Zikos virusinė infekcija: faktai ir padariniai

Įvadas

Beveik kiekvieną dieną Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie sparčiai plintantį Zikos virusą. Zikos virusinė infekcija – tai Aedes uodų platinama liga, pasireiškianti Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Karibuose. Įvežtinių atvejų užregis­truota ir Europoje. Su šia virusine liga supažindina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, der­matovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėjas prof. Ar­vydas Ambrozaitis.

Pastebėtas jau seniai

Zikos virusas yra susijęs su Dengė karštligės, geltonojo dru­gio, japoniškojo encefalito, Vakarų Nilų virusais, kuriuos taip pat perneša Aedes genties uodai. Pirmą kartą virusas nustaty­tas 1947 metais Ugandoje, Zikos miške (beždžionei), o 1954 metais pirmą kartą nustatytas žmogui Nigerijoje.

2007 metais registruotas infekcijos protrūkis už Azijos ir Afrikos ribų – Jape (Mikronezijos Federacija). 2013–2014 me­tais Zikos viruso protrūkiai nustatyti kai kuriose Ramiojo van­denyno salose, 2015-aisiais ligos atvejai pastebėti Samoa ir Saliamono salose, Naujoje Kaledonijoje, Fiji, Vanuatu salose. Pernai Zikos virusinė infekcija išplito Pietų Amerikoje: Brazi­lijoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Panamoje, Paragvajuje, Vene­sueloje, Žaliojo kyšulio salose.

Iki 2016 metų balandžio 4 dienos imtinai vietiniai Zikos virusinės infekcijos atvejai registruoti maždaug 45 pasaulio valstybėse ar teritorijose (tai įrodymas, kad epidemija toliau plinta Amerikoje). Šiuo metu Pasaulinė sveikatos organiza­cija nerekomenduoja apriboti kelionių ar prekybos į šalis, kuriose registruojama Zikos virusinė infekcija. 11 Europos šalių paskelbė oficialias rekomendacijas atidėti nėščiųjų ke­liones į šalis, kur plinta Zikos virusinė infekcija. Šiai reko­mendacijai pritaria ir Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Derėtų pabrėžti, kad Europoje Zikos viruso plitimo tikimybė yra maža, nes klimato sąlygos nėra palankios vi­ruso pernešėjų aktyvumui. Šiems uodams veistis palankus tropinis klimatas.

Galimas ryšys su kitomis ligomis

Zikos virusinės infekcijos rezervuaras – virusu užsikrėtę žmonės ir beždžionės. Aedes genties uodai laikomi pagrindi­niu pernešėju, platinančiu Zikos virusinę infekciją. Šie uodai labiausiai gelia dieną, taip pat galimi įkandimai vėlai vakare ir anksti ryte. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duo­menimis, 2009 metais registruotas 1 Zikos virusinės infekcijos atvejis, kai infekcija užsikrėsta lytiniu keliu – Zikos virusas iš­skirtas iš spermos praėjus daugiau nei 2 savaitėms nuo pasvei­kimo. Pernai Zikos viruso RNR aptikta 2 vaisių amniotiniame skystyje. Taigi Zikos virusas gali pereiti placentos barjerą ir kūdikiui perduoti motinos infekciją.

Greitą Zikos viruso plitimą lemia 2 veiksniai: gyventojai neturi jam imuniteto, o virusą pernešantys uodai paplitę visur – nuo pietinės JAV dalies iki šiaurinės Argentinos.

Įkandus Zikos infekciją pernešančiam uodui, užsikrečia maždaug 1 asmuo iš 5. Infekcijos inkubacinis laikotarpis yra 3–12 dienų. Ligos simptomai dažniausiai yra švelnūs, tęsiasi 2–7 dienas. Dauguma atvejų Zikos virusinė infekcija yra be­simptomė. Ligai būdingas makulinis (odos dėmės) ar papulinis odos bėrimas (prasideda veido srityje ir išplinta po visą kūną), karščiavimas, sąnarių, raumenų, galvos skausmai, nepūlingas akių junginės uždegimas.

Didelio sveikatos priežiūros specialistų susidomėjimo Zi­kos virusinė infekcija sulaukė, kai 2015 metų spalį pastebėtas neįprastas mikrocefalijos (neįprastai maža galvos apimtis ir smegenų tūris) atvejų padidėjimas tarp naujagimių Brazilijo­je. Labiausiai paveiktame Brazilijos regione apie 1 proc. nau­jagimių yra įtariama mikrocefalija. Nuo 2015 metų Brazilijoje užregistruota tūkstančiai galimų mikrocefalijos atvejų ir dau­giau nei 1 tūkst. patvirtintų mikrocefalijos atvejų. Šių metų ba­landžio 10 dieną Brazilijos mokslininkai pranešė suradę naują neurologinių sutrikimų būseną – autoimuninį sindromą, ūmi­nį diseminuotą encefalomielitą, glaudžiai susijusį su Zikos in­fekcija. Balandžio 13 dieną JAV ligų kontrolės centras prane­šė, kad galutinai įrodytas ryšys tarp Zikos virusinės infekcijos nėštumo metu ir naujagimių mikrocefalijų, tai yra Zikos viru­sas tikrai pažeidžia naujagimių smegenis.

Taip pat mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų, patvirti­nančių galimą Zikos virusinės infekcijos ryšį su Guillaino-Bar­re sindromu (GBS), kad Zikos virusas gali užvesti GBS pato­genezės mechanizmą. GBS – tai retas sutrikimas, kai žmogaus imuninė sistema pažeidžia nervines ląsteles ir tai sukelia rau­menų silpnumą, kartais – paralyžių. Brazilijos sveikatos apsau­gos ministerija praneša apie padidėjusį GBS atvejų skaičių, ku­ris nustatytas tuo pačiu metu kaip ir Zikos virusinės infekcijos protrūkis, panašūs GBS atvejų padidėjimai kartu su Zikos in­fekcijos protrūkiais anksčiau buvo nustatyti ir kitose valstybėse.

Esant svarių įrodymų dėl sąsajųtarp Zikos virusinės in­fekcijos nėštumo metu bei įgimtųcentrinės nervųsistemos apsigimimų, sąsajųtarp Zikos virusinės infekcijos ir GBS, taip pat dėl vietos pernešėjųplatinamųligųperdavimo Europoje grėsmės, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras reko­mendavo Europos Sąjungos valstybėms narėms apsvarstyti ri­zikos mažinimo priemones.

Šiuo metu stinga įrodymų, kuriuo nėštumo etapu vaisius yra labiausiai pažeidžiamas Zikos virusinės infekcijos, todėl rizikingu laikytinas visas nėštumo laikotarpis.

Zikos viruso buvimas spermoje nustatomas iki 3 savaičiųpo ligos pradžios. Remiantis pranešimų duomenimis, ilgiausias laikotarpis nuo simptomųpasireiškimo vyrui iki ligos pradžios moteriai, partnerio infekuotai lytiniu keliu, sudaro 19 dienų.

Vyrų, neturinčiųligos simptomų, vaidmuo perduodant virusąmoterims per lytinius santykius yra nežinomas. Turėtųbūti patikslintas įvairiųuodųrūšių, kaip potencialiųZikos viruso pernešėjų, vaidmuo. Jei dabartinės prielai­dos pasirodys esančios netikslios ar neteisingos, užkrato pernešėjo valdymo strategijos turi būti atitinkamai pritai­kytos ir patikslintos.

Kaip apsisaugoti?

Nei specifinio gydymo, nei vakcinos nuo šios infekcijos nėra. Patariama laikytis lovos režimo, siekiant išvengti dehidra­tacijos, vartoti daug skysčių, nuo karščiavimo ar kaulų, raume­nų, galvos skausmų rekomenduojama gerti paracetamolį, ace­taminofeną. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad aspirino, nesteroi­dinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno) vartojimas yra kontraindikuotinas dėl kraujavimo rizikos, kol nebus atmesta Dengė karštligės diagnozė.

Zikos virusinės infekcijos prevencija yra pagrįsta asmeni­nėmis apsaugos priemonėmis, panašiomis į Dengė karštligės ir Čikungunijos infekcijos apsaugos priemones:

  • šalyse, pranešančiose apie patvirtintas Zikos virusines in­fekcijas, besilankantys keliautojai turėtų naudoti priemo­nes, skirtas apsaugai nuo uodų įkandimų patalpose ir lau­ke: repelentą nuo uodų, vilkėti marškinius ilgomis ranko­vėmis ir ilgas kelnes, ypač tada, kai uodai yra aktyviausi, miegoti ar ilsėtis nuo uodų apsaugotose ar kondicionuoja­mose patalpose, naudoti tinklus nuo uodų;
  • besilaukiančios kūdikio moterys, imuninės sistemos sutri­kimų turintys ar sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys ke­liautojai, keliaujantieji su mažais vaikais, dar prieš kelionę turėtų pasitarti su gydytoju dėl repelentų ir kitų prevenci­nių priemonių naudojimo.

Keliautojams, kuriems grįžus iš paveiktos teritorijos per 3 savaites pasireiškia Zikos virusinės ligos simptomų, patariama kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl ligos bei informuoti gydyto­jus apie buvusią kelionę.

Šaltinis: ŽURNALO „INTERNISTAS“ PRIEDAS INFEKCINĖS LIGOS Nr. 1 (10), 2016