+0
-1
-1
 Medus – paprastas, bet stebuklingas vaistas

 Medus – paprastas, bet stebuklingas vaistas


Apie medaus gydomąsias galias žinoma jau nuo seno. Senovės graikai tikėjo, kad šis saldėsis jaunina ir suteikia jėgų. Buvo manoma, jog Olimpo dievams nemirtingumą teikia medaus ir pieno mišinys. Egiptiečiai medų naudodavo balzamavimui, žinodami, kad šis ilgiau išlaikys audinius jaunus. Na o mūsų protėviai baltai medumi ne tik vaišinosi bei gydėsi, bet net meldėsi medaus ir bičių devei Austėjai.

Kodėl saldus tąsus gardumynas per visą žmonijos istoriją sulaukė tiek dėmesio? Dėl savo unikalių cheminių savybių! Meduje randama alkaloidų, fermentų, apie 30 aminorūgščių, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio, magnio, geležies, ličio ir gausybės kitų), vitaminų (B1, B2, B6, C, PP ir kitų), ir daug kitų žmogaus organizmui būtinų medžiagų. Tam tikros cheminės medaus savybės padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.

Dabartiniai modernūs bitininkai siūlo įvairiausius medaus mišinius su vaistažolėmis, prieskoniais, uogomis, kakava. Tai – puiki išeitis, jei Jums ar vaikui nepriimtinas įprasto medaus skonis. Iš natūralių medžiagų pagamintas medaus ir kakavos mišinys suvilios bet kurį smaližių. O kur dar medus su pipirmėtėmis, graikiniais riešutais, cinamonu... Jei tokie mišiniai jūsų nežavi, galite rinktis iš begalės natūralaus, neapdoroto medaus rūšių – nuo tradicinio liepžiedžių iki egzotiškojo manuka. Tik prisiminkite, kad skirtingų medaus rūšių savybės bei skonis skiriasi.


Liepų medus

Šviesiai geltononos spalvos, maloniai švelnaus skonio, kvepiantis liepomis. Susicukravęs tampa šviesus, beveik baltas, tačiau jo gydomosios savybės nuo to nepakinta. Šis medus mėgstamas daugelio smagurių. Gydo nuo visų peršalimo ligų: anginos, slogos, bronchito, faringito bei laringito. Taip pat naudojamas kepenų, inkstų, virškinimo ligoms palengvinti. Juo galima gydyti ir odos problemas, pūliuojančias žaizdas, užkrėtimus. Liepų medų patartina valgyti tiems, kurie sunkiai užmiega, turi nerimo sutrikumų, nepagrįstos baimės jausmą. Jis ramina ir atpalaiduoja.

Liepų medus užgertas liepžiedžių arbata – puikiausias vaistas nuo karščiavimo. Jis skatina prakaitavimą, valo organizmą, slopina kosulį. Gerai gydytis liepų medumi susirgus, tačiau dar geriau – valgyti jo visus metus ir nesirgti. Ši medaus rūšis ypatingai stiprina imunitetą.


Grikių medus

Grikių medus yra tamsiai pilkšvas ar rudas, aštraus specifinio kvapo, aitroko skonio. Kai kuriems grikių medus smirdi ir yra neskanus. Tačiau mėgėjai teigia, kad jis labai pagardina kavos, pieniškos sriubos ar kepsnių skonį.  Be to, pasižymi puikiomis gydomosiomis savybėmis. 

Kitaip nei daugelis medaus rūšių, šis ne migdo, o tonizuoja, „pažadina“ organizmą. Jo nepatartina naudoti vakare. Tačiau šaukštelis šio medaus ryte bus nepamainomas, jei jaučiate nuovargį ir silpnumą. Grikių medus turi daugiau baltymų bei geležies, nei kitos medaus rūšys, todėl labai tinka sergantiems mažakraujyste, vaikams su silpna sveikata ir prasta imunine sistema. Jis taip pat efektyviai reguliuoja hormonų pusiausvyrą, todėl tinka paaugliams, moterims, išgyvenančioms klimakso nepatogumus.

Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis dažnai išrašomi preparatai, turintys cheminės medžiagos rutino. Šiuos preparatus be vargo pakeičia grikių medus – tikra rutino bomba. Jis rekomenduojamas norint sumažinti infarkto, vėžio  bei Alzhaimerio tikimybę.  Bene naujausia atrasta šio medaus savybė – kaulinio audinio stiprinimas. Po traumos ar lūžio vartodami šį medų paskatinsite audinių regeneraciją.


Pienių medus

Tai – pavasarinis, švelnaus skonio, šviesus medus. Jis greit ir stipriai kristalizuojasi (sukietėja), todėl pienių medų patariama kartą per dieną pamaišyti, kad būtų skanesnis, kvapnesnis ir minkštesnis. Šis saldėsis labai vertinamas dėl organizmą valančių savybių – gerina kepenų bei inkstų darbą.

Beja, pienių medaus sirupo galite pasidaryti ir namuose. Šį receptą žinojo dar mūsų močiutės. Pienių medaus sirupu gardindavo blynus, kepinius, dėdavo į arbatą. Šiemet jo jau nepasigaminsite, tačiau receptą galite išsaugoti iki kito pavasario. Tuomet saulėtą dieną prisiskinkite pilnai prasiskleidusių pienių žiedelių be kotų. Namuose gerai išpurtykite, apžiūrėkite, kad neliktų vabalelių ar nešvarumų. Apie 300 g. (dvi pilnas saujas) žiedų užpilkite 1 litru vandens ir pastatykite virti ant lėtos ugnies visą valandą. Retkarčiais pamaišykite. Ataušusią masę uždenkite ir palikite stovėti per naktį. Ryte perkoškite per sietelį ir nusunkite, vėl padėkite virti. Į skystį supilkite 1 kg. cukraus ir pusės citrinos sulčių, viską gerai išmaišykite ir virkite ant lėtos ugnies 1-2 valandas. Kuo ilgiau virsite, tuo tirštesnis bus sirupas. Tikroji jo konsistencija pasirodys tik ataušus. Išvirę supilstykite į stiklainėlius ir mėgaukitės.


Manuka medus

Ko gero mažiausiai Lietuvoje žinoma rūšis. Skonis neįprastas, bet malonus. Šį egzotišką medų bitės surenka iš Naujojoje Zelandijoje augančių arbatmedžių krūmų. Jo galite nusipirkti tik specializuotose parduotuvėse. Tiesa, tai labai brangus malonumas. Šis medus padeda užgyti žaizdoms ir opoms, nuslopina uždegimą, gydo skrandžio ligas. Manuka pasižymi antibakterinėmis, antigrybelinėmis, antivirusinėmis ir dezinfekuojančiomis savybėmis. Be to, jos nepakinta net aukštoje temperatūroje. Vis populiariau darosi Manuka medų naudoti namuose gaminamoje kosmetikoje. Bandžiusios kalba, jog poveikis stebina.


Medus sveikatai ir grožiui

Gydytis medumi reikia ne susirgus, o visus metus. Idealiausia jį vartoti kaip maisto priedą – porą šaukštelių per dieną prieš valgį. Taip ne tik suteiksite organizmui reikalingų vitaminų ir mikroelementų, bet ir pagerinsite virškinimo darbą. Nuolat vartojamas medus bus geriausias skydas, ginantis imuninę sistemą.

Medus – puikus pagalbininkas puoselėjant grožį. Pirtyje išsitepkite kūną medumi, išsuktu su grietine ir pamasažuokite. Rezultatas – minkšta ir glotni oda. Jei turite spuogelių, gydykite juos medaus ir cinamono kauke (sumaišyti lygiomis dalimis, tepti ant veido ir palaikyti 20 minučių). Susukristalizavęs medus ir kava – idealiausias anticeliulitinis šveitiklis. Pieno, medaus ir kiaušinio kaukė atgaivins sausą ir suvytusią veido bei dekolte odą. Plaukus palepinkite medaus ir kiaušinio trynio kauke.


Nepiktnaudžiaukime ir neapsinuodykime!

Sakoma, jog kiekvienas vaistas gali būti ir nuodas. Taip pat yra ir su medumi. Būtina žinoti, kaip teisingai vartoti medų ir juo neapsinuodyti. Visų pirma, neužgerkite didelio medaus kiekio šaltu vandeniu. Tuomet išsiskiria peroksido rūgštis, kuri nuodija žmogaus organizmą. Gali prasidėti pykinimas, vėmimas, galvos skausmas. Apskritai, medų geriausia vartoti užgeriant mažais gurkšneliais šilto vandens ar arbatos. Mat su šaltu vandeniu vartojamas medus padidina skrandžio rūgštingumą.

Nelaikykite medaus šviesioje, karštoje patalpoje, pavyzdžiui, vasarą ant palangės. Kaitinant medų aukštesnėje kaip 30 laipsnių temperatūroje išsiskiria kenksmingos medžiagos, kurios pakeičia medaus savybes. Jis  susisluoksniuoja, pajuoduoja, suyra gydomąjį poveikį turintys elementai, atsiranda rūgštokas skonis.  Jei pajutote, kad medus rūgštelėjęs ir sukritęs į sluoksnius, nevalgykite jo – galite apsinuodyti.



Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė