Sveikai gyventi, atrodytų, visai paprasta. Tereikia tinkamai maitintis, reguliariai mankštintis, pakankamai išsimiegoti – ir viskas bus gerai, tiesa? Vis dėlto ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Kartais nutinka taip, kad įpročiai, kurie turėtų užtikrinti sveikesnį gyvenimą, iš tiesų daro meškos paslaugą. Pasitikrinkite, ar taip nenutiko ir jums.
 
1. Antibakterinis muilas
Jei kaskart plaudamiesi rankas naudojate antibakterinį muilą – kuo greičiau pakeiskite jį kitu. Sunaikindamas ant rankų patenkančius mikrobus jis atima iš organizmo galimybę stiprinti imunitetą. Tokį muilą patariama naudoti tik gydymo įstaigose, slaugant ligonį, per gripo epidemiją. Įprastomis sąlygomis jis labiau kenkia nei padeda. Beje, ilgai naudojamas antibakteriniuose plovikliuose esantis triklosanas gali net išprovokuoti antibiotikams atsparių bakterijų kaupimąsi, dėl to susergama pavojingomis ligomis, kurias tenka ilgai gydyti.
 
 
2. Paplūdimio šlepetės
Nutrenkus į kampą žudikiškus aukštakulnius ir įsispyrus į patogias paplūdimio šlepetes kojos jaučiasi tarsi devintame danguje, tiesa? Ir vis dėlto tokia avalynė joms – taip pat ne į sveikatą. Paplūdimio šlepetės, kaip ir kitoks apavas be užkulnio, pėdai nesuteikia tvirtos atramos, todėl gali pakenkti raiščiams. Kad šlepetės išliktų ant kojos, einant kiekvieną žingsnį tenka nenatūraliai įtempti pėdą. Todėl jei tik turite galimybę, pavyzdžiui, namuose, verčiau vaikščiokite basomis nei su nestabiliomis šlepetėmis. Be abejo, baseinuose ir kitose viešojo naudojimo patalpose šlepetės – mažesnė blogybė nei basa koja, nes apavas jus patikimai saugos nuo per grindis plintančių grybelinių infekcijų. O paplūdimiui patariama rinktis nešlepsinčias basutes, kurios tvirtai laikytųsi ant kojos ir suteiktų jai reikiamą atramą.
 
3. Dantų valymas kaskart pavalgius
Valytis dantis kiekvieną kartą pavalgius mums pataria reklama. Arba šią procedūrą pakeisti kramtomąja guma. Priešingu atveju maisto apnašos skatina rūgščių kaupimąsi burnoje ir taip kenkia dantų emaliui. Tačiau jei valysitės iškart pavalgę, šepetėlio šereliai tik dar labiau pažeis kiek suminkštėjusį emalį. Todėl pavalgius sveikiausia tiesiog išsiskalauti burną vandeniu, o šepetėliu dantis valyti tik ryte ir vakare. Beje, valantis dantis labai svarbu tai daryti sukamaisiais judesiais. Valantis į šonus arba aukštyn ir žemyn, dantims kenkiančios bakterijos pastumiamos po dantenomis, kur toliau dirba savo juodus darbelius.

4. Eksperimentai su kosmetika
Manote, kad naujas kremas bus geresnis nei senas? O valomąjį pienelį ir toniką nugrūdate kuo toliau vien tam, kad įsigytumėte naujų, didesnius stebuklus žadančių priemonių? Vargu ar tai – tinkamas būdas rūpintis oda. Paprastai pasinaudojusios nauju kremu, veido kauke ar serumu moterys tuojau pat tikisi rezultatų. Nesulaukusios jų po keleto savaičių, neretai nusivilia ir... leidžiasi ieškoti kito stebuklingo būdo drėkinti ar stangrinti odą. Iš tiesų daugumos kosmetinių priemonių poveikis išryškėja tik po ilgesnio laiko – 6–8 savaičių. Jei kremo gamintojai žada, kad produktas papildys odą kolagenu, teks luktelėti net pusmetį, kad pamatytumėte apčiuopiamus rezultatus. Nuolatinė kosmetikos priemonių kaita gali nualinti odą – ji greitai išsausėja, tampa jautri. Todėl atradus tinkamą priemonę, būtina ją naudoti ilgiau ir, užuot žadinus odą nuolatine šoko terapija, suteikti jai ramybę ir patogumą.

5. Ar galima prisivalgyti vitaminų?
Kai kalba pasisuka apie vitaminus, mikroelementus ir kitus sveikatą tausojančius preparatus, ryškėja tendencija – kuo daugiau, tuo geriau. Todėl neretai maisto papildai ima ir beveik pakeičia įprastą maisto
porciją. Vis dėlto prieš griebiantis maisto papildų svarbiausia užduotis – sužinoti, ar tų medžiagų jums išties stinga. Jei organizmui nieko netrūksta, geriausiu atveju maisto papildai neduos jokios naudos. Blogiausiu – tam tikrų medžiagų perteklius organizme gali tapti rimtų sveikatos sutikimų priežastimi. Pavyzdžiui, didelis vitamino A kiekis veikia toksiškai, jis ypač pavojingas nėščiosioms, nes gali pridaryti žalos vaisiaus sveikatai. Didelės vitamino C dozės sukelia virškinamojo trakto ligas, per daug vitamino B6 išbalansuoja nervų sistemą. Taigi užuot savarankiškai rinkęsi maisto papildus, verčiau atkreipkite dėmesį į maisto, kurį valgote kasdien, kokybę ir rinkitės tuos produktus, kuriuose yra didžiausias kiekis jums reikalingų medžiagų. Jų gaunant su valgiu nebelieka pavojaus perdozuoti.
 
6. Pataupysiu kalorijas vakarui...
Ar teko kada badauti visą dieną, kad vakare laukiančioje puotoje galėtumėte kiek tik norite smaližiauti? Juk logiška: kuo mažiau kalorijų suvartosite per dieną, tuo daugiau užkandžių galėsite sau leisti vakare. Deja, ši taisyklė ne visada padeda. Kuo ilgiau badaujate dieną, tuo didesnis apetitas užpuola vakare. Kur kas išmintingesnė taktika būtų visą dieną trijų–keturių valandų periodais nedidelėmis porcijomis užkąsti baltyminio maisto ir sveikų, maistingų užkandžių, pavyzdžiui, vaisių ir riešutų. Tai užtikrins sotumą visai dienai, o vakare ne taip trokšite kaloringų užkandžių, rinksitės sveikesnį maistą ir mažesnes porcijas.
 
 
7. Generalinė tvarka dezinfekuojant
Namai turi blizgėti ir kvepėti švara. O švarūs namai – sveiki namai, kuriuose nėra ligas sukeliančių bakterijų. Taigi visas kerteles nuolat būtina valyti dezinfekuojamaisiais valikliais. Pažįstama logika? Jei išties jums taip svarbu aplinkui viską dezinfekuoti, turėtumėte žinoti, kad dezinfekuojančiuose buitinės chemijos valikliuose naudojamos medžiagos patenka į orą ir gali dirginti kvėpavimo takus, o didelė jų koncentracija ore sukelia astmos priepuolius. Kai kurios jų laikomos kancerogenais. Saugiausias jums ir aplinkai valiklis – vanduo su šlakeliu acto. Jis taip pat antibakterinis ir nekelia grėsmės nei jūsų, nei namiškių sveikatai.

8. Kardiotreniruoklis – geriausia mankšta
Kardiotreniruoklis – geras draugas, jei trokštate sulieknėti. Tačiau klaidinga būtų naudoti vien tik jį. Kūnas pripranta prie vieno tipo judesių ir per tą patį laiką ima deginti mažiau kalorijų. Be to, nuolat kartojami tie patys judesiai be jokios kitos fizinės veiklos gali sukelti vienų raumenų ištempimą, o kitų – susitraukimą. Ilgainiui dėl šios disproporcijos galite patirti traumų ir sužeidimų. Todėl kardiotreniruotę specialistai primygtinai pataria derinti su kitokio tipo mankšta.


 9. Vanduo – tik iš butelių
Mokslininkai jau seniai skėsčioja rankomis, nes buteliuose parduodamas vanduo, ko gero, apsukriausias pastarųjų dešimtmečių verslas ir būdas parduoti tai, ką kiekvienas galime gauti nemokamai. Nes, bent jau Lietuvoje, vandens iš čiaupo kokybė – kuo puikiausia. Dar prieš keliasdešimt metų sunku buvo net įsivaizduoti, kad dosniai atversime pinigines ir pirksime vandenį, kai iš čiaupo namuose tebebėgs tas pats geriamasis vanduo, kokio ir reikia žmogaus organizmui. Filtruotame, į butelius supilstytame stalo vandenyje stinga mineralų, kurių reikia organizmui. Todėl sveikiausias ir pigiausias pasirinkimas – gerti vandenį iš čiaupo.

iMed

Sveikatos testai

Maitinkimės sveikai