Pavasario pradžioje padaugėja į gydytojus besikreipiančių pacientų, kuriuos kamuoja nuovargis, mieguistumas, odos blyškumas ir sausumas. Dažniausią tokiais simptomais pasireiškiančią negalavimo priežastį – mažakraujystę, dar vadinamą anemija, padeda nustatyti kraujo tyrimas. „Mažakraujystė – tai organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų. Raudonieji kraujo kūneliai po visą organizmą išnešioja deguonį. Jei jų trūksta, audiniai pradeda badauti, dėl to ir prasideda įvairūs negalavimai”, – aiškino medicinos centro „Asmeda” šeimos gydytojas Renatas Dainius.
Mažakraujystės priežastys gali būti labai įvamirios. Ji gali prasidėti, kai trūksta kai kurių maisto medžiagų arba jų nepakankamai pasisavinama. Dažniausias yra geležies trūkumas. Taip pat mažakraujystė gali prasidėti sergant kitomis ligomis. Retai mažakraujystė gali būti dėl retų, įgimtų kraujo gamybos sutrikimų. Taip pat mažakraujystė išsivysto, kai netenkama daug kraujo. Aišku, kad ji gali prasidėti po traumų, didelių operacijų, plyšus stambiai kraujagyslei, kartais pagimdžius, nes gimdydama moteris smarkiai nukraujuoja. Tačiau mažakraujystė gali prasidėti ir tada, kai žmogus lyg ir nepastebi, kad netenka kraujo. Po nedaug, tačiau dažnai gali kraujuoti iš nosies, išsiplėtusių hemoroidinių mazgų, skrandžio opos, pažeidus įvairius kitus virškinimo trakto ar šlapimo takus. Bene dažniausiai kraujo netenka moterys – dėl gausių ar ilgų menstruacijų. Tai viena priežasčių, dėl kurių moterys mažakraujyste suserga daug dažniau nei vyrai. Nėščiajai mažakraujystė dažniausiai prasideda dėl geležies ar folinės rūgšties stokos. Mažakraujystė beveik visada atsiranda ir išsivysčius piktybiniams augliams, taip pat dažnai prasideda sergant įvairiomis sunkiomis lėtinėmis ligomis. Mažakraujystės priežastis gali būti ir parazitai. Pavyzdžiui, žarnyne gyvenančios parazitinės kirmėlės sunaudoja daug maisto medžiagų, dėl to organizmas negauna geležies, vitaminų ir prasideda mažakraujystė.
Mažakraujystės simptomai
Iš pradžių mažakraujyste sergantis ligonis gali nejausti jokių simptomų. Net prasidėjus ligai, simptomai nėra labai ryškūs. Blyškumas. Blyški būna ne tik oda, bet ir gleivinės. Lengviausia apžiūrėti apatinio voko gleivinę – sergant mažakraujyste ji būna labiausiai pablyškusi.
Odos sausumas. Oda tampa ne tik blyški, bet ir sausa, pakinta nagai.
Nuovargis. Greičiau pavargstama, jaučiamas bendras silpnumas, mirgėjimas akyse, gali spengti ausyse.
Greitesnis pulsas. Jei liga įsisenėjusi, padažnėja pulsas, ligoniai gali pradėti alpti, nes smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi.
Mažesnis aktyvumas. Mažakraujyste sergantys vaikai ramūs, mažiau aktyvūs.
Mieguistumas. Kadangi deguonies trūkumui jautriausios yra smegenys, mažakraujyste sergantis žmogus nuolat nori miego, vaikai prasčiau mokosi.
Gydymas
Jei mažakraujystę sukėlė kitos ligos, svarbu gydyti ne tik pačią mažakraujystę, bet ir ją sukėlusias ligas. Jei mažakraujystė prasideda dėl geležies ar vitaminų stokos, geriausias vaistas – medžiaga, kurios trūksta. Geležies yra liesoje mėsoje (daugiausia – jautienoje, vištienoje), grūduose, kruopose ( ryžių ar grikių), lapinėse daržovėse, vaisiuose. Kartu valgant ir augalinį, ir gyvulinį maistą, geležis iš augalinio maisto pasisavinama geriau. Folinės rūgšties yra žaliose lapinėse daržovėse (pavyzdžiui, špinatuose, Briuselio kopūstuose, brokoliuose, salotose), vaisiuose, kepenyse. Vitamino B12 daugiausia yra kepenyse, kiaušinio trynyje, vaisiuose ir daržovėse. Geležies preparatų nereikėtų vartoti su arbata, kava, pienu, nes šios medžiagos gali susilpninti geležies pasisavinimą. Geležies preparatų negalima gerti su kitais vaistais, ypač mažinančiais skrandžio rūgštingumą arba antibiotiku tetraciklinu. Jei išgėrėte kitų vaistų, palaukite mažiausiai porą valandų ir tik tada gerkite geležies preparatų. Su geležimi reikėtų gerti vitamino C – jis padės pasisavinti geležį. Geležies preparatų reikia vartoti ilgai – kelis mėnesius.
iMed