Mitybos specialistas: šiuolaikinis maistas tampa „tuščias“ ir silpnina imunitetą

Mitybos specialistas: šiuolaikinis maistas tampa „tuščias“ ir silpnina imunitetą


Mitybos specialistai, stebėdami gyventojų mitybos tendencijas, žmonijai žada liūdną ateitį. Naujosios technologijos, leidžiančios pagaminti ilgai negendantį maistą, dirbtinai jį pasendina. Toks maistas tik „užmuša“ alkio jausmą, bet nesuteikia reikalingų medžiagų. Su šiuolaikine mityba siejamas didžiulis visuomenės sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, vėžiu bei tiesiog silpnėjantis imunitetas, dėl kurio žmonės dažniau serga infekcinėmis ligomis. 


Naujos technologijos keičia maisto sudėtį

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, didėjant gyvenimo tempui žmonės nebeturi laiko gaminti patys, todėl parduotuvėse atsirado labai didelė jau paruošto maisto pasiūla.

„Šie produktai papildyti sintetiniais maisto priedais, kurie prailgina jų galiojimo laiką, taigi dirbtinai juos pasendina. Šiuolaikiniai pakavimo metodai vėlgi leidžia maistą išlaikyti ilgiau, automatiškai mažėja jo biologinė vertė. Mat vitaminai ir mineralai nėra stabilios medžiagos – jos nyksta. Taigi mityba tampa vis labiau ne visavertė. Elementariausias pavyzdys – bulvės, vienas iš vitamino C šaltinių. Ataušusi bulvė jau netenka pusės vitamino C kiekio, o jei bulvė pašildoma kitą dieną, vitamino C praktiškai visai nelieka. Taigi bulvės prekybos centruose parduodamoje ilgai galiojančioje baltoje mišrainėje yra bevertės“, - sakė pašnekovas.

Maisto pramonė šiandien gali suformuoti mums bet kokį skonį, pavyzdžiui, rūkyta dešra su dūmo aromatu arba rūkytas, kitaip tariant, tam tikrose medžiagose išmirkytas sūris. Tačiau produktus apdorojant šiuolaikinėmis technologijomis jų sudėtis keičiasi – gali atsirasti įvairių sveikatai nepalankių medžiagų. Pavyzdžiui, bulvių traškučiai kritikuojami dėl didelio druskos kiekio bei skonio stipriklių, tačiau nekalbama apie tai, kad technologinio proceso metu susiformuoja akrilamidai, kurie gali sukelti onkologines ligas.


Specialisto teigimu, į pirmykščius laikus jau negrįšime ir daug kas yra neišvengiama, tačiau renkantis maistą visgi reikėtų išlaikyti bent minimalų balansą. Jei produkte yra 6-7 maisto priedai, paprastai tai reiškia, kad jis nėra ypatingai šviežias. Sotumą jausmą, aišku, pajusime, mat skrandžio tūris bus užpildytas, tačiau maisto biologinė vertė abejotina. Teisės aktai reglamentuoja tik maisto saugumą – kad maistu neapsinuodytume, bet jo kokybė, biologinė vertė nereglamentuojama.

Dar viena blogybė, kad maistas neretai šildomas ar net gaminamas mikrobangų krosnelėje, todėl yra suardomas jame esantis vitaminas B12. Šiandien jau nustatomas šio vitamino, nepakeičiamo kraujo kūnelių gamybai, trūkumas gyventojams. Be to, dėl mikrobangų poveikio oksiduojasi riebalai – jie tampa dar labiau žalingi mūsų sveikatai.

Riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sveika mityba sumažintų 80 proc.

„Šiandien nustatomas su maistu gaunamų medžiagų disbalansas, nes žmonės valgo per mažai daržovių ir vaisių. Anksčiau žmonės taip pat valgydavo riebiai, tačiau jie valgydavo ir daug šviežių daržovių, kuriose esantys antioksidantai neleisdavo ant kraujagyslių sienelių kauptis riebalams. Šiandien daržovių vartojimas tik mažėja, nors jau daug metų kalbama apie tai, kad jų valgyti reikia daugiau. Pavyzdžiui, 1997 m. daržovių kasdien valgė 70,3 proc. gyventojų, o 2007 m. - tik 43,4 proc. Taip pat nepavyko pasiekti tikslo riebalų vartojimą sumažinti 30 proc. Nors daugiau žmonių gyvulinius riebalus keičia aliejumi, bet ir jo vartoja per daug.

Visa tai turi įtakos sergamumui. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos vis dar dominuoja Lietuvos sergamumo ir mirtingumo struktūroje, dėl antsvorio daugėja sąnarių pakenkimų. Be to, žmonės, valgydami per mažai daržovių ir vaisių, negauna reikiamo kiekio vitaminų, mineralų, todėl silpnėja imuninė sistema ir didėja sergamumas infekcinėmis ligomis. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesirenka daržovių, kad jas dar reikia specialiai paruošti. Nusipirktos parduotuvėje jau gatavos salotos nebeturi tokios biologinės vertės, nes supjausčius daržoves prasideda oksidacijos procesai ir mažėja vitaminų bei mineralų“, - teigė R. Stukas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sveikai maitinantis būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 90 proc. 2-ojo tipo diabeto, 30 proc. onkologinių susirgimų.

Anot mokslininkų, sveikatą labiausiai lemia gyvenimo būdas, kuriame net 50 proc. užima mityba. Paveldimumas sveikatą lemia 20 proc., o medicininė pagalba – tik 10 proc. Dar 20 proc. sveikatos negalavimų susiję su aplinkos užterštumu, tačiau jei aplinkos užterštumo įtaką sveikatai prilygintume 100 proc., iš jų tik 10-20 proc. lemtų per orą į mūsų organizmą patenkantys teršalai, o likę mus veiktų per mitybines grandis – maistą ir vandenį. Taigi bet kuriuo atveju sveikatos pagrindas – mityba.

Mažiau nei pusė lietuvių daržoves valgo kasdien, daugiau nei pusė – nesimankština

Kaip rodo 2007 m. atlikta Respublikinio mitybos centro apklausa, 32,6 respondentų maistą renkasi pagal kainą, 33,6 proc. - pagal skonį, 12,1 proc. - įtakojami šeimos narių ir vos 18,9 proc. - remdamiesi sveikatos gerinimo rekomendacijomis.

Per dieną žmogus turėtų suvalgyti bent apie 400 g (idealiu atveju – 600 g) įvairių, geriau šviežių, daržovių ir vaisių. Lietuvos gyventojai jų vidutiniškai suvalgo 312 g. 43,4 proc. lietuvių daržoves ir vaisius valgo kasdien, 24 proc. - 3-5 kartus per savaitę, 30 proc. - 1-2 kartus per savaitę, 1,9 proc. jų visai nevartoja.

Grūdinių kultūrų produktus, kurie sudaro sveikos piramidės pagrindą, kasdien valgo 46,9 proc., net kelis kartus per dieną – 11,8 proc., 3-5 kartus per dieną – 20,6 proc., 1-2 kartus – 18,7 proc. respondentų.

Pieno produktus kasdien valgo 28,9 proc. Lietuvos gyventojų, 3-5 kartus per savaitę – 29 proc., 1-2 kartus – 33,9 proc., jų visai nevartoja 6,7 proc.

Žuvį, kuri, anot mitybos specialistų yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, apsaugančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, šaltinis, kasdien valgo 1,7 proc., 3-5 kartus per savaitę – 7,8 proc., 1-2 kartus – 75,3 proc., visai nevartoja 11,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Kalbant apie riebalus, 14,6 proc. respondentų vartoja sviestą, 74,9 proc. - aliejų, 8 proc. margariną ir 2,2 proc. gyvulinius riebalus. 2002 m. šie skaičiai atitinkamai buvo 5,1, 77, 5,4 ir 12 proc.

Tuo tarpu fizinis žmonių aktyvumas kasmet mažėja ir nejudrumas jau tampa norma. Prieš 10 metų bent 4 ir daugiau kartų per savaitę po 30 min. sportuodavo apie 30 proc. vyrų ir 27 proc. moterų. Dabar fiziškai aktyvių žmonių – vos apie 20 proc. ir šis skaičius tendencingai mažėja. Ypač drastiškai krenta vyrų fizinis aktyvumas. Taip pat kasmet nuosekliai mažėja gyventojų, kurie į darbą vaikšto pėsčiomis.

Kaip rodo apklausos, visiškai nesimankština 52,4 proc. gyventojų, 16,6 proc. lankosi sporto klubuose, 31 proc. sportuoja savarankiškai.

Dauguma (70,9 proc.) moterų normalų kūno svorį turi tik jaunystėje – iki 34 metų. 35-49 metų grupėje antsvorio ir nutukimo problemų neturi jau tik 49,6 proc., 50-64 metų grupėje – 31,6 proc. Vyrai tunka dar anksčiau: 19-34 metų grupėje normalų kūno svorį turi 59,8 proc., 35-49 metų grupėje – 43,4 proc., 50-64 metų grupėje – 31,6 proc.

Ekologinius produktus vartoja 82,1 proc. respondentų

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto tyrimas, atliktas 2009 m., parodė, kad ekologiškus produktus vartoja 82,1 proc. respondentų. Iš jų 37,2 proc. juos valgo 2-3 kartus per savaitę, 25,6 proc. – kasdien, 22,7 proc. – kartą per savaitę, 6,2 proc. – kartą per mėnesį.

Priežastys, lemiančios ekologiškų maisto produktų vartojimą, yra šių produktų saugumas (27,3 proc.), sveikumas (90 proc.), skanumas (38,9 proc.). Priežastys, dėl kurių apklaustieji nevartoja ekologiškų maisto produktų, yra šios: per brangu (53,3 proc.), neskanu (5,4 proc.), trumpesnis tinkamumo vartoti laikas (21,7 proc.), nežino, kurie yra ekologiški (28,3 proc.). Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nevartoja ekologiškų produktų dėl to, kad jie yra brangesni, ir dėl to, kad jų trumpesnis tinkamumo vartoti laikas. Moterys dažniau nevartoja todėl, kad tiksliai nežino, kurie maisto produktai yra ekologiški.

Populiariausi ekologiški produktai – vaisiai, uogos ir daržovės (71,8 proc.), pieno produktai (57,6 proc.), duona ir kiti kepiniai (49,3 proc.), arbatos (42,9 proc.), mėsos produktai (29,9 proc.), kiaušiniai (28,7 proc.), aliejus (24,6 proc.), saldumynai (9,2 proc.), makaronai (12,6 proc.), prieskoniai (13,3 proc.), medus, vaistažolės, kruopos (7,8 proc.).

Moterys ekologiškus produktus vartoja dažniau nei vyrai (atitinkamai 88,2 ir 71,2 proc.). Tarp jaunesnių, 18-34 metų respondentų ekologiškus produktus teigia bent kartais perkantys 85, 8 proc., 50-78 metų amžiaus grupėje tokių 70,7 proc. Dažniausiai ekologiškus produktus valgo gaunantys didesnes pajamas respondentai.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė