Įamžintas paminkluose, graikų statulose ir nupieštas ant daugelio tualetų sienų, penis, ko gero, yra žinomiausias ir geriausiai ištirtas žmogaus organas.Tačiau, nepaisant peniui skiriamo didžiulio dėmesio, vyro pasididžiavimas vis dar turi keletą paslapčių. Nuo penio dygliukų iki idealaus dydžio ir net gėdos dėl penio ilgio – štai 8 pašėlę faktai apie vyrų lytinį organą.
Penio anomalijos
Itin retais atvejais vyras gali gimti su dviem peniais. Tokį sutrikimą, vadinama difalija, turi vienas iš 5–6 milijonų vyrų. Deja, tačiau difalija nereiškia dvigubai smagesnio lytinio gyvenimo. Dažniausiai abu organai prastai funkcionuoja, be to, neretai šį sutrikimą lydi kitos lytinių organų anomalijos, kurioms ištaisyti reikalinga operacija.
Kitas su peniu susijęs sutrikimas yra priapizmas – ilgalaikė erekcija, trunkanti ilgiau nei 4 valandas. Dažniausiai jį sukelia sutrikusi kraujotaka iš penio į likusį kūną, tačiau priapizmas taip pat dažnai kamuoja sergančius pjautuvine anemija arba leukemija. Pasireiškus priapizmui neretai reikalinga skubi medicinos pagalba – pseudoepinefrino injekcija, sutraukianti lygius penio raumenis.
Kadaise vyrų peniai turėjo nedidelius dyglius
Seniau penis galėjo būti kur kas baisesnės išvaizdos. Remiantis 2010 m. tyrimo, išspausdinto žurnale „Nature“, rezultatais, kadaise vyrų peniai turėjo nedidelius dyglius, tačiau žmonių protėviai jų atsikratė, iki šiuolaikiniams žmonėms atsiskiriant nuo neandartaliečių maždaug prieš 700 000 metų. Mokslininkai nėra tikri dėl dyglių funkcijos, tačiau kai kurie mano, jog aštriosios ataugos padėdavo „greitukams“, nes leisdavo greitai pasiekti erekciją. Be to, dygliukų ant penio turi labiau „pasileidusių“ rūšių gyvūnai, pavyzdžiui, katės (katinų penius „puošia“ gana grėsmingi dygliai).
Senovės reliktai
Dar vienas praeities reliktas – penio kaulas, arba varpikaulis. Nors daugeliui beždžionių erekciją išlaikyti padeda kaulas, vyrai kažkuriuo metu jo neteko ir dabar kliaujasi kraujo spaudimu. Kiti gyvūnai penio kaulą slepia kūne ir išstumia į penį esant reikalui, akimirksniu užtikrindami tvirtą erekciją. Vis dar paslaptis, kodėl vyrai nebeturi šio kaulo, tačiau knygoje „The Selfish Gene“ („Savanaudiškasis genas“) („Oxford University Press“, 2006) biologas Ričardas Dokinsas (Richard Dawkins) teigia, kad bekaulis penis moterims leidžia įvertinti potencialaus partnerio sveikatą, t. y. erekcijos negalinčio patirti vyro kraujotaka gali būti prasta.
Aktyvumas vakare
Nesvarbu – vyrai dienos metu laikosi celibato ar ne – penis pradeda „dirbti“ naktį. Daugelis vyrų miegodami (REM miego stadijos metu) patiria nuo 3 iki 5 erekcijų, ir visai nesvarbu, ką jie sapnuoja: močiutę ar supermodelį Elę Makferson (Elle Macpherson). Toks penio aktyvumas naktį padeda išsaugoti gerą šio organo fizinę formą. Reguliarių erekcijų nepatiriantys peniai rizikuoja prarasti savo elastingumą ir susitraukti. Kadangi tai toks įprastas fiziologinis procesas, daugelis gydytojų klausia, ar vyras patiria erekcijų naktį, norėdami nustatyti erekcijos sutrikimo priežastį.
Dydis svarbu
Kalbant apie penius, dydis išties svarbu. Bent jau kai kurioms moterimis. Remiantis 2012 m. atlikto tyrimo, paskelbto žurnale „Sexual Medicine“, rezultatais, dailiosios lyties atstovės turi didesnę tikimybę patirti vaginalinį orgazmą mylėdamosi su vyrais, turinčiais ilgesnius penius. Nors nėra tiksliai aišku, kodėl, ilgesnis penis geriau stimuliuoja vaginą ir gimdos kaklelį, svetainei „LiveScience“ pasakojo Stiuartas Brodis (Stuart Brody), Vakarų Škotijos universiteto psichologas ir tyrimo bendraautoris. 2013 m. tyrimo, aprašyto Nacionalinės mokslų akademijos žurnale „Proceedings“, autoriai paskelbė, kad, moterų teigimu, idealus penio dydis kinta priklausomai nuo vyro ūgio, t. y. didesnis organas labiau tinka aukštesniems.
Vidutinis ilgis
Remiantis 2013 m. atlikto tyrimo (1 661 dalyvis), kuris buvo išsamiai aprašytas žurnale „Sexual Medicine“, rezultatais, vidutinis erekcijos būsenos penio ilgis yra apie 5,56 col. (14 cm). Tačiau įvairovė yra gyvenimo druska, todėl tarp šio tyrimo dalyvių pasitaikė vyrų su vos 1,6 cm (4 cm) ar net 10,2 col. (26 cm) ilgio „daikčiukais“.
Erekcija erekcijai nelygu. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog tie, kurie matavo savo pasididžiavimus po oralinio ar vaginalinio sekso, džiaugėsi ilgesniais peniais, nei tie vyrai, kurie pasikliovė fantazija erekcijai sukelti. Kitų tyrimų metu buvo išsiaiškinta, kad rūkymas sumažina kraujotaką į penį ir gali sutrumpinti organą apie 0,4 col. (1 cm).
Padidės ar ne?
Toks klausimas neretai kyla moterims, pamačiusioms partnerio penį, nes kai kurie vyrai iš karto parodo visą „grožį“. Kaip teigiama 1996 m. urologijos žurnale „Journal of Urology“ išspausdintame straipsnyje, neįmanoma pasakyti, kokio ilgio bus vyro penis erekcijos būsenos, kai yra ramybės būsenos. Kita vertus, remiantis 2000 m. studija, atlikta impotencijos tyrimų žurnalo „International Journal of Impotence Research“, ištemptas penis gana tiksliai pasufleruoja galutinį ilgį erekcijos metu.
Gėdijimasis penio
Nerimas dėl penio yra tikras ir dažnas: tyrimo, paskelbto žurnale „Sexual Medicine“ 2013 m. rugsėjo mėnesį, rezultatai parodė, kad 30 proc. tyrime dalyvavusių Didžiosios Britanijos vyrų buvo labai nepatenkinti savo penio dydžiu. Kita vertus, tyrimo metu nebuvo nustatytas ryšys tarp nerimo dėl dydžio ir tikrojo dydžio. Kai kurie vyrai taip jaudinosi dėl savo lytinio organo dydžio, kad net bijojo, jog kiti pamatys jų penio dydį ar formą per kelnes.
Faktai apie apyvarpę
Ką tik gimusių berniukų apyvarpės audinys yra priaugęs prie varpos galvutės. Gimdoje apyvarpė susiformuoja iš to paties audinio kaip ir klitorio gaubtas. Apyvarpės vidinis paviršius sudarytas iš gleivinės, panašios į randamą akies voko viduje ar burnoje, todėl yra drėgnas. Kai kurių tyrėjų teigimu, ši unikali terpė gali būti atsakinga už didesnį lytiniu būdu plintančių ligų skaičių tarp neapipjaustytų vyrų. Apyvarpėje taip pat yra daug Langerhanso ląstelių – imuninių ląstelių, į kurias įsiskverbia ŽIV. Šis faktas gali paaiškinti, kodėl apipjaustyti Afrikos vyrai turi 60 proc. mažesnę tikimybę užsikrėsti ŽIV mylėdamiesi su priešingos lyties asmeniu.
Amerikos pediatrijos akademija neskatina ir neatgraso nuo apipjaustymo, teigdama, kad apipjaustymas turi ir truputį rizikos, ir pranašumų. Tačiau yra aktyvistų (angl. „intactivist“), prieštaraujančių šiai procedūrai. Jie teigia, kad apipjaustytieji vyrai patiria mažesnį malonumą mylėdamiesi. Kita vertus, dauguma gydytojų skeptiškai vertina šį teiginį, nes aktyvistų tyrimų metodologija yra abejotina arba šališka.
