+1
-0
+1
Kad šventės neaptemdytų virškinimo sutrikimai

Didžiąsias metų šventes neišvengiamai lydi ir valgiais gausiai nuklotas stalas. Mitybos specialistai ir dietologai sutinka: normalu, kad tuomet paskanaujama kiek kitokių, nekasdienių patiekalų. Visgi įspėjama, kad mitybos klaidos šventiniu laikotarpiu gali atvesti ir į ligoninės palatą.

Vadovautis sveiku protu

Nors daugelis nepasimoko iš praėjusių metų klaidų ir persistengia skanaudami šventinius patiekalus, gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės manymu, per šventes griežtų taisyklių visgi negali būti. „Juk šventė tuo ir yra išskirtinė, kad galime pasirinkti kiek kitokius patiekalus nei kasdienybėje. Tačiau svarbu sudėti teisingus akcentus. Taip, patiekalai gali būti pagaminti nebūtinai sveikatai palankiausiu būdu. Maistas dažniausiai būna sotesnis, riebesnis, turi daugiau kalorijų ir mažiau vitaminų. Vis dėlto šventė turėtų palikti visapusiškai teigiamus įspūdžius – ir emociškai, ir fiziškai. Taigi reikėtų pamėginti viską suderinti. Tai tikrai nėra sunkiai įgyvendinama ir brangiai nekainuoja“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį, jog įprotis ruošti šventinius stalus su tokia gausa maisto, kad jo užtektų vos ne penkioms dienoms, neretai būdingesnis toms kartoms, kurios dar prisimena, kas yra nepriteklius, deficitas. „Vis dėlto tradicijos, kai maisto priruošiama ne tik sau, artimiesiems, bet ir, atrodo, kaimynui ar net visam daugiabučiui, turėtų užleisti vietą sveikam protui. Šventės metu gali būti skanaujama įvairių tradicinių patiekalų, bet jų kiekis turėtų būti pritaikytas valgytojų skaičiui, jų skrandžio tūriui. Turbūt ne vienam pažįstamas jausmas, kai po švenčių reikia keletą dienų „vargti“ pabaiginėjant maistą. Tačiau nei tai atneša pasitenkinimo, nei toks maistas yra naudingas maistingumo prasme“, – pabrėžė doc. dr. E.Gavelienė.

Anot jos, net ir prisiruošus daugiau maisto svarbiausia sau nepriekaištauti. „Jei jau sykį vartojame daugiau kalorijų turinčio maisto, reiktų sau pasakyti, kad yra šventė, turiu įdėti pastangų kontroliuojant porcijos dydį, tačiau dėl to nereikėtų jausti kaltės“, – patarė specialistė.  Jos manymu, svarbiausia išmokti ant stalo dėlioti maistą ne galvojant kaip „prikimšti“ artimą, bet suteikti malonumą, o jis ne būtinai sietinas su maisto gausa ar tam tikrų patiekalų pasiūlymais.

 

Pabudina lėtines ligas

Vis dėlto, kad ir kiek gydytojų patarimų beklausytume, dažnas nespėja pastebėti, kaip ragaujant skirtingus patiekalus spėjamas apsukti ne vienas ratas. Tuomet telieka sunkiai dūsauti susiėmus už skrandžio.

Doc. dr. E.Gavelienė atkreipė dėmesį, jog persivalgius ne tik apkraunamas virškinimo traktas, atsiranda sunkumo jausmas, gali varginti pilvo pūtimas. Tokių nepamatuotų vaišių pasekmių gali būti ne viena – nuo įvairaus pobūdžio skrandžio uždegimo iki gyvybei pavojingo kasos uždegimo – pankreatito. Jo rizika ypač išauga, jei prie stalo piktnaudžiaujama ir alkoholiniais gėrimais.

„Dideliam maisto kiekiui suvirškinti reikia kur kas daugiau fermentų, tad organizmas tam tikra prasme patiria nemenką stresą: smarkiau turi dirbti ne tik skrandis, bet ir kasa, kepenys, tulžies pūslė. Todėl nekontroliuodami raciono sudėties per šventes linkusieji sirgti virškinimo sistemos ligomis, turintys nesveiką žarnyną, kasą, padidina riziką paūminti įsisenėjusias lėtines ligas“, – aiškino gydytoja. Be to, dažni persivalgymai paskatina gatsroezofaginį refluksą ir kitas panašias virškinamojo trakto bėdas.

 

Prireikia ir fermentų

Paklausta, kas galėtų padėti išgyventi nemalonią persivalgymo būseną, gydytoja pirmiausia patarė pajudėti. „Jei savijauta yra pakenčiama, gali užtekti tiesiog pasivaikščioti. Padėti sau galima pagurkšnojant kambario temperatūros vandens ar arbatos. Bet jei jaučiamas skausmas, kiti nemalonūs pojūčiai, reiktų pagalvoti, ar nepasitarti su šeimos gydytoju. Jei skausmai tęsiasi, dar prisideda šleikštulio pojūtis, ieškotis skubios pagalbos“, – sakė specialistė. Ji pridūrė, jog nėra protinga „kimšti“ kiek telpa tam, kad vėliau ieškotume kokio stebuklingo vaisto. „Tačiau, žinoma, jei žmogus savo organizmą pažįsta, žino, kad turi lėtinių virškinimo sistemos sutrikimų, tokiose situacijose gali sau padėti vartodamas virškinimo fermentų ar absorbentų“, – sakė doc. dr. E.Gavelienė.

Po persivalgymo kitą dieną ji patarė valgyti mažiau, nepamiršti gerti kuo daugiau skysčių: vandens, nestiprios arbatos, gausų ir sunkiai virškinamą maistą geriausia keisti vaisiais, daržovėmis, košėmis.

 

VERTA ŽINOTI:

  • Vartojant kaloringus patiekalus reikėtų nepamiršti didesnio skaidulų kiekio, laikytis 2–3 valandų tarpų tarp valgymų. Valgyti reikėtų lėtai, gerai sukramtant maistą.
  • Turintiems jautrų visą virškinamąjį traktą, atsargiau reikėtų valgyti aliejuje ruoštus patiekalus, patiekalus su grybais.
  • Riebius saldumynus geriausia keisti į saldėsius su vaisiais, riebius grietinės, grietinėlės ar majonezo padažus – jogurtu.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė