+4
-0
+4
Vidurinės ausies uždegimas: iškylančios problemos

Įvadas

Ausies skausmas – vienas dažniausių ir sudėtin­giausių otorinolaringologinių simptomų, su kuriuo su­siduria šeimos gydytojai ir kiti medicinos specialistai. Įvairių autorių duomenimis, bendrojoje populiacijoje šis simptomas pastebimas nuo 4 iki 18 proc. (1). Otal­gija gali būti pirminė – kai skausmas kyla dėl patologi­nio proceso ausyje (ausies kaušelio, klausomosios lan­dos, būgnelio, būgninės ertmės patologijos), ir antrinė – kai skausmas iradijuoja iš atokesnių vietų ir yra nesu­sijęs su ausies patologija. Viena dažniausių ir svarbiau­sių pirminės otalgijos priežasčių – ūminis vidurinės au­sies uždegimas, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki trejų metų (1). Todėl būtina skirti ne tik tinkamą otito gydy­mą, tačiau ir ieškoti efektyvaus bei mažai nepageidau­jamo poveikio reiškinių sukeliančio simptominio vaisto.

 

Vidurinės ausies uždegimo patofiziologija

Pūlinis vidurinės ausies uždegimas dažniausiai išsi­vysto sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcine liga. Viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje vykstant užde­gimo sukeliamiems pokyčiams, paburksta nosies, no­siaryklės bei klausomojo vamzdžio gleivinė. Paburkus klausomojo vamzdžio gleivinei, sutrinka vidurinės au­sies ventiliacija, dėl to, toliau vystantis uždegimo re­akcijai, paburksta būgninės ertmės gleivinė, išsiplečia kraujagyslės, prasideda eksudacija, leukocitų infiltra­cija, fagocitozė ir pasireiškia tipiški ligos simptomai.

Eksudacinio otito patogenezė kiek kitokia. Šio oti­to patogenezėje labai svarbi ir klausomojo vamzdžio funkcija. Adenoidai, smarkiai iškrypusi nosies pertvara, alerginis rinitas, persirgtas ūminis vidurinės au­sies otitas, nosies polipozė gali sutrikdyti klausomojo vamzdžio funkciją. Sutrikus ventiliacinei jo funkcijai keičiasi slėgis vidurinėje ausyje – jis tampa neigiamas, todėl išsiskiria transudatas ir už būgnelio pradeda kaup­tis skystis. Prisidėjus infekcijai, eksudacinis otitas gali pereiti į pūlinį vidurinės ausies otitą.

Ūminį vidurinės ausies otitą gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Vienos studijos duomenimis, iš ūminiu viduriniu otitu sergančių asmenų būgninės ertmės as­pirato bakteriniai sukėlėjai išskirti 92 proc. atvejų, vi­rusai – 70 proc., mišri flora – 66 proc. (1).

Dažniausi bakteriniai sukėlėjai yra S. pneumoniae (50 proc.), H. influenzae (45 proc.) ir M. catarrhalis (10 proc.). Sukėlėjai gali kisti priklausomai nuo metų laiko, tačiau šis trejetas yra dažniausias. Kitos bakte­rijos nustatomos rečiau. Be abejonės, bakteriniams sukėlėjams didelės įtakos turi atsiradę ir šiuo metu pri­valomais tapę skiepai – tai konjuguota pneumokokinė vakcina bei H. influenza vakcina.

 

Diagnostika

Pagrindinis ūminio vidurinio otito simptomas yra ausies skausmas. Ausyje gali būti jaučiamas pulsavi­mas, tempimas. Gali pablogėti klausa, pakilti tempe­ratūra, atsirasti išskyrų iš ausies. Kūdikiai ir maži vai­kai tampa neramūs, prastai miega, nevalgo, griebiasi už skaudančios ausytės.

Diagnozuojant ūminį vidurinį otitą svarbi anamne­zė – dažniausia prieš tai pacientas sirgo ūmine viršu­tinių kvėpavimo takų infekcine liga. Svarbu apžiūrėti ausį: paraudusi, patinusi, čiuopiant skausminga užau­sio sritis gali reikšti, kad otitas komplikuojasi mastoi­ditu ar pūliniu. Ūminiu viduriniu otitu sergantiems kū­dikiams skausmingas kramslio (tragus) srities paspau­dimas. Otoskopuojant pastebimas paraudęs, be šviesos reflekso, sumažėjusio judrumo būgnelis. Esant pūli­niam vidurinės ausies otitui, būgnelis gali būti išsipūtęs, taip pat jame gali būti perforacija, pro kurią teka pū­lingas sekretas. Eksudacinio otito atveju otoskopuo­jant matomas matinis, be šviesos reflekso, įtrauktas būgnelis, už jo gali būti skysčio su oro burbuliukais, būgnelis sumažėjusio judrumo. Atsižvelgiant į anam­nezę, bendrąją paciento būklę bei otoskopijos duome­nis parenkamas tinkamas gydymas.

 

Klinikinė problema – tinkamo vaisto parinkimas

Antibiotikų laikais intrakranijinių komplikacijų (meningitas, intrakranijinis pūlinys – subdurinis, eks­tradurinis, smegenų pūlinys, riestinio ančio trom­bozė, otogeninė hidrocefalija) pasitaiko retai. Gy­dant ūminį vidurinį otitą dažniausiai pasirenkama stebėjimo taktika: skiriamas simptominis gydy­mas, svarbiausia – efektyvus skausmo malšinimas.

Būklei negerėjant per 48–72 val., skiriama antibiotikų. Amerikos pediatrų akademijos gairėse nurodoma, kad antibiotikų iš karto rekomenduojama skirti vaikams nuo 6 mėnesių iki 2 metų, taip pat jei yra didelė (38o C ir daugiau) temperatūra, otorėja, vaikas labai vangus (2). Skausmui malšinti, nepriklausomai nuo to, ar li­gonis vartoja antibiotikų, rekomenduojami analgetikai, pirmiausia, paracetamolis (acetaminofenas), arba ne­steroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas ar kt.).

Bakterinis ūminis vidurinis otitas etiotropiškai gy­domas veikliais antibiotikais, dažniausiai pasirinktinis vaistas yra amoksicilinas. Pastaraisiais metais daugė­ja beta laktamazes gaminančių vidurinio otito sukėlėjų (kai kuriose šalyse dažnumas siekia 90 proc.), jų tiki­mybė didėja sergant kartotiniu viduriniu otitu.

Tačiau klinikinė problema kyla tada, kai reikia skirti vietiškai veikiančių ausų lašų. Kodėl? Dėl ausų skausmo dažniausiai pacientai kreipiasi į šeimos gy­dytoją, bet šis ne visada gali tinkamai nustatyti viduri­nės ausies uždegimo pobūdį ir skirti reikiamą simpto­minį gydymą. O ausų lašų galima skirti tik apžiūrėjus būgnelį ir įvertinus jo spalvą, padėtį, skaidrumą, švie­sos reflekso kontūrą, blizgesį, judrumą, skysčio buvimą būgninėje ertmėje. Jeigu būgninėje ertmėje susikaupę sekreto, kas būdinga ūminiam vidurinės ausies uždegi­mui, būgnelis neišsipūtęs, nėra ūminio miringito požy­mių, galima pasirinkti ir vietiškai veikiančius vaistus.

Vietiškai veikiančių vaistų pasirinkimas

Pagal skausmo malšinimo mechanizmą ausų lašus galima grupuoti taip: ● anestetikai (pvz., lidokainas); ● vaistai, sudėtyje turintys nesteroidinės medžiagos, kuri slopina prostaglandinų sintezę ir taip mažina uždegimą bei jo sukeliamą skausmą (pvz., salicilo rūgšties darinys, fenazonas); ● vaistai, sudėtyje turintys hormoninės medžiagos (pvz., deksametazonas); ● vaistai, pasižymintys osmosiniu poveikiu, – sulaši­nus lašų į ausis sumažėja slėgis būgninėje ertmėje (pvz., glicerinas).

Skiriasi ne tik ausų lašų pagrindinė veiklioji medžiaga, kuri malšina skausmą, bet ir pagalbinės. Pastarosios gali sukelti ir nepageidaujamų reakcijų. Pavyzdžiui, vaistai, kurių sudėtyje yra daug spirito, gali sukelti nemalonius deginančio pobūdžio skaus­mus aiškaus miringito atvejais, be to, gali skatinti mi­ringosklerozinės plokštelės formavimąsi.

Ausų lašai Otipax® – unikalus lidokaino ir fenazo­no sudėtinis preparatas – naudingas tuo, kad anesteti­kas malšina skausmą, o fenazonas slopina uždegimą. Juo galima gydyti net kūdikius. Patikimą lašų su lido­kainu skausmo malšinamąjį poveikį ir gerą toleravi­mą patvirtina daugybė naujausių straipsnių ISI indekso žurnaluose. Rašoma, kad, pavartojus lašų, kurių sudė­tyje yra lidokaino, galima atlikti miringotomiją – skaus­mo malšinamasis poveikis toks pat kaip acetaminofe­no. Iš nepageidaujamų reiškinių minimos tik alerginės reakcijos. Sinerginis lidokaino ir fenazono veikimas le­mia labai greitą ausies skausmo ir būgnelio uždegimo malšinimą. Nurodoma, kad veiksmingas skausmo mal­šinamasis poveikis pasireiškia jau po 5 min., o užde­gimo simptomų – po 15 min. nuo vaisto sulašinimo.

 

Apibendrinimas

Ūminis vidurinės ausies uždegimas yra viena daž­niausių ligų. Jo paplitimas populiacijoje siekia 10,9 proc., įvairiose šalyse yra skirtingas. Ligos pradžioje uždegimas apima būgninę ertmę už vientiso ausies būgnelio. Tai sukelia ausies skausmą, karščiavimą, klausos sutriki­mą. Būgneliui perforavus būna otorėja. Ūminio vidu­rinės ausies uždegimo diagnozė patvirtinama atsižvel­giant į ūmią ligos pradžią, nusiskundimus bei otosko­pijos duomenis: paraudęs, sustorėjęs, išsipūtęs, perfo­ravęs būgnelis ar uždegimo skystis už jo. Klinikinėje praktikoje labai svarbu parinkti tinkamą vidurinės au­sies uždegimo gydymą. Dažniausiai pasirenkamas me­dikamentinis gydymas. Vienas pagrindinių ūminio vi­durinės ausies uždegimo simptomų yra skausmas, todėl ir naujose gydymo rekomendacijose nurodomas anal­gezinio gydymo efektyvumas. Jeigu būgninėje ertmėje susikaupę sekreto, kas būdinga ūminiam vidurinės au­sies uždegimui, būgnelis neišsipūtęs, nėra ūminio mi­ringito požymių, galima pasirinkti ir vietiškai veikian­čius vaistus. Vienas tokių vaistų yra Otipax®. Jo sudė­tyje esantys fenazonas ir lidokainas slopina skausmą, mažina uždegimo simptomus. Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos trys Otipax® vartojimo indikacijos: ● ūminis vidurinės ausies uždegimas (vidurinis otitas); ● flikteninis virusinis otitas; ● vidurinės ausies barotrauma.

Vietiškai vartojamo Otipax® rezorbcija minimali, todėl sisteminio poveikio praktiškai nebūna arba jis kliniškai nereikšmingas. Otipax® yra saugus vais­tas. Jo gali vartoti ir suaugusieji, ir vaikai (netgi jau­nesni kaip 2 metų).

Parengė gyd. E. Dobrovolskytė

Straipsnis publikuotas žurnale

„Farmacija ir laikas“ 2015, Nr. 1, p. 79–80.