Gal Jums trūksta vitamino D?

Vitaminas D – ypatingai svarbus vitaminas jau nuo pat kūdikystės. Tai grupė riebaluose tirpių medžiagų, kurios yra priskiriamos vitaminams. Nors įvardijamos keturios vitamino D formos (nuo D1 iki D4), tačiau žmogui svarbiausios yra dvi - ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3).

Vitaminas D svarbus kiekvienai organizmo ląstelei. Viena reikšmingiausių vitamino D funkcijų organizme yra reguliuoti mineralinių medžiagų apykaitą, pavyzdžiui, kalcio ir fosforo pasisavinimą žarnyne. Jis labai svarbus kaulų mineralizacijai ir jų apsaugai nuo retėjimo, dantų formavimuisi ir jų struktūros palaikymui. Vitaminas D taip pat reikalingas normaliai raumenų funkcijai, stipriai imuninei sistemai ir gerai nuotaikai palaikyti. Tai tik keletas svarbiausių vitamino D funkcijų, mat jis dalyvauja daugybėje gyvybinių procesų.

Žmogus su maistu gauna ergosterolio ir cholesterolio, iš kurių, veikiant su saulės šviesa gaunamiems ultravioletiniams spinduliams, pasigamina vitaminai D2 ir D3. Šie vitaminai organizme veikia panašiai, kaip hormonai. Vitamino D randama ir maiste. Daugiausiai jo yra žuvies taukuose ir riebioje žuvyje, tačiau, kaip žinia, lietuviai šių maisto produktų dažniausiai suvalgo labai nedaug. Būna ir pieno produktų, specialiai praturtintų vitaminu D.

Būtina žinoti, kad reikiamą vitamino D kiekį vien su maistu gauti labai sudėtinga, todėl rekomenduojama jį vartoti papildomai. Nors vitamino D rekomenduojama paros norma (RPN) yra 400-800 TV (arba 5 μg), teigiama, kad didesnės dozės turėtų būti vartojamos ten, kur dažnesni trūkumo rizikos veiksniai. Rekomenduojamos šio vitamino dozės gali skirtis. Geresniu pasisavinimu pasižymi aliejinės formos vaistiniai preparatai ar maisto papildai.

Statistika negailestinga – teigiama, kad mažiausiai vienas milijardas žmonijos kenčia nuo nuolatinio vitamino D trūkumo, o rečiau su šio vitamino trūkumu susiduria pusiaujo srityje gyvenantys žmonės. Atliekama daugybė tyrimų, susijusių su vitaminu D ir mėginama kuo tiksliau nustatyti, kokie rizikos veiksniai skatina vitamino D trūkumą, kiek vitamino D turėtų būti suvartojama tam, kad neišsektų jo rezervai ir vis daugiau atrandama vitamino D teikiamų naudų organizmui (tuo pačiu ir galimų pavojų, jei šio vitamino perdozuojama).

Pagrindiniai vitamino D trūkumo rizikos veiksniai yra saulės šviesos trūkumas ir buvimas saulėje vien tik su apsauginiu kremu nuo saulės (kuo kremo apsauga didesnė, tuo mažesnė tikimybė, kad organizme  pasigamins vitamino D). Taip pat prie vitamino D trūkumo rizikos faktorių priskiriami ir antsvoris bei nutukimas, vyresnis amžius, tamsi oda, netinkama mityba (kai nevartojama pakankamai riebios žuvies arba pieno produktų). Įtaką trūkumui gali daryti ir gyvenimo būdas, kai didžioji laiko dalis praleidžiama namuose.

Kad trūksta vitamino D, kartais suprasti labai sunku. Tiksliausiai sužinoti galima atlikus kraujo tyrimą, kuris mūsų šalyje populiarėja vis labiau. Gydytojai teigia, kad per vasarą sukaupto vitamino D rezervai gali pranykti jau spalio mėnesį. Verta žinoti, kokie simptomai ir požymiai gali signalizuoti apie vitamino D trūkumą.

Jeigu dažnai sergate įvairiomis infekcinėmis ir užkrečiamosiomis ligomis, tai gali būti ženklas, kad Jums trūksta vitamino D, mat viena iš svarbiausių jo funkcijų yra stiprios imuninės sistemos palaikymas. Moksliškai įrodyta, kad vartojant vitaminą D arba pakankamą jo kiekį gaunant su maistu rečiau sergama, ypatingai kvėpavimo takų ligomis. Lėčiau gyjant žaizdoms ir slenkant plaukams taip pat verta įsitikinti, ar netrūksta vitamino D.

Jeigu Jums skauda kaulus, raumenis ir apatinę nugaros dalį, tai taip pat gali rodyti vitamino D trūkumą. Šis vitaminas svarbus normaliai griaučių funkcijai, kalcio įsisavinimui ir kitų mineralinių medžiagų apykaitai. Įrodyta, kad lėtinis nugaros skausmas gali būti susijęs su vitamino D trūkumu. Be to, verta žinoti, kad didesnis kaulų trapumas gali būti vitamino D nepakankamumo ženklas.

Jeigu kankina prislėgta nuotaika, depresinės mintys ir nuovargis, tai taip pat gali būti vitamino D trūkumo požymiai. Depresijos pasireiškimas siejamas su mažesniu vitamino D kiekiu kraujyje, o didesnis energingumas  - su padidėjusiu kiekiu organizme. Teigiama, kad perdozavus vitamino D, dažniau pasireiškia griuvinėjimai, tačiau taip gali būti ir dėl to, kad pakilus žmogaus energingumo lygiui, jis pradeda daugiau judėti, todėl padažnėja ir patiriamos traumos. Teigiama, kad vitaminas D labai svarbus gerai gyvenimo kokybei, todėl būtina įsitikinti, kad šio vitamino kiekis organizme yra pakankamas. 

Autorius: Farmacininkė Rūtelė Foktienė