+1
-0
+1
Kas dažniausiai sukelia kosulį vaikams ir kada būtina kreiptis į gydytoją

Tėvai su baime laukia šaltojo metų sezono, nes būtent tada dažniausiai serga vaikai. Slogos simptomai ir pirmieji kosulio garsai priverčia labai rimtai susirūpinti savo mažyliu. Kiekvienam tėveliui reikėtų žinoti pagrindines vaikų kosulio priežastis ir atvejus, kai į gydytoją kreiptis būtina. Tai padės išlikti ramesniems ir žinoti, kaip padėti savo vaikui, kai jam to reikia labiausiai. 

Kuo svarbus kosulys?

Kosulys yra labai svarbus žmogaus organizmo refleksas. Tai yra staigus iškvėpimas, kuris veikia kaip apsauginis mechanizmas. Pagrindinė kosulio funkcija – išvalyti kvėpavimo takus, kurie reikalingi orui patekti į plaučius ir iš jų. Kosulio metu vaikas mėgina pašalinti kosulį sukėlusią priežastį, pavyzdžiui, iš aplinkos patekusius pavojingus svetimkūnius ar įvairias dirginančias medžiagas. 

Kada kosulys gali rodyti ligą?

Jei vaikas sukosėja retkarčiais, tai yra visiškai normalu. Reikėtų pagalvoti, kad mes, suaugusieji, kartas nuo karto irgi pakosėjam, kai pajuntam gerklės sukutenimą ar kai norime „atnaujinti“ kvėpavimo takus. Tačiau dažnas, varginantis, ypatingai priepuolinės kilmės kosulys jau gali būti susirgimo, kurį gydyti būtina, požymis. 

Koks būna kosulys?

Kosulys skirstomas į dvi pagrindines grupes – sausą ir šlapią (drėgną) kosulį. Sausas kosulys nėra produktyvus – kosint nepasirodo skreplių ar gleivių. Šlapias kosulys dar kitaip vadinamas produktyviu kosuliu – atkosėjama skreplių arba gleivių, kartais itin gausiai. Labai maži vaikai dar nesupranta, kad atkosėtus skreplius ar gleives reikėtų pašalinti iš organizmo, todėl dažnai juos tiesiog nuryja. Kosulys taip pat gali būti lengvos formos ir nevarginti vaikelio, tačiau jis gali būti ir itin sunkus, priepuolinės kilmės, apsunkinantis mažylio dieną – toks kosulys itin varginantis, trukdantis vaikui valgyti, miegoti, žaisti ir netgi kvėpuoti. Be to, verta žinoti, kad kosulio metu susidarantis garsas priklauso nuo jo rūšies (pavyzdžiui, ar kosulys sausas, ar šlapias), taip pat ir nuo to, kiek produktyvus kosulys (kiek gleivių ar skreplių pasišalina, kokia jų konsistencija). 

Kokios pagrindinės kosulio priežastys?

Kosulys dažniausiai kyla dėl įvairių kvėpavimo takų infekcijų (pasveikus kosulys dar gali tęstis kurį laiką). Vaikas gali pradėti kosėti ir į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui (jį pašalinus kosulys praeina).Kosulį sukelia ir įvairios aplinkoje esančios dirginančios medžiagos – dulkės, žiedadulkės, aštrios cheminės medžiagos (jų dujos) ir panašiai. Viena iš kosulio priežasčių gali būti ir astma – ją nustato tik specialistai atlikdami tam tikrus tyrimus. Sergant astma būdingas kvėpavimo takų susiaurėjimas, todėl vaikui kosulio metu sunku pašalinti net ir nedidelį susidariusių gleivių kiekį. Kosulys gali kilti ir dėl įvairių plaučių ligų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo ar kitų susirgimų, kurie gali būti ir įgimti. Būtina žinoti, kad net ir vaikai gali skųstis gastroezofaginiu refliuksu. Jo sąlygotas kosulys dažnai kankina naktį, taip pat būdingi ir kiti simptomai: dažnas atsirūginėjimas, vėmimas, deginantis skausmas krūtinėje, gali būti jaučiamas blogas kvapas iš burnos, vaikas gali skųstis sunkumu skrandžio srityje. 

Kada dėl kosulio būtina kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją patariama kreiptis kilus bet kokių abejonių dėl vaiko sveikatos būklės, tačiau kai kuriais atvejais tai itin svarbu. Nedelsti derėtų, jei kosulys kankina kūdikius, ypatingai dar labai mažus (iki 3 mėnesių amžiaus). Jei vaikas karščiuoja ar pasirodo skreplių, kurių spalva gelsva, žalsva ar netgi turi kraujo priemaišų, delsti taip pat negalima. Į gydytoją taip pat privaloma kreiptis, jei kosulys yra dažnas, varginantis, garsus ir trukdo vaiko kvėpavimui, netgi sukelia vėmimą. Nors kosulys ir neatrodo varginantis, bet trunka labai ilgai (pavyzdžiui, net kelias savaites) – būtina susisiekti su vaiką gydančiu gydytoju. Jei vaikas paspringo maistu ar kokiu kitu svetimkūniu ir jis buvo pašalintas, tačiau vis tiek kankina kosulys – reikalinga gydytojo apžiūra, nes galbūt ne viskas pasišalino iš kvėpavimo takų. 

Autorius: Farmacininkė Rūtelė Foktienė