Zikos virusinė infekcija ir jos grėsmė

Įvadas

Arbovirusai – tai terminas, apibrėžiantis RNR viru­sus, kuriuos platina nariuotakojai, ypač uodai ir erkės. Arbovirusų gyvavimo ciklas dažniausiai apima stubu­rinius – žinduolius arba paukščius, ir krauju mintančius nariuotakojus. Iki šiol tik keli arbovirusai sukėlė kliniš­kai reikšmingas ligas žmonėms, tarp jų ir alfavirusus, tokius kaip čikungunija ir Flavivirus, pavyzdžiui, Den­gue ir Vakarų Nilo karštligė. Palyginti su tropinio kli­mato regionais, nariuotakojų platinamų ligų skaičius ir paplitimas Europoje yra mažesnis.

Zikos virusinė infekcija (ZVI) – tai uodų platinama liga, kurią sukelia Flavivirus genties Zikos virusas (1, 2). Virusas pirmą kartą išskirtas 1947 metais iš beždžionės Zikos miške, Ugandoje (3), o 1948 metais – iš to paties miško uodų (Aedes africanus).

1952 metais Nigerijoje virusas išskirtas iš žmogaus. Iki šiol virusas gyvavo tarp laukinių primatų ir uodų, šios infekcijos atvejai žmonėms buvo reti (5). Aedes africa­nus platina ir kitus arbovirusus, tokius kaip Dengue ir čikungunija. Šių metų vasario 2 dieną Teksase nustaty­tas ZVI užsikrėtimas lytiniu keliu (4) – tai kol kas an­tras toks atvejis.

Išskiriamos 2 ZVI linijos – Afrikos ir Azijos. Iki 2007 metų ZVI buvo registruojamas Afrikoje ir kai ku­riose Azijos teritorijose. Nuo 2007-ųjų ZVI protrūkiai registruojami Ramiojo vandenyno salose, 2015 metais šios ligos protrūkis pirmą kartą užregistruotas Pietų Amerikoje. Daugiausia ZVI atvejų registruota Brazilijo­je. Iki 2015 metų gruodžio užregistruota nuo 440 tūkst. iki 1,3 mln. atvejų (6).

 

ZVI ypatumai

ZVI apie 80 proc. atvejų yra besimptomė (2). Pa­sireiškus ligai, būdingas karščiavimas, raumenų skaus­mas, akių skausmas ir makulopapulinis bėrimas (prasi­deda veido srityje ir išplinta po visą kūną). Zikos, Den­gue ir čikungunijos virusai pasireiškia panašiais simp­tomais, tačiau turi ir skirtumų. ZVI pasižymi odos bėri­mu, o Dengue infekcijai būdinga didesnė temperatūra ir raumenų skausmas. Užsikrėtus čikungunijos infekcija, be karščiavimo, jaučiamas stiprus rankų, kelių sąnarių ir nugaros skausmas. Įkandus Zikos infekciją pernešan­čiam uodui, užsikrečia maždaug 1 asmuo iš 5. Infekci­jos inkubacinis laikotarpis yra 3–12 dienų. Ligos simp­tomai dažniausiai yra švelnūs ir tęsiasi apie savaitę. Per 60 stebėjimo metų neregistruota ZVI sukeltos hemora­ginės karštinės ir tik 1 mirties atvejis. Kolumbijoje mirė penkiolikmetė, sirgusi pjautuvine anemija ir užsikrėtu­si ZVI. Brazilijoje užregistruoti 7 mirties atvejai, kaip spėjama, susiję su ZVI, Šiaurės Rio Grandėje – 5 atve­jai, Searoje ir Piaui – po 1 (13).

Sergant šia infekcija, specifinio gydymo nėra – reko­menduojama ilsėtis, gerti daug skysčių, skiriamas simp­tominis gydymas (antipiretikai, analgetikai). Aspirinas ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibupro­fenas, turėtų būti naudojami tik atmetus Dengue infek­ciją, siekiant sumažinti kraujavimo riziką.

Naujausi tyrimai parodė galimą ryšį tarp ZVI nėš­čioms moterims daromo neigiamo poveikio vaisiui. Nu­statyta, kad moterų, užsikrėtusių ZVI, naujagimiams daž­niau išsivysto mikrocefalija, persirgusiems šia infekcija dažniau pasireiškia Guillaino-Barre sindromas (GBS).

 

Daugėja mikrocefalijos atvejų

Mikrocefalija – tai kaukolės ir smegenų neišsivys­tymas, kuris pasireiškia protiniu atsilikimu ir neurologi­niais sutrikimais. Kartu su mikrocefalija gali pasireikš­ti traukuliai, skirtingo sunkumo vystymosi sutrikimai, protinis atsilikimas, rijimo sutrikimai. Mikrocefaliją gali paskatinti genetiniai veiksniai (autosominė recesyvinė ar dominantinė mikrocefalija, su X chromosoma susi­jusi mikrocefalija, chromosomų anomalijos (21, 13 ar 18 chromosomų trisomija) genų delecija ir kt.), infek­cijos (toksoplazmozė, raudonukė, citomegalo virusas, herpes simplex virusinė infekcija, sifilis, ŽIV infekci­ja), teratogenai (alkoholio vartojimas, radiacija, motina, kuri serga fenilketonurija, blogai kontroliuojamas moti­nos cukrinis diabetas, kt.). Mikrocefalija dėl genetinių priežasčių pasireiškia 15,5–53,3 proc., dėl metabolinių pokyčių – viso labo tik 1 proc. atvejų (7).

Mokslininkai (8) aprašė klinikinį atvejį, kai ZVI užsikrėtusi nėščioji infekciją perdavė vaisiui. 25 metų prieš tai buvusi sveika europietė 2015 metų spalio mė­nesį kreipėsi į Slovėnijoje, Liublianoje, esantį perinato­logijos centrą dėl galimo vaisiaus raidos sutrikimo. Nuo 2013 metų gruodžio pacientė dirbo ir gyveno Brazili­jos šiaurės rytuose, Šiaurės Rio Grandė valstijoje. 2015 metų vasario pabaigoje ji pastojo. 13 nėštumo savaitę susirgo, karščiavo, vargino raumenų ir sąnarių skaus­mas, makulopapulinis bėrimas, akių skausmas. Įtarta ZVI, tačiau virusologiniai tyrimai nebuvo atlikti. 14 ir 20 nėštumo savaitę atlikus vaisiaus ultragarsinį tyrimą (UG), jokių anomalijų nenustatyta. 28 nėštumo savai­tę pacientė grįžo į Europą. Po savaitės atliktas vaisiaus UG, pastebėti vaisiaus raidos pakitimai. 32 gestacijos savaitę atlikus UG, stebėtas vaisiaus augimo sulėtėji­mas, mikrocefalija, daugybinės kalcifikacijos smege­nyse. Dėl blogos prognozės motina nusprendė nėštumą nutraukti. Atlikus genetinius tėvų tyrimus, jokių sindro­mų bei ligų nenustatyta.

Atlikus vaisiaus tyrimus, mėginyje iš smegenų PGR metu aptikta ZVI.

2016 metų sausio 29 dieną Jungtinių Amerikos Vals­tijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras ir Brazilijos sveikatos apsaugos ministerija išspausdino (9) straipsnį apie 35 naujagimius iš 26 Brazilijos valstijų, gimusius su mikrocefalija nuo 2015 metų rugpjūčio iki spalio 8. Motinos nėštumo metu gyveno arba lankėsi regionuose, kuriuose nustatytas ZVI. 26 (74 proc.) moterims stebė­tas bėrimas I (n=21) ir II (n=5) nėštumo trimestro metu. 25 (71 proc.) naujagimiai pasižymėjo smarkiai išreikš­ta mikrocefalija, 17 (49 proc.) turėjo nors 1 neurologinę patologiją. Tyrimų rezultatai tiriant ZVI visų pacientų smegenų skystyje dar laukiami. Atlikti kiti testai, kuriais siekiama nustatyti kitą įgimtą infekciją, buvo neigiami.

Nuo 2015 metų spalio 22 dienos iki 2016 metų sau­sio 30 dienos Brazilijos valdžios institucijos gavo 4 783 pranešimus dėl mikrocefalijos ar centrinės nervų sistemos anomalijų (10). Visi šie atvejai yra tiriami. Kol kas nusta­tyta, kad 404 atvejai iš 8 Brazilijos valstybių yra susiję su įgimta infekcija. Pernambukas – pirmoji valstija, kurioje stebėtas mikrocefalijos atvejų padaugėjimas. Čia nustaty­tas didžiausias atvejų skaičius – 153 (37,9 proc.), Bahia – 99 atvejai (24,5 proc.), Šiaurės Rio Grandėje – 63 (15,6 proc.), Paraiboje – 37 (9,2 proc.), Piaui – 27 (6,7 proc.), Alaguase – 15 (3,7 proc.), Searoje – 7 (1,7 proc.), Rio de Žaneire – 2 (0,5 proc.), Pietų Rio Grandėje – 1 (0,2 proc.) (10). 17 (4,2 proc.) iš 404 atvejų patvirtinta ZVI serologiš­kai ar atlikus polimerazės grandininę reakciją.

 

GBS ir Zikos virusas

GBS – tai ūmi uždegiminė, demielinizuojanti poli­neuropatija, kurią sukelia buvusios ūminės infekcijos. Sindromas pasireiškia dėl organizmo autoimuninio pro­ceso po persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos. Liga dažniausiai pasireiškia įvairaus laipsnio apatinių galūnių silpnumu, dilgčiojimu, laikui bėgant, raumenų silpnumas progresuoja, sukeliamas paralyžius. Dažniausiai GBS iš­sivysto po persirgtos žarnyno infekcijos (kampilobakte­riozės), kvėpavimo takų infekcijos (H. influenza infekcija), citomegalo viruso infekcijos, toksaplazmozės. Iki 85 proc. pacientų, persirgusių GBS, visiškai pasveiksta, trečdaliui pacientų reikalingas gydymas intensyviosios terapijos sky­riuje dėl galimų GBS komplikacijų. Esant stabiliai būklei, GBS gali būti gydomas terapinio ar neurologinio profilio skyriuose. Persirgus GBS, rekomenduojama reabilitacija.

GBS atvejų vis daugėja ZVI paplitusiose vietovėse, tačiau šio sindromo ir ZVI ryšys dar tiriamas. Palyginti su 2014 metais, per 2015-uosius GBS atvejų Brazilijoje padaugėjo 19 proc. (2014 metais – 1 439 atvejai, 2015 metais – 1 708 atvejai) (11). Šiaurės rytų Brazilijos vals­tijos pranešė apie GBS atvejus, kurie, kaip spėjama, su­siję su ZVI. Prieš sindromo išsivystymą pacientus vargi­no karščiavimas, bėrimas (12). Kolumbijoje per metus vidutiniškai užregistruojama 242 GBS atvejai. Iki šių metų sausio 30 dienos registruota 86 GBS atvejai. Pa­našūs duomenys gauti ir kitose ZVI paplitimo vietovėse.

 

Patarimai keliautojams

Keliaujantieji į vietoves, kuriose paplitęs ZVI, turėtų apsisaugoti nuo galimo uodų įkandimo, ypač tekant bei leidžiantis saulei, kai uodai yra aktyviausi. Rekomen­duojama naudoti repelentus, vilkėti drabužius, dengian­čius kuo daugiau kūno, naudoti uodų tinklelius ant langų, durų. Moterys, planuojančios nėštumą ar jau besilaukian­čios, turėtų apsvarstyti riziką keliauti į ZVI paplitimo sritis.

Parengė gyd. Jūratė Bazevičienė

Šaltinis: "Internistas"Nr.2, 2016m.