Specialistai įspėja: stresas gali pasireikšti keisčiausiais simptomais, pradedant pykinimu ir baigiant alergine odos reakcija. Kai mūsų kūnas pradeda siųsti TOKIUS signalus, ignoruoti jų negalima.   1. Raumenų skausmai Skausmas sprando, kaklo srityje, kurį pateisiname ilgu darbu kompiuteriu, iš tikrųjų gali būti streso požymis. Fizioterapeutai net neabejoja, kad stresas veikia žmogaus judėjimo ir atramos aparatą ir pasireiškia kaip tik raumenų spazmais arba skausmais. Šią reakciją paveldėjome iš savo protėvių – jiems ji buvo viena pagrindinių išgyvenimo sąlygų. Dabar tokia reakcija į stresą yra visiškai nereikalinga ir netgi priešingai – trukdanti normaliai gyventi.   2. Sudirgęs akies nervas Kada nors jautėte, kaip nevalingai susitraukinėja ir trūkčioja akies raumuo? Jeigu taip nutinka gana dažnai, didelė tikimybė, jog šis nemalonus pojūtis, kurį medikai vadina toniniu blaferospazmu, – streso pasekmė. Kartkartėmis leiskite savo akims pailsėti. Jeigu dirbate kompiuteriu, kartą per 20 minučių atplėškite žvilgsnį nuo ekrano ir pažvelkite pro langą arba tiesiog užsimerkite ir įsivaizduokite, kad vaikščiojate parke. Ir mažiau žiūrėkite televizijos žinių – ypač žalinga informacija, sukelianti neigiamas emocijas.   3. Negražūs nagai Jūsų nagai, odelė aplink juos atrodo nesveiki ir netvarkingi? Tokia jų būklė gali būti dėl streso sukelto nervingo įpročio juos žaloti. Vienas tokių įpročių – kramtyti nagus; tai darydami mes, anot psichologų, išblaškome stresą keliančias mintis. Jeigu ir jūs sugebate nusiraminti tik tokiu būdu, pasistenkite visada po ranka turėti kokį nors daiktą – kad ir minkštą guminį kamuoliuką, kurį užgriuvus stresui galėtumėte paimti į delną ir taip „nuleisti garą“. Bet koks pakaitalas bus geresnis už jūsų nagus.   4. Ėduonis Visi žinome, kad netinkama burnos ertmės higiena – pirmasis žingsnis ėduonies link. Tačiau ekspertai tvirtina, jog ėduonies priežastimi gali tapti ir stresas. Ypač jeigu turite įprotį griežti dantimis: tokia reakcija į stresą pažeidžia dantų emalį, o ėduonis tik to ir tyko.   5. Bėrimas Moterys turbūt žino geriausiai, kad oda yra bene tiksliausias streso lygio rodiklis. Stresas gali sukelti paraudimus – dažniausiai dėmes, o kartais net bėrimus ant pilvo, nugaros, rankos, veido. Medikai prisipažįsta: kol kas jiems nėra žinomos tikslios priežastys, kodėl taip nutinka. Tačiau kai kurie specialistai spėja, jog būtent tokiu būdu į stresą reaguoja mūsų imuninė sistema – išskiria histaminą, ir visą kūną ima niežėti...   6. Pykinimas Stresas gali sutrikdyti skrandžio darbą, o pykinimas tokiu atveju yra ne kas kita, kaip šalutinis šio proceso reiškinys. Jeigu jums nerimas kelią šleikštulį, išbandykite užsienio medikų siūlomą paprastą triuką: pajutę pykinimą, pakiškite ranką po tekančiu šiltu vandeniu ir šiek tiek palaikykite.   7. Mieguistumas Jaučiatės silpni, apatiški? Ir vėlgi kaltas gali būti stresas. Streso hormonas verčia mūsų kūną išskirti didžiulius adrenalino kiekius, o tai galiausiai sukelia mieguistumą. Taip pat stresas neišvengiamai veikia miego kokybę – tai dar viena priežastis, dėl kurios dažnai nubundame, jau jausdamiesi pavargę ir sudirgę. Kad išspręstumėte tokią problemą, – pataria specialistai, – pabandykite eiti miegoti anksčiau arba, jeigu yra galimybė, skirti pusvalandį popiečio miegui. Taip pat derėtų skirti ypatingą dėmesį savo organizmui ir pasistengti gyventi kuo sveikiau.   8. Užmaršumas Tyrimai rodo, kad nuolatinis stresas sumažina (tiesiogine šio žodžio prasme!) hipokampo – smegenų dalies, atsakingos už prisiminimų saugojimą, dydį. Laimė, tai pataisomas dalykas: kai tik stresas atslūgsta, hipokampo dydis vėl tampa normalus. Kad smegenys bet kokiomis aplinkybėmis funkcionuotų optimaliai, patariama kuo daugiau laiko skirti fizinei veiklai ir didinti fizinius krūvius. Tai padeda pasiruošti stresams ateityje.   iMed