+1
-3
-2
Vaikų viduriavimas: naujas sprendimo būdas

Viduriavimo problema išlieka aktuali visame pasaulyje. Tai ypač svarbu pediatrijoje, nes mažamečiams ne tik dažniau būdingas viduriavimas, bet ir neretos jo sukeltos komplikacijos. Manoma, kad visi vaikai per pirmuosius trejus metus yra bent kartą viduriavę. Daugelyje Europos šalių viduriavimas paprastai yra lengva liga, tačiau ji susijusi su dideliu hospitalizacijų bei nemenku mirčių skaičiumi. Tai, be abejo, priklauso nuo viduriavimo trukmės ir jo sukeltų komplikacijų, tokių kaip dehidratacija ar druskų netekimas, o viduriavimo dažnis populiacijoje neatsiejamas nuo šalies tradicijų, kultūros ir sveikatos apsaugos lygio.

Viduriavimu vadinamas tuštinimasis dažniau nei tris kartus per parą skystomis, kartais vandeningomis, su gleivių ar kraujo priemaiša išmatomis. Žindomi kūdikiai normaliai gali tuštintis 5–6 kartus, vyresni 1–2 kartus per dieną.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Viduriavimai pagal priežastis skiriami į dvi stambias grupes: infekciniai ir neinfekciniai.

Infekcinės kilmės viduriavimą gali sukelti:

·         virusai (dažniausiai rotavirusai, ypač žiemos metu);

·         bakterijos (salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, jersinijos, ešerichijos – dažniau vasarą);

·         pirmuonys (lamblijos, kriptosporidijos);

·         kirminai (askaridės).

Neinfekcinio viduriavimo priežastimi gali būti:

·         celiakija (žarnyno nepakantumas kai kurių grūdų baltymams);

·         disbakteriozė (atsirandanti dėl ilgo ar dažno antibiotikų vartojimo);

·         alerginė enteropatija;

·         permaitinimas arba netinkamas maistas;

·         dantų kalimasis;

·         susijaudinimas, baimė, nervinė įtampa (vyresniems vaikams).

Ligos simptomai ir požymiai

Viduriuojantis vaikas tampa irzlus, neramus, netenka apetito, gali vemti, karščiuoti. Atsiranda dehidratacijos (skysčių netekimo) simptomai: troškulys, sausos gleivinės, blyški oda su pilkšvu atspalviu, padažnėjęs kvėpavimas, retas, negausus šlapinimasis, kūdikiams – įdubęs momenėlis. Viduriavimo pobūdis priklauso nuo jį sukėlusios priežasties: esant virusinės kilmės ligai, viduriuojama iki 10 kartų per parą, išmatos gausios, vandeningos, rūgštaus kvapo; bakteriniam viduriavimui būdingas labai dažnas – 10–15 kartų per dieną tuštinimasis, paprastai negausiomis, skystomis, puvėsių kvapo išmatomis, kuriose gali būti gleivių, pūlių ar kraujo; sergant celiakija, ligonis tuštinasi 1–3 kartus per parą labai gausiomis, blyškiomis, blizgančiomis, dvokiančiomis, skystos konsistencijos išmatomis.

Gydytojas viduriavimą diagnozuoja išsiaiškinęs tuštinimosi dažnį, išmatų pobūdį. Priežasčiai nustatyti atliekamas kraujo tyrimas, tiriamos išmatos (nustatomas rotaviruso antigenas, daromas bakteriologinis pasėlis, mikroskopu ieškoma pirmuonių, kirminų).

Vienas dažniausių diarėjos kaltininkų – rotavirusinė infekcija

Rotavirusinė infekcija – ūminė rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti bendra organizmo intoksikacija, skrandžio ir plonosios žarnos uždegimu, neretai, ypač vaikams, būna lengvų viršutinių kvėpavimo takų katarinių reiškinių (sloga, čiaudulys, gerklės paraudimas, nedidelis jos skausmas).

Rotavirusas – tai rato formos virusas, kuris labai atsparus aplinkos veiksniams, įvairioms dezinfekcinėms medžiagoms, gali ilgai išlikti aplinkoje. Esant 4–20 laipsnių temperatūrai, jis išlieka gyvybingas kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems lengvo poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, virinant. Rotavirusų būna upių, ežerų, jūrų vandenyje, taip pat požeminiuose bei vandentiekio vandenyse. Rotavirusai labai dideliais kiekiais išskiriami su sergančiojo išmatomis, o tam, kad užsikrėstume, pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Didžiausias infekcijos šaltinis yra sergantis vaikas ir viruso nešiotojai, kurie serga simptomų nesukeliančia forma. Nuo gyvūnų šia infekcija neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojantys virusai vaikui nepavojingi. Rotavirusais užsikrečiama per burną, nes infekcija plinta per nešvarias rankas ir užterštą aplinką. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną. Manoma, kad rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir per kvėpavimo takus kaip gripu ar kitomis ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Šia liga galima susirgti ir užsikrėtus nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Tačiau tai dažniausiai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės. Yra įrodymų, kad infekcija gali plisti ir per vandenį.

Vaikų kolektyvuose (darželiuose, mokyklose) vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito.

Kūdikiai, maitinami motinos pienu, pasidaro atsparūs šiai ligai, todėl būdingi ligos simptomai gali nepasireikšti, tačiau jie su išmatomis į aplinką išskiria virusą dideliais kiekiais. Jei tokių ligonių yra vaikų gydymo įstaigose, gali kilti pavojus neišnešiotiems ir silpniems kūdikiams bei vyresniems vaikams. Tais atvejais rotavirusinė infekcija pasireiškia kaip hospitalinė infekcija.

Rotavirusinei infekcijai būdingas sezoniškumas. Ji, kaip ir gripas, dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku – lapkričio–balandžio mėnesiais, nes abiejų šių ligų virusai geriau išsilaiko šaltyje. Persirgus šia liga imunitetas susidaro tik laikinai, o maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, todėl užsikrėsti ir susirgti rotavirusine infekcija jie gali keletą kartų. 

Daugybė žmonių gali būti šio viruso nešiotojai, todėl labai svarbu slaugant sergantį vaiką kuo dažniau plauti rankas.

Ką patarti, jei sergančiojo mama kreipėsi konsultacijos į vaistininką

Rekomenduojama patarti:

  • Duoti vaikui gerti skysčių. Skysčių praradimas ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams; jiems prarastą skystį gali tekti kompensuoti lašine skysčių infuzija (ligoninėje). Skysčius reikia girdyti nedideliais kiekiais, geriausia po 5–10 ml kas 2–3 minutes. Jeigu kūdikis atsisako gerti, reikėtų girdyti arbatiniu šaukšteliu ar pipete lašinant skysčius į burną.
  • Lengvoms viduriavimų formoms gali būti taikoma dieta. Gerti tik nesaldintą arbatą (ramunėlių, ąžuolų žievės, mėlynių, gervuogių). Viduriavimui susilpnėjus, su arbata galima pradėti valgyti džiūvėsius, avižų kisielių, keptus obuolius ir bananus – tokį maistą valgantis vaikas vėl pradeda normaliai tuštintis.
  • Viduriuojantiems kūdikiams rekomenduokite tęsti natūralų maitinimą krūtimi. Žindymas palengvina ligos eigą, greitina sveikimą. Jei iki ligos kūdikiai buvo maitinami pieno mišiniu, tai ir sirgdami turėtų gauti tą patį pieno mišinį, nebent gydytojas skyrė specialų mišinį viduriuojančiam vaikui.
  • Svarbiausia – negalima maitinti per prievartą. Priminkite mamai, kad sergantis vaikas turėtų valgyti tiek, kiek jis nori, o jei yra galimybė, tai ir mažiau.
  • Rekomenduojami specialių druskų mišinių tirpalai, nes jie yra geriausia apsauga nuo skysčių ir elektrolitų netekimo, pilvo pūtimą mažinantys vaistai, probiotikai.
  • Patarkite vartoti racekadotrilį (Hidrasec), kuris yra skirtas vaikų nuo trijų mėnesių amžiaus ūminio viduriavimo simptomams gydyti. Šį vaistą reikia vartoti kartu su gausiu skysčių kiekiu, taikant įprastines dietos priemones, kai vien tik šių priemonių nebepakanka veiksmingai reguliuoti viduriavimui ir įprastinis gydymas nėra įmanomas.

Prieš skiriant gydymą naudinga išsiaiškinti ne tik tai, kokios kilmės sukėlėjas lėmė simptomų atsiradimą, bet ir kiek skysčių jau yra netekęs vaikas. Geriausias dehidratacijos matas yra prarasto kūno svorio procentas.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Ligų kontrolės centro (LKC) rekomendacijomis, pacientai skiriami į pogrupius:

·         minimalios dehidratacijos arba be dehidratacijos (netekę < 3 proc. kūno svorio);

·         nedidelės arba vidutinės dehidratacijos (netekę 3–9 proc. kūno svorio);

·         sunkios dehidratacijos (netekę > 9 proc. kūno svorio).

Kada patarti jau kreiptis į gydytojus:

viduriavimas užsitęsė ilgiau nei 2 paras.

• išmatose yra kraujo, gleivių ar kitų jums nerimą keliančių priemaišų.

• temperatūra pakyla daugiau nei 38o C.

• atsiranda stiprūs pilvo ar išangės skausmai.

• išsivysto dehidratacija, kurios požymiai – nenumaldomas troškulys, burnos sausmė, susiraukšlėjusi oda, labai sumažėjęs šlapimo kiekis;

·         jei iškilo bet koks, tėvus neraminantis simptomas.

Naujas vaistas vaikų viduriavimui gydyti

Racekadotrilis yra enkefalinazės inhibitorius. Enkefalinazė dalyvauja skaidant endogeninius peptidus, tokius kaip enkefalinai. Racekadotrilis apsaugo enkefalinus nuo skaldymo fermentais, taip pailgindamas jų veikimą ties enkefalinerginėmis sinapsėmis plonosiose žarnose ir slopindamas sekreto išsiskyrimą.

Racekadotrilis yra gryna sekreto išsiskyrimą žarnyne slopinanti veiklioji medžiaga. Ji žarnyne mažina vandens ir elektrolitų hipersekreciją, bet neturi poveikio bazinei sekreto išsiskyrimo veiklai. Racekadotrilis turi greitą antidiarėjinį poveikį ir nekeičia žarnyno tranzito trukmės.

Dviejuose klinikiniuose tyrimuose su vaikais racekadotrilis atitinkamai 40 proc. ir 46 proc. sumažino išmatų masę per pirmas 48 valandas. Be to, buvo nustatytas reikšmingas viduriavimo trukmės ir rehidratacijos poreikio sumažėjimas (1).

Individualių pacientų duomenų metaanalizė (9 atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, racekadotrilį lyginant su placebu, bei papildomai su geriamuoju rehidrataciniu tirpalu) nagrinėjo duomenis, surinktus iš individualių pacientų: 1384 berniukų ir mergaičių, sirgusių ūmiu įvairaus sunkumo viduriavimu bei gydytų ligoninėse arba ambulatoriškai.

Vidutinis amžius buvo 12 mėnesių (tarpkvartilinis plotis: nuo 6 iki 39 mėnesių). Iš viso 714 pacientų buvo < 1 metų, o 670 pacientų > 1 metų amžiaus. Vidutinis kūno svoris buvo nuo 7,4 kg iki 12,2 kg visuose tyrimuose. Bendra vidutinė viduriavimo trukmė po įtraukimo į tyrimą buvo 2,81 dienos placebo grupėje ir 1,75 dienos racekadotrilio grupėje. Lyginant su placebu, pasveikusių pacientų dalis buvo didesnė racekadotrilio grupėje (rizikos santykis (RS): 2.04; 95 proc. PI: nuo 1,85 iki 2,32; p < 0,001). Labai panašūs gauti kūdikių rezultatai (< 1 metų amžiaus) (RS: 2,01; 95 proc. PI: nuo 1,71 iki 2,36; p < 0.001) ir mažiems vaikams (> 1 metų amžiaus) (RS: 2,16; 95 proc. PI: nuo 1,83 iki 2,57; p < 0,001). Tiriant hospitalizuotus pacientus (n = 637 pacientai), vidutinio išmatų išskyrimo santykis racekadotrilio/placebo grupėse buvo 0,59 (95 proc. PI: nuo 0,51 iki 0,74); p < 0,001). Tiriant ambulatorinius pacientus (n = 695) vidutinio diarėjinių išmatų išskyrimo santykis racekadotrilio/placebo grupėse buvo 0,63 (95 proc. PI: nuo 0,47 iki 0,85; p < 0,001.

Kitas dvigubai aklas atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas tyrimas analizavo 72 vaikus nuo 3 mėnesių iki 4 metų amžiaus, sergančius rotavirusine infekcija. Viena grupė (n = 32) gydymui vartojo racekadotrilį, kita grupe (n = 35) gavo placebą. Tyrimo duomenimis, racekadotrilio vartojusioje grupėje viduriavimo trukmė sumažėjo nuo 36 val. iki 6,9 val. (p < 0,02).

Apibendrinimas

Ūminis vaikų viduriavimas išlieka itin svarbi problema. Gydyti vartojamiems vaistams keliami keli reikalavimai: greitai grąžinti pacientą į normalų kasdienį gyvenimą, sutrumpinti viduriavimo trukmę, sukeliant kuo mažiau nepageidaujamų reiškinių. Racekadotrilis yra naujas vaistas gydant vaikų viduriavimą. Šį vaistą reikia vartoti kartu su gausiu skysčių kiekiu, taikant įprastines dietos priemones, kai vien tik šių priemonių nebepakanka veiksmingai reguliuoti viduriavimui ir įprastinis gydymas nėra įmanomas. Jei įprastai gydyti yra įmanoma, racekadotrilio galima skirti papildomam gydymui. Rekomenduojama paros dozė priklauso nuo vaiko svorio: 1,5 mg/kg vienkartinė dozė (atitinkanti 1–2 paketėlius) tris kartus per parą reguliariais laiko tarpais.

Vaikams nuo 3 mėnesių amžiaus ir sveriantiems mažiau nei 9 kg rekomenduojama vartoti Hidrasec 10 mg paketėlį 3 kartus per parą, sveriantiems 9–13 kg – po du 10 mg paketėlius 3 kartus per parą. Vaikams, sveriantiems 13–27 kg, rekomenduojama vartoti Hidrasec 30 mg po vieną paketėlį 3 kartus per parą, sveriantiems daugiau kaip 27 kg – po du 30 mg paketėlius 3 kartus per parą. Vaikai gydomi 5 paras. Gydymą reikia tęsti tol, kol vaikas du kartus išsituština normaliai.

Taip pat yra nereceptinis Hidrasec 100 mg N10 kapsulės suaugusiesiems, vartojama po vieną kapsulę 3 kartus per parą.

Parengė gyd. R. Jasiukevičiūtė

Žurnalas Farmacija ir laikas