3 faktai apie kūdikių smegenis, kuriuos privalo žinoti tėvai


Daugeliui tėvų kyla klausimas, kas gi vyksta mažylių smegenyse. Taigi, štai Jums trys įdomūs faktai apie kūdikių smegenis.


Žibinto pobūdžio sąmoningumas (palyginti su švyturio)

Kūdikių smegenys turi kur kas daugiau neuronų jungčių nei suaugusiųjų. Jose yra mažiau slopinančių neurotransmiterių. Dėl to, kaip teigia tokie tyrėjai kaip Gobnik, kūdikio tikrovės suvokimas yra pasklidesnis (mažiau sutelktas) nei suaugusiųjų. Pastarieji neapibrėžtai suvokia kone viską aplinkui – tai prasminga strategija, turint omenyje, kad jie dar nesuvokia, kas svarbu. Gobnik lygina kūdikio suvokimą su žibintu, skleidžiančiu šviesą kambaryje, o suaugusiųjų suvokimas yra panašesnis į švyturio šviesą, tikslingai sutelkiamą tam tikra kryptimi ir neišryškinančią fono detalių.

Kūdikiams augant, jų smegenys tarytum apgenimos, tai procesas, kurio metu neuronų tinklaistrategiškai formuojami, derinami pagal patirtį. Tai padeda kūdikių pasaulyje susikurti tam tikrą tvarką, tačiau tampa sudėtingiau atsinaujinti, sugalvoti tokius inovatyvius sprendimus kaip veido dažai iš špinatų tyrės.

Kūrybingi žmonės, tikina Gobnik ir kt., yra išsaugoję dalinį gebėjimą mąstyti kaip kūdikiai.


Gugavimas reiškia mokymąsi

Žibinto pobūdžio sąmonė kūdikiams vis dėlto leidžia sutelkti dėmesį, kad ir labai trumpai. O kai jie susitelkia, kaip „LiveScience“ teigia Goldsteinas, dažniausiai išleidžia kokį nors garsą, taip išreikšdami susidomėjimą. „Ypač gugavimas – nieko nereiškiantys kūdikių krykščiami skiemenys – yra akustinė surauktos kaktos versija, – sako Goldsteinas, – tai ženklas suaugusiesiems, kad mažieji pasirengę mokytis.“ Anot Eliot, ambicingi tėvai greičiausiai norės tinkamai į šį signalą reaguoti. „Mes žinome vienintelį būdą, kaip lavinti kūdikius, tai – kalbėtis su jais,“ – teigia ji „LiveScience“ ir pabrėžia, kad geriausias variantas – dialogas, kai tėvas atsako į kūdikio skleidžiamus garsus.

Beje, žodis „gugavimas“ kilęs iš kūdikio skleidžiamų garsų „gu-gu-gu“.


Per aktyviai reaguojantys tėvai

Kai kurie tėvai pernelyg uoliai vykdo Eliot patarimus ir stengiasi atsakyti į kiekvieną mažylio garsą. Tačiau kai kūdikiai visada sulaukia atsako, jiems pasidaro nebeįdomu ir jie nutolsta. „Dar blogiau: mažyliai mokosi labai subtiliai, – tvirtina Goldsteinas, – jų mokymasis nesibaigia po pirmo neišvengiamo karto, kai nesulaukia atsako, kurio tikisi.“

Elgdamiesi kaip liepia instinktai, tėvai atsako į 50 iki 60 proc. vaiko balso raiškos atvejų. Laboratorijoje Goldsteinas nustatė, kad kalbos vystymasis gali vykti greičiau, jei mažyliai gauna atsaką į iki 80 proc. jų balsinės raiškos atvejų. Vis dėlto reaguojant dažniau, mokymasis prastėja.

„Kartais tėvai natūraliai augina tauškalių, – pastebi Goldsteinas „LiveScience“, – jie pamažu vis rečiau atsako į daugybę kartų girdėtus garsus (tokius kaip „ech“), tačiau susijaudinę kartoja naują vaiko ištartą garsą, nors kiek panašesnį į žodį (tokį kaip „da“). Kūdikis pradeda vesti garsinę savo kalbos statistiką.