ligos pasireiškia be aiškios priežasties. Skausmas staiga atsiranda naktį, o pacientas negali paaiškinti jokių stiprų skausmą galinčių sukelti priežasčių. Kartais pacientai atvykę pas gydytoją neigia traumą, nors pirminės apžiūros metu jos požymiai akivaizdūs (kraujosrūva, peties deformacija). Dažniausiai tai būna senyvo amžiaus žmonės, psichiniai, neurologiniai ligoniai arba žmonės piktnaudžiaujantys alkoholiu ir narkotikais. Todėl tokių pacientų anamnezę reikia vertinti kritiškai. Jiems būtinai reikia paskirti rentgenologinį ištyrimą ir atsiųsti ortopedui traumatologui.
 Jeigu skausmo nepavyksta numalšinti paprastomis priemonėmis, sutrinka rankos funkcija, rekomenduojama atsiųsti konsultuoti pacientą ortopedui traumatologui. Prieš tai reikėtų atlikti peties sąnario priekinę, šoninę ir ašinę rentgenogramas. Teisingai ir kokybiškai atliktos rentgenogramos duoda labai daug informacijos, todėl šeimos gydytojui neverta iš karto rūpintis sudėtingais kompiuteriniais tyrimais (magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija). Esant reikalui šiuos tyrimus paskirts ortopedas traumatologas.
Nors konsultuoti pacientus telefonu nėra gera praktika, tačiau patarti, kaip numalšinti ūminį skausmą, arba ką daryti patyrus traumą, gali kiekvienas šeimos gydytojas. Po pašnekesio telefonu dažnas pacientas nustoja blaškytis ir minimaliomis priemonėmis nuslopina arba sumažina skausmą. Jeigu tai nauja paciento problema, šeimos gydytojas vėliau paskiria konsultaciją poliklinikoje.
Atsiradus ūminiam skausmui peties srityje, pirmomis 2 paromis rekomenduojamas šaltis. Šaldomosios procedūros nėra malonios pacientui, tačiau jos labai veiksmingos. Šaltis mažina skausmą, patinimą ir uždegimą. Nors procedūra atrodo labai paprasta, kiekvieną kartą pacientui reikia paaiškinti jos etapus. Rekomenduojama į celofaninį maišelį įdėti sniego arba ledo gabalėlius, suvynioti į ploną rankšluostį ir uždėti plačiai ant peties. Visas paketas turi priglusti prie odos. Reikia įspėti pacientą, kad pridėjus šaltį, apie 5 minutes bus nemalonus jausmas. Iš pradžių šaltis dirgina odoje esančius receptorius, ir tik po to juos slopina. Gali atrodyti, kad skausmas dar labiau sustiprėjo, todėl  daugelis pacientų išsigąsta ir nutraukia procedūrą. Šaltį reikia išlaikyti apie 20-30 minučių. Per šį laiką šaltis prasiskverbia giliau į minkštuosius audinius ir slopiną skausmą. Šalčio procedūras reikia kartoti 3-5 kartus per dieną. Kartu su šalčio procedūromis reikia skirti vaistus nuo skausmo, imobilizuoti ranką specialiu įtvaru, arba parišti ranką ant skarelės.
Šiuo metu vaistinėse parduodama gausybė analgetikų, todėl tinkamą vaistą gali buti sunku pasirinkti. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVU) slopina ciklooksigenazę, tuo pačiu slopindami uždegimo mediatorių gamybą ir skausmą. Nėra universalaus vaisto, tinkančio visiems pacientams, todėl jis parenkamas individualiai. Konsultacijos metu reikia paklausti pacientą, ar jis kada nors naudojo vaistus nuo skausmo, kokius naudojo ir ar jie padėjo. Kitu atveju gydytojas vėl gali paskirti neveiksmingą vaistą. Pacientui paaiškinama, kad nesulaukus teigiamo poveikio per 2 dienas vaistus  teks pakeisti. Ūminiam skausmui slopinti reikia skirti greitą poveikį turinčius vaistus, todėl ilgo veikimo NVU netinka. Kiekvienas pacientas kuriam skauda, nori gauti „stiprų“ vaistą nuo skausmo, todėl dažniausiai skirimi vaistai injekcijomis (diclofenacum, ketorolacum, metamizolum). Parenteraliai skirtų vaistų poveikis greitesnis, tačiau poveikio trukmė nėra ilgesnė už enteraliai skirtų vaistų. Be to, išgerti tabletę yra žymiai paprasčiau negu suleisti vaistus į raumenis. Nereikėtų pamiršti paracetamolio tablečių, kurios parduodamos be recepto ir pasižymi geru analgetiniu poveikiu. Visi NVU turi nepageidaujamą poveikį virškinimo sistemai. Kai kurie gali sukelti toksinį poveikį kepenims arba inkstams. Todėl negalima šių vaistų perdozuoti, o pastebėjus nepageidaujamą arba toksinį poveikį, nustoti vartoti vaistus ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kai kurie NVU naudojami tepalo ar gelio formomis. Veiklioji medžiaga (ketoprofenum, ibuprofenum, diclofenacum) pasiekia minkštuosius audinius prasiskverbusi per odą. Šie vaistai labai tinka mažoms traumoms gydyti, kuomet skausmas nėra stiprus. Jeigu skausmas stiprus, nerekomenduojama trinti skaudamos vietos. Geriau pasirinkti peroralinius analgetikus. Nereikia užmiršti, kad tepalo sudedamosios dalys gali suketi odos alergines reakcijas (kontaktinis alerginis dermatitas). Todėl oda parausta, niežti, atsiranda patinimas, serozinės pūslelės arba pūslės. Pastebėjus minėtus simptomus rekomenduojama kuo greičiau nuplauti tepalą ir ant odos daugiau nieko netepti. Pratrūkus pūslelėms, pažeistą oda reikia uždengti steriliu tvarsčiu ir kreiptis į gydytoją.
Narkotiniai analgetikai gydant peties ortopedines ligas ambulatoriškai neskiriami. Taip pat nerekomenduojama skirti silpnus narkotinį poveikį turinčius vaistus (Lietuvoje registruotas tramadolum). Prie šio vaisto priprantama, todėl vėliau atsiranda abstinensija. Skausmo priežasties narkotiniai vaistai nepašalinta, o peties skausmas tampa lėtiniu. Tokiu atveju pirma ir svarbiausia rekomendacija pacientui, nustoti vartoti narkotiką, kadangi nei konservatyvus, nei operacinis gydymas nebus pakankamai veiksmingas. 
Ilgo veikimo gliukokortikosteroidų (GKS) injekcijos gali sumažinti skausmą. Šiuos vaistus skiriame tiktai nustatę diagnozę ir jeigu nepadeda peroraliai arba parenteraliai skirti analgetikai. Tai nėra pirmo pasirinkimo vaistas. GKS (triamcinolon) praskiedžiami vietiniais anestetikais (lidocainum, bupivacainum) ir suleidžiami į popetinį tarpą arba į sąnarį. Vaistai leidžiami į popetinį tarpą sergant popetinio tarpo ankštumu, kalkėjančia tendinoze arba dalinai plyšus antdyglio raumens sausgyslei. Jeigu pacientas serga sąnario artroze arba idiopatiniu adhezyviniu kapsulitu, vaistai leidžiami tiesiai į sanarį. GKS injekcija gali staigiai sumažinti skausmą ir labai greitai išgydyti pacientą, tačiau gali būti ir neveiksminga. Be to, analgetinio poveikio trukmė nėra aiški. Kaip taisyklė, pirmoji injekcija būna efektyviausia. Jeigu ji nepadėjo, pakartotinai suleisti GKS nėra prasmės. Nereikia užmiršti apie šios procedūros pūlingas komplikacijas. Jos retos, tačiau sunkiai gydomos, todėl vaistai leidžiami griežtai laikantis aseptikos ir antiseptikos taisyklių. GKS turi ir kitų neigiamų savybių: sumažina sausgyslių tvirtumą ir tamprumą, kenksmingi sąnarinei kremzlei, didina gliukozės kiekį kraujyje.
Pasyvių judesių mankšta labai veiksminga ir naudinga gydomoji priemonė. Ji skiriama pacientams, kuriems nuslopintas stiprus ūminis skausmas. Šie pratimai skirti išsaugoti peties sąnario judrumą, atpalaiduoti nuo skausmo įsitempusius raumenis. Pasyvių judesių mankštą galima atlikti 3-5 kartus per dieną po 5 minutes. Pats paprasčiausias pratimas yra švytuokliniai rankos judesiai pasilenkus. Mankštos metu jie neturėtų sukelti skausmo. Praėjus ūminiam skausmui papildomai paskiriami peties raumenis stiprinantys pratimai.
Fizioterapija ūminio skausmo metu neskirima. Tai viena iš kompleksinio konservatyvaus gydymo priemonių. Klinikiniai tyrimais įrodyta, kad fizioterapinės priemonės gydant peties ortopedines ligas nepakankamai veiksmingos. Jos padeda tiktai 50% pacientų. Fizioterpinės priemonės skiriamos nustačius diagnozę ir numalšinus arba sumažinus skausmą. Ne visiems pacientams ir ne visoms ligoms šios priemonės tinka. Kai kurioms ligoms (navikiniai susirgimai) fizioterapija kontraindikuotina.
Jeigu skausmui malšinti nepadeda konservatyvios priemonės reikia operuojančio ortopedo traumatiologo konsultacijos dėl operacinio gydymo.