+1
-1
0

Daugelis esame girdėję, kad stresas veikia virškinamąją sistemą. Prisiminkime, kaip jautėmės paskutinį kartą, kai kalbėjome prieš publiką? „Drugeliai“ plazdėjo ne galvoje. Ne vienam gali kilti klausimas: o koks gi gali būti ryšis tarp nervinės įtampos ir virškinamosios sistemos? Pasirodo, ryšys tikrai yra. „Žmogui susidūrus su stresiniu faktoriumi, pradeda veikti apsauginės reakcijos – organizmas pasiruošia kovai ar pabėgimui: dažniau plaka širdis, pakyla arterinis kraujo spaudimas, išsiplečia vyzdžiai, mažėja skrandžio aktyvumas, didėja jo rūgštingumas. Tuo metu daugiau kraujo tiekiama į smegenis bei raumenis, mažiau krauju aprūpinama oda, inkstai bei vidaus organai (lėtėja virškinimas)“, – aiškino gydytojas gastroenterologas med. dr. Gediminas KIUDELIS. Jis atsakė ir į kitus su tuo susijusius klausimus.

Ar yra įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp žmogaus nervų ir virškinamosios sistemos?

Taip, paskutinių metų tyrimai parodė kompleksinį ryšį tarp smegenų ir virškinamosios sistemos. Visas organizmas yra priklausomas nuo mūsų nuotaikų. Tačiau mokslininkai nustatė, jog labiausiai paveikiama virškinamoji sistema. Dėl streso gali pradėti varginti rėmuo, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas, sutrikti skrandžio veikla, atsirasti funkcinių tulžies pūslės sutrikimų. Kai smegenys yra veikiamos streso, sukeliamas hormonų disbalansas – žmogaus organizme padaugėja kortizolio („streso hormono“), kuris sutrikdo virškinamosios sistemos veiklą. Veikiant hormonams, kai kurie žmonės netenka apetito, kitiems pasireiškia priešinga reakcija – jie pradeda valgyti įvairų, dažnai kaloringą, nesveiką maistą. Netinkamai maitinantis, gali atsirasti skrandžio opa.

Žinoma, žmonės skirtingai reaguoja į stresinę situaciją, todėl sudėtinga pasakyti, kaip tam tikra stresinė situacija paveiks žmogų. Vis dėlto yra keletas nuomonių. Trumpalaikis stresas gali sukelti skrandžio skausmus, pykinimą, viduriavimą. Ilgalaikė įtampa gali pasunkinti lėtines ligas (dirgliosios žarnos sindromą, rėmenį).

Kokios būklės gali paūmėti dėl patiriamo streso?

Skrandžio veiklos sutrikimas (nevirškinimas) – gurgėjimas, skrandžio skausmas ar deginimas. Galite jausti, kad skrandis pilnas, vargina šleikštulys, vėmimas ar raugėjimas. Tai gali būti opaligės simptomai, tačiau tai vargina ir daugelį žmonių, kuriems opų nenustatyta. Gydytojai tai vadina funkcine dispepsija arba virškinimo sutrikimu.

Rėmuo gali būti sukeltas daugelio priežasčių, tiek dėl perteklinės skrandžio rūgšties gamybos, tiek dažnai lepinantis nesveiku maistu ar padidėjus slėgiui pilvo ertmėje. Nesvarbu, kokia priežastis, įtampa neabejotinai pablogina simptomus. Mokslininkai mano, kad, paskatintas streso, rūgštus skrandžio turinys gali būti grąžinamas atgal į stemplę arba ji tampa daug jautresnė skausmui. Rėmens graužimas įtampos metu labiau vargina ir todėl, kad nekreipiame dėmesio į maisto kokybę, dažnai persivalgome.

Opos dažniausiai būna bakterinės kilmės. Kai kurių mokslininkų nuomone, įtampa gali palaikyti infekciją, trikdydama skrandžio rūgščios terpės ir apsauginės sekrecijos pusiausvyrą. Opaligės pagrindinis simptomais yra skausmas viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje (graužiantis, maudžiantis), iškart sumažėjantis išgėrus skrandžio rūgštį neutralizuojančių vaistų. Skrandis įtampos metu yra stimuliuojamas, todėl jo gleivinėje suintensyvėja skrandžio rūgšties sekrecija ir gali predisponuoti stresinių opų atsiradimą.

Viena dažniausių šių laikų virškinamosios sistemos ligų – dirglios žarnos sindromas. Tai funkcinis storojo žarnyno motorikos sutrikimas, pasireiškiantis žarnyno skausmais, viduriavimu arba vidurių užkietėjimu, pūtimu, diskomfortu pilve, šleikštuliu, pykinimu. Tokia simptomatika skundžiasi labai daug žmonių, ypač jauni ir vidutinio amžiaus. Ji tiesiogiai susijusi su nervų sistema, dažnai būna sergant depresija, vegetodistonija, neuroze, vargina labai jautrius žmones. Dirglios žarnos sindromas dažnai pasireiškia streso, įtampos metu.

Opinis kolitas ir Krono liga. Tai uždegiminės žarnyno ligos, kurių priežastys nėra nulemtos streso. Tačiau, sergant šiomis ligomis, įtampa gali pabloginti simptomus.

Kaip išvengti nemalonių pojūčių?

Pirmiausia, aišku, reiktų pasistengti kiek įmanoma vengti stresų. Jūs galite kovoti su įtampa gerai maitindamiesi, reguliariai sportuodami, pakankamai miegodami. Taip pat labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepiktnaudžiauti neigiamai virškinamąją sistemą veikiančiais vaistais.

Antra, virškinamosios sistemos ligas, atsiradusias dėl streso, reikia gydyti lygiai taip, kaip atsiradusias dėl kitų priežasčių, laikantis gydytojo nurodymų.
Kai kuriuos simptomus bei būkles, dar nevirtusias „rimtomis“ ligomis, galima gydytis patiems vaistais, parduodamais be recepto. Tik labai svarbu nepamiršti, kad vaistai – tik pagalbinė virškinimo sutrikimų slopinimo priemonė. O geriausia profilaktika, kaip minėta, – sveika gyvensena.

Sakykim, pajutus, kad „nevirškina“, galima išgerti virškinimo fermentų, pavyzdžiui, Mezym forte. Jie ne tik padeda išvengti nemalonių pojūčių, užtikrina geresnę viso žarnyno veiklą. Preparato sudėtyje yra pagrindinių virškinimo fermentų: lipazės – riebalų, amilazės – angliavandenių ir proteazės – baltymų virškinimui. Mezym forte papildo natūraliai organizme esančių fermentų kiekį ir taip pagerina virškinimą.

Preparatas paprastai vartojamas po 2 tabletes valgio metu nekramtant ir užgeriant vandeniu. Pajutus, kad „sustojo skrandis“, vaisto galima išgerti bet kuriuo laiku. Esant reikalui, dozę galima didinti.

Jei kaip atsakas į stresą būdų paspartėjo rūgščių gamyba skrandyje, ją nuslopinti galima skrandžio sulčių sekrecijai mažinančiais vaistais – H2 receptorių antagonistais, tokiais kaip ranitidinas (Raniberl). Šio vaisto veiklioji medžiaga – ranitidino hidrochloridas, kuris veiksmingai malšina nemalonų rėmens graužimo jausmą. Tai ypač svarbu jau sergant dvylikapirštės žarnos opa, nepiktybine skrandžio gleivinės opa, esant stemplės uždegimui dėl refliukso.

Kalbėjosi gydytoja rezidentė Miglė FRANCAITĖ


 

"Sveikas žmogus"