Venų varikozė – mazginis paviršinių kojų venų išsiplėtimas. Tai bene dažniausia kojų venų liga, kuria paprastai serga moterys. Daliai sergančiųjų tai tik kosmetinis trūkumas, tuo tarpu kitus vargina nemalonūs simptomai, o kartais tai gali būti rimtų kraujotakos sutrikimų pranašas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Venų varikozė dažnas bei ankstyvas lėtinio veninio nepakankamumo simptomas. Paplitimas tarp Europos ir JAV moterų svyruoja nuo 25 iki 56 %.

Venų išsiplėtimas dažniausiai vystosi dėl venų vožtuvų nesandarumo. Normaliai venų vožtuvai užtikrina vienakryptį kraujo tekėjimą širdies link, o sutrikus jų funkcijai didėja veninio kraujo sąstovis venose, jos plečiasi ir sąlygoja lėtinį venų nepakankamumą. Tačiau kai kuriems asmenims venų varikozė vystosi tik dėl silpnos venų sienelės struktūros, nesant padidėjusios venų hipertenzijos.

Venų varikozės rizika didėja su amžiumi. Senstant atrofuojasi venų elastinės skaidulos, degeneruoja lygiųjų raumenų sluoksnis, silpnėja vožtuvų funkcija, dėl to susidaro palankios sąlygos venų išsiplėtimui vystytis.

Moterims varikozė vystosi kur kas dažniau nei vyrams. Tai lemia hormonų svyravimai nėštumo, priešmenstruaciniu ar menopauzės laikotarpiu. Geriamųjų kontraceptinių tablečių vartojimas taip pat skatina venas plėstis.

Daugelio klinikinių studijų duomenimis, venų varikoze itin dažnai serga stovimąjį darbą dirbantys žmonės. Dėl nutukimo didesnis spaudimas tenka venoms, lėtėja kraujotaka, taip pat didėja varikozės ir lėtinio venininio nepakankamumo rizika. Venų išsiplėtimą gali predisponuoti lėtinis vidurių užkietėjimas, persirgtos venų ligos, kaip antai tromboflebitas.

Simptomai ir požymiai

Neretai žmonės per visą gyvenimą nepatiria jokių nemalonių simptomų, išskyrus tamsiai violetinės ar mėlynos spalvos venas, kurios gali būti susiraičiusios ar mazguotos. Atsiradę simptomai būna varginantys ir nemalonūs. Kai kuriems pasitaiko komplikacijų: trofinės opos, pakitusi odos pigmentacija, tromboflebitas.

 

Dažniausi simptomai:

  • kojų skausmas ar sunkumas;

  • deginimo, tvinkčiojimo jausmas;

  • mėšlungis, kojų tinimas;

  • simptomai sustiprėja ilgiau pasėdėjus ar pastovėjus.

 

Ligos pradžioje jaučiami tik neryškūs simptomai – kojų sunkumas, nuovargis, ypač dienos pabaigoje, skruzdėlių bėgiojimo jausmas. Kartais patinsta kulkšnys, pėdos, neženkliai paryškėja venų tinklas. Pradiniai simptomai sustiprėja ilgiau pabuvus vienoje padėtyje, atšilus orams – pavasarį, vasarą.

Ligai progresuojant kojos smarkiau patinsta, vakare blauzdų apimtis gali padidėti iki kelių centimetrų, stiprėja skausmas, kinta odos struktūra – atsiranda pigmentacija. Vėlyvojoje stadijoje oda tampa itin pigmentuota, atsiranda trofinių opų, gali vystytis tromboflebitas.

 

Diagnostika

 

Diagnostika remiasi:

·         nusiskundimais;

·         išsamia anamneze (simptomų atsiradimo pradžia, predisponuojantys veiksniai, paveldėjimas, buvęs ankstesnis gydymas);

·         apžiūra (vertinama paviršinių venų būklė, odos ypatumai, kojų apimtis);

·         ultragarsiniu venų tyrimu.

 

Gydymo galimybės

 

Gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš nemedikamentinio, medikamentinio bei chirurginio. Gydymo tikslai – palengvinti varginančius simptomus ir apsaugoti nuo komplikacijų.

Iš konservatyvių gydymo būdų paminėtinos kompresinės kojinės, kurios itin efektyvios, kai simptomų dar nėra. Dėvint šias kojines siaurėja venos, mažėja veninio kraujo tūris, gerėja vožtuvų funkcija, venų sienelė apsaugoma nuo pertempimo, taip palengvėja kraujo nutekėjimas iš kojų, mažėja patinimas ir skausmas. Kompresines kojines galima derinti su kitais gydymo metodais.

 Gydymui ir profilaktikai dažniausiai naudojami vietinio veikimo heparino tepalai. lioton/5359">Lioton 1000 lengvai prasiskverbia po oda, gerina mikrocirkuliaciją, turi priešuždegiminį veikimą – mažina histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių, taip pat stiprina kitų vaistų veikimą. Tarp heparino tepalų lioton/5359">lioton/5359">lioton/5359">Lioton 1000 yra stipriausias, nes heparino koncentracija jame yra didžiausia. Šiuo tepalu reikėtų kojas įtrinti keletą kartų per dieną prieš tai pamasažavus ar pavaikščiojus, geresniam efektui pasiekti buvusį sluoksnį geriau nuplauti. Kojas trinti masažuojamaisiais judesiai nuo pėdos kylant aukštyn. Jei tinsta visa koja, įtrinti iki kirkšnies. Tepalas lengvai įsigeria, yra malonaus kvapo. Jį naudoti gali nėščios bei maitinančios moterys.

lioton/5359">lioton/5359">Liotonlioton/5359">lioton/5359">1000 efektyvumas veniniam nepakankamumui gydyti patvirtintas daugeliu klinikinių tyrimų. Studijose, kuriose dalyvavo 1025 pacientai, sirgę paviršiniu venų uždegimu, vertintas placebo ir heparino 1000 gelio efektyvumas. Gydymo eigoje nustatyta, jog heparino 1000 gelis buvo reikšmingai efektyvesnis nei placebas. Kitoje studijoje vertintas heparino 100 IU/g ir 1000 IU/g efektyvumas gydant veninės kraujotakos sutrikimą. Geresni rezultatai pasiekti naudojant didesnės koncentracijos heparino tepalą.

Kai konservatyvus gydymas yra neefektyvus, simptomai yra nuolatiniai ir varginantys, siūloma skleroterapija ar operacinis gydymas.

Skleroterapijos metu švirkščiami vaistai, kurie sukelia pažeistos venos endotelio destrukciją.

 

Operaciniam gydymui pacientai nukreipiami, kai venų varikozės yra toli pažengusios, susiformavę mazgai, tuomet šalinamos išsiplėtusios venos ir mazgai. Operacinis gydymas indikuotinas esant trofinėms opoms, lipodermatosklerozei, kraujavimui iš mazgų, kosmetiniam diskomfortui, paviršiniam tromboflebitui ar nuolat varginantiems išreikštiems simptomams.

Po operacijos paprastai susidaro didelės hematomos. Kad jos greičiau išnyktų yra naudojamas lioton/5359">Lioton 1000 , tepant juo visą hematomos plotą tris kartus per dieną.

 

Patarimai, kaip gerinti veninę kraujotaką:

 

  • kontroliuoti kūno svorį;

  • mažinti suvartojamos druskos kiekį, nes druskos vartojimas sulaiko skysčius, didėja galūnių tinimo rizika;

  • vengti sėdėti ar stovėti ilgą laiką vienoje pozoje;

  • nesėdėti ilgai sukryžiavus kojų;

  • keletą kartų per dieną po 15 min. pakelti kojas;

  • kuo ilgiau vaikščioti ar kitaip mankštintis – gerėja kojų kraujotaka;

  • darbe, pertraukų metu, trumpam pavaikščioti, kad dirbtų kojų raumenys;

  • nedėvėti itin aptemptų drabužių;

  • kuo trumpiau būti karštoje aplinkoje.

 

Kreiptis į gydytojus reikėtų jau pastebėjus pirmuosius ligos požymius – išsiplėtusias venas – net ir nesant subjektyvių klinikinių simptomų.

 

Parengė gyd. G. Paškevičienė

Žurnalas "Farmacija ir laikas"