Doc. L. Jonaitis. Kauno medicinos universitetas. Gastroenterologijos klinika.   Svarbiausia indikacija skirti ligoniui pakaiti­nių virškinimo fermentų – kasos egzokrininių fer­mentų nepakankamumas. Jis gali būti absoliutus (kada pažeista kasa gamina per mažai fermentų arba sutrikęs jų išskyrimas, nutekėjimas latakais į dvylikapirštę žarną) arba santykinis (esant padi­dėjusiam fermentų poreikiui – neįprastai gausiai prisivalgius sunkiau virškinamo maisto, sergant žarnyno infekcijomis, karščiuojant, kai mažėja fer­mentų aktyvumas ir kt.). Dažniausia absoliutaus virškinimo fermentų nepakankamumo priežastis – lėtinis kasos užde­gimas (pankreatitas). Tai ilgai besitęsiantis kasos uždegiminis procesas, pasireiškiantis skausmu ir negrįžtamais šio organo pakitimais, dėl kurių pra­randama egzokrininė ir endokrininė funkcijos. Kasa pasižymi labai dideliu funkciniu rezervu (po­tencialu) – virškinimo nepakankamumo simpto­mų atsiranda tik tada, kai kasa praranda 90 proc. fiziologinio sekrecinio pajėgumo. Lėtinio pankreatito paplitimas nėra tiksliai ži­nomas, nes ši liga, kaip rodo įvairių autorių atlik­ti tyrimai, dažnai diagnozuojama nepagrįstai (hi­perdiagnostika), remiantis tokiais nespecifiškais simptomais, kaip pilvo skausmas ar diskomfortas, kurie gali būti susiję su kitomis organinėmis ar funkcinėmis pilvo organų ligomis (skrandžio, žar­nyno, kepenų, tulžies takų ir kt.). Epidemiologinių tyrimų duomenimis, lėtinio pankreatito dažnis populiacijoje svyruoja nuo 0,04 iki 5 proc. (Guido N. J. Tytgat). Pastebimos dvi tendencijos: didė­ja moterų sergamumas lėtiniu pankreatitu, be to ši liga jaunėja, tai yra ja suserga vis jaunesni as­menys. Tyrinėtojai šias tendencijas aiškina tuo, kad daugėja alkoholį vartojančių moterų ir jaunų žmonių. Kauno medicinos universiteto Gastroenterolo-gijos klinikos docentas Laimas Jonaitis sako, kad tikslių duomenų apie lėtinio pankreatito paplitimą nėra ir Lietuvoje. Vakarų Europos šalyse kasmet užregistruojama po 7 – 8 naujus šios ligos atvejus/100 tūkst. gyventojų. Anot doc. L. Jonaičio, kasos fermentų prepa­ratai gali būti naudingi ir ligoniams, kuriems dėl įvairių priežasčių atlikta skrandžio ar kasos opera­cija, po kurių pasikeičia (sutrinka) maisto turinio slinktis virškinimo traktu ir gali pasireikšti mais­to ir kasos sulčių asinchronizacija – nesusimaišy­mas. Tokių ligonių pasitaiko nemažai, nes iki 1990 metų opaligė būdavo gydoma pašalinant dalį skrandžio. Iki šiol dalis ar visas skrandis šalinamas sergantiesiems skrandžio vėžiu, šių ligonių taip pat daug.   Klasifikacija   Kasos fermentų nepakankamumas dažniausiai skirstomas atsižvelgus į jo atsiradimo mechaniz­mą. Išskiriamos trys kasos egzokrininės funkcijos sutrikimo priežasčių grupės: dėl kasos audinio sumažėjimo; dėl sekrecijos sumažėjimo esant sveikam kasos audiniui; maisto pasažo (slinkties) ir kasos sekreci­jos asinchronijos. Dažniausia kasos virškinimo fermentų trūku­mo priežastis – lėtinis pankreatitas. Fermentinį nepakankamumą gali sukelti ir ūminis pankrea­titas, bet ligoniui pasveikus kasos veikla norma­lizuojasi. Kitos ligos ir būklės, sukeliančios kasos fermentų stygių: * būklės po kasos, skrandžio rezekcijų, plono­sios žarnos dalies pašalinimo; * cholestazę sukeliančios ligos; * Sjogreno sindromas; * uždegiminės žarnyno ligos; * celiakija; * cukrinis diabetas.   Veiksmingo gydymo svarba ir principai   Doc. L. Jonaitis sako, kad kasos fermentinis ne­pakankamumas turi būt gydomas labai rūpestin­gai, skiriant veiklius ir saugius pakaitinių fermen­tų preparatus, adekvačiomis dozėmis ir derinant juos su valgymu. Jei ligonis negauna tinkamo gy­dymo, išryškėja nepakankamo medžiagų pasisa­vinimo (malabsorbcijos) sindromas: krinta kūno svoris, atsiranda vitaminų, ypač tirpių riebaluose (A, D, E) trūkumo požymių – mažakraujystė, os­teoporozė, pablogėja regėjimas. Sergančiuosius kasos fermentų nepakankamumu vargina pilvo pūtimo, nevirškinimo simptomai, viduriavimas. Pakaitinių fermentinių preparatų parinkimas. Pasak doc. L. Jonaičio, šiuolaikinei pakaitinei virš­kinimo fermentų terapijai ir preparatams keliami aukšti efektyvumo ir saugumo reikalavimai. Pacientas turi gauti pakankamą fermentų (svarbiausia lipazės) kiekį – ne mažiau kaip 25 – 40 tūkst. IU lipazės. Preparato dalelės turi gerai susimaišyti su maistu (chimusu) ir sinchroniškai, reikiamu laiku patekti į dvylikapirštę žarną. Preparate esančius fermentus turi gaub­ti rūgščiai (skrandžio sultims) atsparus apvalkalas, tirpstantis šarminėje dvylikapirštės žarnos terpėje. Esminį fermentinės terapijos principą galima suformuluoti taip: pakankamas aktyvios lipazės kiekis tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Lipazė yra svarbiausias aktyvusis fermentinių preparatų ingridientas, nes: jos trūkumas kliniškai ryškiausias, sukelia labiausiai varginančius simptomus; lipazė yra labiausiai nestabilus kasos fer­mentas, neatsparus cheminiam (skrandžio sulčių) ir terminiam poveikiui, todėl turi būti ypatingai apsaugotas technologiškai; lipazę sintetina tik kasa, šio fermento, skirtingai negu angliavandenius skaidančios ami­lazės ar baltymus hidrolizuojančio tripsino, negali pakeisti seilių, skrandžio ar žarnų fermentai.   Pangrol   Virškinimo sutrikimams, atsiradusiems dėl ka­sos fermentinio nepakankamumo, gydyti, vartoja­mi įvairių technologinių modifikacijų fermentiniai preparatai, tačiau jų efektyvumas labai nevieno­das. Ankstesnių generacijų vaistai neužtikrina jų sudėtyje esančių fermentų, ypač lipazės, pakan­kamo aktyvumo, nes jų fermentai nėra apsaugoti nuo ardomojo skrandžio sulčių poveikio. Pasak doc. L.Jonaičio, Pangrol atliepia šiuo­laikinių fermentinių preparatų standartą ir to­kiems vaistams nustatytus efektyvumo ir sau­gumo kriterijus: jis saugus, veikia fiziologiškai, veiksmingai kompensuoja fermentinį virškini­mo funkcijos nepakankamumą, patogus var­toti. Nuo kitų šiuolaikinių pakaitinių kapsulinių preparatų Pangrol skiriasi ir tuo, kad, be pakan­kamo lipazės kiekio, jame yra didesnės amilazių ir proteazių dozės.