VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja K. Garuolienė – apie vaistų vartojimo politikos tikslus

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė skaitė pranešimą konferencijoje „Farmacijos aktualijos“, kuri vyko Vilniuje, apie šalyje vykdomą vaistų vartojimo politiką, kurios tikslas – skatinti kuo racionalesnį vaistų vartojimą.

Garuolienė išskyrė keturias pagrindines kryptis, kuriomis siekiama vystyti kuo aiškesnę ir objektyvesnę vaistų vartojimo politiką: 1) tolygaus vaistų (ypač inovatyvių) prieinamumo pacientams užtikrinimas; 2) racionalus vaistų vartojimas; 3) išlaidų vaistams valdymas ir 4) efektyvi vaistų kokybės kontrolė. Pranešėja pirmiausia akcentavo, jog vaistinės būtent ir yra ta sritis, ta vieta, kuri vaidina didžiausią vaidmenį skatinant kuo racionaliau vartoti vaistus, kartu – ir tinkamai paskirstyti vaistus bei mažinti pacientų sumokamas priemokas už vaistus. „Tolygaus inovatyvių vaistų prieinamumo užtikrinimas yra glaudžiai susijęs su visa vaistų kainodara, – pabrėžė K. Garuolienė. – Tik efektyviai mažinant generinių vaistų kainas galima užtikrinti didesnį inovatyvių vaistų prieinamumą. Tai yra pagrindinis tiek Europos Sąjungos šalių narių, tiek kitų pasaulio šalių tikslas vystant vaistų politiką“. Kalbėdama apie vaistų prieinamumą, pranešėja atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje atitinkamos terapinės sritys esti skirtingose situacijose. „Jei vertiname širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų suvartojimo duomenis ir lyginame juos su kitų šalių analogiškais duomenimis, tai Lietuvoje širdies ir kraujagyslių sistemai skirtų vaistų suvartojama pakankamai, trūkumo nejuntama, tačiau kyla kur kas didesnė – racionalaus vaistų vartojimo – problema.

Tuo tarpu kitos terapinės sritys tuo nepasižymi. Na, o vertinant, pavyzdžiui, labai brangių, inovatyvių vaistų, skirtų gydyti onkologinėms ligoms, prieinamumą, tenka konstatuoti, jog kai kurioms tokioms ligoms gydyti vaistų prieinamumo problema išties yra pakankamai didelė“.Lietuvoje vaistų kompensavimo sistema naudojasi apie 40 proc. gyventojų, kitose Europos Sąjungos šalyse kompensuojamuosius vaistus gauna apie 60 proc. populiacijos. Daugiausia kompensuojamųjų vaistų išrašoma širdies ir kraujagyslių sistemos ligų gydymui (60 proc. pacientų), tuo tarpu prie kitų terapinių sričių priskiriamiems pacientams kompensuojamųjų vaistų išrašoma mažiau (20 proc. antibiotikų, nervų sistemą veikiančių vaistų). Pranešėja pateikė duomenis, kiek vaistų Lietuvoje (pinigine išraiška) kompensuojama vienam pacientui ir kokia yra vidutinė paciento priemoka. Taigi vidutiniškai vienam pacientui per metus (vertinamas laikotarpis – 2014 metai) buvo išleisti 176 eurai, o priemoka, kurią reikėjo sumokėti įsigyjant kompensuojamuosius vaistus, siekė 45 eurus. Anot pranešėjos, yra terapinių sričių, kada paciento priemoka sudarė tik nedidelę kainos dalį, o bendra kompensavimo suma buvo pakankamai ženkli (tarkime, onkologine liga sergančiam pacientui minėtu laikotarpiu vidutiniškai buvo kompensuojama vaistų už 1412 eurų), tuo tarpu infekcinėms ligoms gydyti kompensavimo sumos buvo palyginti nedidelės. Kodėl? Todėl, kad infekcinių ligų gydymas yra vienkartinis, o lėtinėms ligoms gydyti rašomi tęstiniai receptai.

Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių kompensuojamųjų vaistų priemokos, kaip informavo K. Garuolienė, yra didžiausios, nes valstybė kompensuoja 63 eurus, o pacientas vidutiniškai primoka 44 eurus. Anot pranešėjos, jeigu vaistininkai patartų pacientams rinktis pigesnius vaistus, tokių didelių išlaidų pacientai tikrai nepatirtų. Mat kuo vaistai pigesni, tuo priemokos už juos – mažesnės.

Apie vaistų prieinamumą

„Labai svarbus Pasaulio banko išskiriamas vaistų politikos tikslas yra tolygus vaistų prieinamumas, – akcentavo VLK Vaistų skyriaus vedėja K. Garuolienė. – Tai reiškia, kad visoje šalyje pacientai turi vienodai gauti jiems reikalingą efektyvų gydymą. Lietuvoje šiuo atžvilgiu situacija skirtinguose regionuose nėra tokia pati. Iš turimų duomenų galima daryti išvadą, kad daugiausia lėšų, taigi daugiausia vaistų, skiriama ir vartojama Kauno regione. Tokia šio regiono specifika išlieka metų metus. Tai – didžiausias regionas šalyje, kuriame suvartojama daugiausia vaistų, kur tenka skirti daugiausia lėšų vaistams kompensuoti“. K. Garuolienė pateikė pavyzdį, įrodantį, kad egzistuoja ženklūs skirtumai, vertinant regionuose ligoms gydyti skiriamų kompensuojamųjų vaistų kiekius: kompensuojamųjų vaistų cukriniam diabetui gydyti vidutiniškai vienam pacientui skirta 186 eurai, tuo tarpu Kauno regione vienam pacientui buvo skiriama tokių vaistų vidutiniškai už 227 eurus. Tai rodo, kad reikalingi išsamesni tyrimai, kodėl viename šalies regione vaistų tokia liga sergantiems pacientams skiriama už ženkliai didesnę sumą.

Apie išlaidų valdymą ir finansinio tvarumo užtikrinimą

Kitas vaistų politikos tikslas – išlaidų valdymo bei sistemos finansinio tvarumo užtikrinimas. „Kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete vaistams kompensuoti numatoma vis daugiau lėšų, tačiau jų negalima išleisti daugiau, nei numatyta, nes sugriausime bendrą finansavimo sistemą, be to, negalėsime laiku atsiskaityti su vaistinėmis ir vaistų gamintojais, – akcentavo pranešėja. – Štai matome, kokios tendencijos buvo iki 2009 metų krizės – išlaidos kasmet augo, tuo tarpu krizės laikotarpiu jos buvo sumažėjusios. Pastaraisiais metais išlaidos yra stabiliai neženkliai didėjančios, tai leidžia užtikrinti finansinį sistemos tvarumą. Šiandien VLK gali laiku atsiskaityti su vaistinėmis, vadinasi, sistema valdoma“.

Apie inovatyvių vaistų prieinamumą

Ar, išlaidoms didėjant, didėja inovatyvių vaistų preinamumas? Kaip informavo K. Garuolienė, pernai inovatyvių vaistų (su naujomis veikliosiomis medžiagomis) į sąrašą buvo įtraukta net 35 – lyginant su prieš tai buvusiu laikotarpiu, tai yra didelis proveržis. Tikimasi, kad kuo toliau, tuo labiau bus galima aprūpinti pacientus inovatyviais vaistais, išlaikant sistemos finansinį tvarumą, nesutrikdant finansinių atsiskaitymų.

Apie kompensuojamųjų vaistų receptų skaičiaus mažėjimą

Anot pranešėjos, įvedus receptų rašymo taisykles (kuomet buvo leista pacientams vaistus įsigyti ilgesniam laikotarpiui (kai kuriais atvejais – net pusės metų laikotarpiui) bei prailginus vaistų įsigijimo laikotarpį, ženkliai sumažėjo išrašytų receptų skaičius. Tokią tendenciją esą galima sieti ir su pokyčiais kardiologinių vaistų grupėje, kai vis daugiau vaistų skiriama deriniais (t. y. vietoj dviejų receptų išrašomas vienas). Na, o kai vaistinėms pateikiama mažiau receptų, spartėja pacientų aptarnavimas, sugaištama mažiau laiko ir pan. Kalbėdama apie vidutinę kompensuojamųjų vaistų recepto kainą, K. Garuolienė atkreipė dėmesį į tai, kad tai irgi yra informatyvus vaistų kompensavimo rodiklis.

Kaip rodo turima statistika, kasmet vaistų kompensavimo kaina auga, o kartu, tiesa, šiek tiek didėja ir pacientų priemokos. Tai esą susiję ne tiek su tuo veiksniu, jog kompensuojama daugiau brangesnių vaistų, kiek su tuo, kad mažėja receptų skaičius. Informuodama apie vaistų kompensavimo vertinimą, analizuojant statistiką pagal pacientų amžiaus grupes esą akivaizdu, jog didžioji dalis lėšų skiriama vyresnio amžiaus pacientams. Apskritai vaistų kompensavimo sistema yra labiau skirta vyresnio amžiaus pacientams, nes tokie pacientai kur kas dažniau serga (taip pat lėtinėmis ligomis). Kaip rodo turimi duomenys, daugiausia lėšų, įsigydamos kompensuojamuosius vaistus, išleidžia vyresnio amžiaus moterys (34 proc.). Analogiškas vyrų rodiklis yra 22 proc. Vertindama priemokas už kompensuojamuosius vaistus, pranešėja informavo, jog iki 47 proc. sumokamų priemokų sumos dalį sudaro vaistus įsigijusios vyresnio amžiaus pacientės moterys.

 Apie racionalų vaistų vartojimą

Sąvoka „racionalus vaistų vartojimas“ buvo pradėta vartoti ne taip seniai. Kodėl pasaulyje buvo susirūpinta, kad vaistus būtina vartoti kuo racionaliau? Pirmiausia tokias nuostatas lėmė vis didėjantis antimikrobinis atsparumas. „Kai buvo sukurti antimikrobiniai preparatai, visi labai apsidžiaugė, kad atsirado efektyvūs vaistai, – kalbėjo K. Garuolienė. – Tačiau kai tie vaistai tapo nebeveiksmingi, pradėta aiškintis šio reiškinio priežastis. Ir paaiškėjo, kad dažniausiai tai – mūsų netinkamas elgesys. Bet kokį produktą reikia vartoti atsakingai, protingai, racionaliai, juo labiau – vaistus. Todėl nuo 1985 metų racionalaus vaistų vartojimo sąvoka yra laikoma labai aktualia ir svarbia vaistų politikos dalimi. Esą kai vaistai vartojami neracionaliai, ne tik mąžta efektyvaus gydymo galimybė, bet ir auga sergamumas, didėja ligonių išlaidos, gydantis nepageidaujamas vaistų reakcijas, o kartais gali įvykti pats blogiausias dalykas – pacientą ištikti mirtis. Kokie veiksniai lemia vaistų vartojimą ir kodėl vaistai dažnai vartojami neracionaliai?

Pasak pranešėjos, šiuos reiškinius galima skirti į kelias grupes. Pirma, tai informacijos apie vaistus nebuvimas ar tam tikra prasme neteisingos informacijos apie vaistus gavimas. Tai dažniausiai būna įvardijama kaip neteisinga paciento samprata apie vaistą, kai iš vaisto labai daug tikimasi, norima vaistais gydytis, tačiau nenorima keisti savo gyvensenos, neketinama elgtis kitaip, pamirštant, jog daugeliu atvejų pasveikti įmanoma ir be vaistų – tik laikantis tam tikro režimo, subalansuotos mitybos, sveikos gyvensenos ir pan. Kai kurie pacientai linkę apsiriboti vaistų išgėrimu, o apie kitų veiksnių įtaką sveikatai galvoti nenori.

Apie vaistų vartojimą Lietuvoje

Kokia situacija Lietuvoje, vertinant vaistų vartojimą? Daug jų mūsų šalyje suvartojama ar mažai? Lyginant vaistų suvartojimą Lietuvoje su kitų Europos šalių statistika, lietuviai vaistų suvartoja palyginti nedaug. Tiesa, yra tam tikros terapinės sritys, kuriose mūsų šalies rodikliai yra didesni, pavyzdžiui, kai kurių vaistų, skiriamų širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Pagrindinės ligos, kuriomis sergant skiriama daugiausia lėšų kompensuoti vaistams, yra arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas. Dar viena priežastis, kodėl vaistai kartais vartojami neracionaliai, yra per mažo terapinio efektyvumo vaistų paskyrimas pacientui, užuot išrašius efektyviau veikiančių vaistų; kai vaistai vartojami netinkamomis dozėmis; kai užsiimama savigyda. Pastaruoju atveju vaistininkai turėtų būti aktyvesni, aiškindami tokių nusistatymų žalą, nes būtent vaistininkai tiesiogiai kontaktuoja su savigyda užsiimančiais pacientais. Kartu reikėtų keisti pacientų nusistatymą, nusiteikimą vaistus vartoti labai gausiai. Dar, anot K. Garuo lienės, sunkiai suprantama, kai yra vartojami brangesni to paties efektyvumo vaistai, esant galimybei pasirinkti lygiai taip pat veikiančius, tačiau pigesnius medikamentus. O juk tai yra ne kas kita, kaip neracionalus valstybės resursų ir paties paciento lėšų švaistymas.

Apie požiūrio į vaistus keitimą

Anot K. Garuolienės, diegiamos įvairios priemonės, siekiant, kad vaistai visose šalyse būtų vartojami kuo racionaliau. Lietuva – ne išimtis. Ir pirmieji veiksmai, kokių imamasi, – tai požiūrio į vaistus keitimas. Svarbiausia yra pakeisti gyventojų mąstymą, nes tai yra labai svarbus elementas, svarstant vaistų vartojimo klausimus.

Apie vaistų rinką

„Vaistų rinką galima suskirstyti pagal vaisto priklausomybę patentui, – kalbėjo pranešėja. – Visi suprantame, kad patentas yra vertybė, kad patentiniai vaistai yra saugomi patento ir yra ganėtinai brangūs, o kai patentas baigiasi, atpinga“. Lietuvoje esą beveik pusė vaistų yra generiniai; apie 36 proc. vaistų – originalūs, kurie kažkada buvo saugomi patento, bet dabar turi generinius analogus, ir vis dar Lietuvoje yra populiarūs. O originalūs patento saugomi vaistai sudaro apie 13 proc. (tiek šių vaistų receptų išrašoma nuo bendro receptų skaičiaus). Tokios tendencijos nelabai keičiasi metų metus. Didžiausia tikimybė sutaupyti tiek valstybės, tiek pačių pacientų lėšų, anot VLK atstovės, yra pastangos mažiau vartoti originalių patento nesaugomų vaistų, juo pakeičiant į generinius vaistus. Pavyzdžiui, 2014 metais vidutinė generinio vaisto kaina buvo tik 7,3 euro, o patentinio – 9,8 euro. Iš pirmo žvilgsnio kainų skirtumas, atrodo, nėra didelis, bet, įvertinus receptų skaičių, įmanoma sutaupyti milijonus. Kartu būtų galima keisti visuomenės įpročius vaistus vartoti racionaliau (jei vaistų efektyvumas yra vienodas, rinktis pigesnį).

Garuolienė apgailestavo, jog Lietuvoje gyventojai kažkodėl įtikėję, jog brangūs vaistai veikia geriau nei pigesni. Dėl šios priežasties vaistininkams kartais būna pakankamai sudėtinga tokią pacientų nuostatą pakeisti. Juo labiau tai pasireiškia, kai išrašyti vaistai kompensuojami 100 proc. ir išduodami be priemokos – pacientai nieku gyvu nenori rinktis pigesnį variantą. Keisti tokias gyventojų nuostatas esą reikėtų labiau pasitelkti spaudą ir kitas žiniasklaidos priemones – žmones būtina šviesti, daugiau aiškinti jiems apie racionalų vaistų vartojimą. Pranešėja akcentavo, jog kartais žiniasklaida netgi pateikia priešingą poziciją, klaidingai informuodama, esą generiniai vaistai yra ne tokie efektyvūs, be to, galbūt turi šalutinių priemaišų ir pan.

Apie planuojamas vaistų kompensavimo naujoves

Anot K. Garuolienės, šiandien yra įgyvendinamos priemonės, kurios įneš tam tikrų teigiamų pokyčių į vaistų kompensavimo sistemą. Viena jų ta, jog už pigiausią generinį vaistą bus nustatyta nulinė paciento priemoka. Vadinasi, vaistas bus visiškai kompensuojamas (esant 100 proc. kompensacijos lygiui ir tik tie vaistai, kurių generiniai gamintojai Lietuvai suteiks mažiausias kainas). Kitos priemonės, kurios keistų gyventojų elgesį ir mąstymą, siekiant racionalesnio vaistų vartojimo, yra numatytas projektas „Gydykime ir gydykimės išmintingai“. Šio projekto tikslas – kad gydytojai ir farmacijos specialistai skleistų informaciją pacientams apie pigesnių vaistų vartojimą, kartu – ir apie racionalų antimikrobinių preparatų vartojimą, taip stiprindami visuomenės suvokimą, kas tai yra racionalus vaistų vartojimas.

Dar viena farmacijos specialistams aktuali naujiena ta, jog diskutuojama dėl „Vaistų komitetų“, kurie veiktų kiekvienoje apskrityje, kiekviename regione, sudarymo. Į šių komitetų veiklą būtinai turėtų būti įtraukti ir vaistininkai. Vaistų komitetas aptarinėtų vaistų vartojimo problemas tame regione – aiškintųsi, kokių grupių vaistų vartojama per daug, o kokių – galbūt per mažai. Tikimasi, kad ši naujovė bus įgyvendinta artimiausiu metu ir duos apčiuopiamų rezultatų.

 

Parengė V. Grigaliūnienė

Šaltinis: "Farmacija ir laikas" Nr.3, 2016m.