Gydytojai urologai inkstų akmenimis vadina kietus druskų kristalų darinius inkstuose arba šlapimo takuose. Kol akmenukai maži, žmogus gali net nežinoti, kad jų yra. Tačiau pajudėjęs inkstų akmuo gali įstrigti šlapimtakyje. Tokiu atveju ir be raginimo skubėsite pas gydytoją. Inkstuose ir šlapimo takuose susidariusius akmenis galima pašalinti ir be operacijos – jie yra tiesiog suskaldomi taikant ekstrakorporalinės smūgio bangos litotripsiją. Tačiau sergant inkstų akmenlige labai svarbi yra šios ligos profilaktika.

Iš kur akmenys organizme?

Akmenys inkstuose ir šlapimo takuose gali susidaryti dėl labai įvairių priežasčių. Pastebimai dažniau akmenligė užklumpa sergant paveldimomis inkstų ligomis, podagra. Akmenligę gali išprovokuoti ir suaktyvėjusi prieskydinių liaukų funkcija. Taip pat gydytojai akmenligę dažniau diagnozuoja pacientams po stuburo ar kitų traumų, dėl kurių žmogus būna priverstas ilgai gulėti, todėl sutrinka šlapimo nutekėjimas. Akmenligė gali užklupti žmogų, kenčiantį dėl lėtinio viduriavimo arba po žarnyno operacijų. Beje, kai kurie žmogaus vartojami medikamentai ir netgi narkotinės medžiagos taip pat gali turėti įtakos akmenų inkstuose ir šlapimo takuose susidarymui.

Pastebimai dažniau inkstų akmenlige serga vyresnio amžiaus žmonės. Vyrus inkstų akmenligė kamuoja dažniau negu moteris, nes vyriškasis hormonas testosteronas didina oksalatų gamybą, kurie skatina oksalatinių akmenų susidarymą. O moterų organizme yra daugiau citratų, neleidžiančių susidaryti akmenims. Inkstų akmenligė dažnai pasireiškia pakartotinai: per dešimt metų daugiau nei 50 proc. pacientų vėl ir vėl ištinka akmenligės skausmo priepuoliai.
Akmenligės kaltininkai

Šlapime visada būna ištirpusių druskų ir netirpių kristalėlių. Iš kur jie susidaro? „Kiekviena druska turi savo tirpumo lygį. Jeigu druskos koncentracija viršija tirpumo lygį 7–10 kartų, šlapimas būna persotinamas, druska nebegali ištirpti ir kristalizuojasi, t. y. šlapime „iškrenta“ kristalai. Maži kristalėliai sukimba vienas su kitu ir sudaro didesnius darinius – akmenukus. Juos gali nuplauti šlapimo tėkmė, tačiau jei šlapimtakiai yra pažeisti, prie akmenuko toliau prikimba kristalėliai, ir jis pamažu auga“, – pasakojo gydytojas urologas Antanas Balvočius.

Pagal cheminę sudėtį šlapimo takų akmenys gali būti uratiniai (iš šlapimo rūgšties), karbonatiniai (iš kalcio druskų), oksalatiniai (iš rūgšties druskų), fosfatiniai (iš fosfatų) ir cistininiai (iš cistino rūgšties). Tačiau dažniausiai akmenys būna mišrūs, susidarę iš kelių medžiagų. 80–85 proc. inkstų akmenų turi kalcio. Akmenys gali susidaryti ir kai kalcio per daug, ir kai per mažai. Jei iš žarnyno blogai pasisavinamas kalcis (pvz., dėl žarnų uždegiminių ligų), tai ir oksalatų iš žarnyno pašalinama mažiau, o pasisavinama daugiau. Jei kalcio pasisavinama per daug, daugiau jo patenka ir į šlapimą.

Apie priepuolius

Ilgesnį laiką, kol akmenys inkstuose ir šlapimo takuose nejuda, žmogus gali nejausti jokių akmenligės simptomų. Į šlapimo pūslę per šlapimtakį akmuo paprastai atkeliauja iš inksto arba pats savaime čia susidaro, kai sutrinka šlapimo nutekėjimas (pavyzdžiui, dėl išvešėjusios prostatos). Jei inkste susiformuoja didesnis akmuo, gali mausti juosmenį, ypač sunkiau padirbėjus ar net išgėrus alkoholio. Nedideli (iki 6 mm skersmens) akmenys gali pasišalinti su šlapimo srove. Tačiau, pasak gydytojo A. Balvočiaus, didesniam akmeniui slenkant šlapimtakiu, žmogus jaučia stiprų skausmą. Priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. „Iš pradžių, kai akmenukas pajuda iš inkstų, stiprus skausmas sukausto juosmens srityje, jam slenkant šlapimtakiu, skausmas gali plisti į kirkšnis, lytinius organus, vidinį šlaunų paviršių. Skausmas paprastai būna itin stiprus, ligonis blaškosi, jį išpila prakaitas, gali pykinti“, – sakė A. Balvočius.

Kaip minėta, mažas akmenukas kartais pasišalina ir pats. Jam padėti pasišalinti galima vartojant daugiau skysčių, vaistažolių arbatų, daugiau judant, pagulint šiltoje vonioje, vartojant gydytojo nurodytų vaistų. Negydant akmenligės, dėl sutrikusio šlapimo nutekėjimo gali atsirasti sunkių komplikacijų: šlapimo takų infekcija, inkstų nepakankamumas, inkstas netgi gali nustoti funkcionuoti.

Svarbi akmenligės profilaktika

Šios ligos profilaktika kiekvienam sergančiajam yra labai individuali. Pasak A. Balvočiaus, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Tačiau visiems sergantiesiems inkstų akmenlige būtina sureguliuoti mitybą ir daugiau dėmesio skirti fizinei veiklai.

Vartokite pakankamai skysčių. Visi žinome, kad sergant akmenlige reikia vartoti pakankamai skysčių. Tačiau kai kuriais atvejais skysčių vartoti reikia mažiau, ypač jeigu inkstų akmenys yra fosfatiniai arba karbonatiniai. O esant oksalatiniams akmenims reikėtų vartoti daugiau rūgščių skysčių. Tinka citrinos, spanguolių sultys. Apskritai kiekvienas sergantysis inkstų akmenlige turėtų žinoti, kokios rūšies inkstų akmenys pas juos yra ir koks yra šlapimo ph. Atsižvelgiant į tai reikia vartoti atitinkamai skysčių.

Sureguliuokite mitybą. Gydytojas A. Balvočius pataria sergantiems inkstų akmenlige žmonėms atitinkamai maitintis, atsižvelgiant į tai, kokie akmenys yra linkę susidaryti. Pavyzdžiui, jei akmenys karbonatiniai, patartina vartoti maisto produktus, rūgštinančius šlapimą, – mėsą, žuvį, spanguoles. Atsisakykite gazuotų gėrimų, kakavos, šokolado, fermentinių sūrių, džiovintų vaisių, citrinų, apelsinų, rinkitės nerupią duoną, mažiau vartokite pieno, varškės, pupų, žirnių, ridikų ir bulvių.

Jeigu akmenys oksalatiniai, reikėtų mažinti nereikalingą kūno svorį ir vartoti maistą, kuris šarmina šlapimą, – cukinijų, pomidorų, morkų, kriaušių ir apelsinų, taip pat pakankamai valgykite lapinių daržovių, nes jose gausu magnio. Jums teks atsisakyti maisto, turinčio daug oksalatų: riešutų, rūgštynių, rabarbarų, šparaginių pupelių, brokolių, kavos, šokolado, vyno, likerio, fermentinių sūrių, konservuotos, rūkytos mėsos, žuvies, bananų, džiovintų ir konservuotų vaisių. Atsiminkite, kad didelės vitaminų A, D ir C dozės didina oksalatų kiekį šlapime, o vitaminas B6 padeda išvengti oksalatinių akmenų.

Jei akmenys uratiniai, vartokite maistą, šarminantį šlapimą, mažinkite antsvorį. Venkite riebaus ir daug purinų turinčio maisto: keptos ir rūkytos mėsos, žuvies, silkės, konservų, saldumynų, ypač šokolado, kakavos, gazuotų gėrimų, raudono vyno, saldžių, džiovintų ir konservuotų vaisių.

Užsiimkite fizine veikla. Sergant inkstų akmenlige labai naudinga daugiau judėti. Todėl rekomenduojama ilgiau pasivaikščioti sparčiu žingsniu, o dar geriau pabėgioti. Taip druskos greičiau pasišalins iš organizmo, dar nespėjus susiformuoti akmenims. Dviračių ir treniruoklių mėgėjus nuliūdinsime, nes važiavimas dviračiu ir darbas su treniruokliais nepadeda atsikratyti druskų, iš kurių formuojasi akmenys. O inkstų akmenlige sergantiems šokių mėgėjams šio malonumo tikrai nereikėtų atsisakyti. Priešingai, energingi šokiai tik į naudą, nes tokiu būdu užkirsite kelią akmenų formavimuisi.

Lina Jurgaitienė

Visa tiesa apie inkstų akmenligę