A.Čekuolis: bučiuojamasi žiemą tik iš didelės meilės

Tuoj bus pavasaris – pavojingas sveikatai laikotarpis. Susirgsime gripu, gersime aviečių arbatą su aspirinu arba kaip kitaip gydysimės. Nekantrieji griebsis antibiotikų ir greičiausiai tuo sau pakenks, o visi kartosime seną daktarų sąmojį: „Jeigu gydaisi nuo gripo vaistais, sergi tik septynias dienas, jeigu nesigydai – visą savaitę“. Į mediciną nelįsiu – neturiu teisės. Bet informuoti apie tai, ką mokslininkai atrado, turbūt privalau.

Ne šaltis kalčiausias

Seniai sukamos galvos – kodėl gripas plinta būtent žiemą? Neva tada organizmas išsekęs, mažai vitaminų, peršalę tampame neatsparūs ligoms. Tai kad ne! Nusilpusių žmonių būna ir vasarą, o sušalęs žmogus nebūtinai suserga. Pats, kai dar dirbau ruonių medžiotoju Arkties vandenyne, esu pasmukęs po ledu. Kiti mūsų brigados medžiotojai ištraukė mane, privertė išsirengti nuogai ir nusiauti. Ant ledo! Ir vėjas buvo stiprus. Išgręžė mano vatinį keturiese sukibę, vatines kelnes, baltinius, autus, baltą maskuotės chalatą – vėl apsirengti buvo keblu, nes pats buvau sustiręs, o drabužiai buvo tapę tarsi skardiniai. Man neleido grįžti atgal į ledlaužį. Būtų reikėję eiti 20 kilometrų suaižėjusiu, judančiu po kojomis ledu. Jeigu užeis rūko banga, ledlaužio nesurasi ir paklysi.

Be to, su manimi būtų turėję siųsti bent porą palydovų – jie netektų uždarbio. Todėl – pirmyn, ir viskas.

Kai po pusės paros galų gale vėl atsidūrėme laive, daktaras atsisakė net spirito taurelę man duoti. Sakė: „Tu sveikas“. Ir iš tikro, nei kosėjau, nei temperatūra pakilo.

Sklandantys virusai

Kiekvienas mūsų turime tokių patirčių. Kodėl tada nesusirgau? Toje aplinkoje – Arkties jūros ledas, šaltis, vėjas – nebuvo bacilų nei virusų! Niekam ne naujiena, kad gripą sukelia virusai. Bet vis dėlto buvo nepakankamai aišku, kaip tie virusai plinta ir kaip nuo jų apsisaugoti? Kai kurios anksčiau paplitusios nuomonės, kad virusas plinta, kai žmonės gyvena ar dirba ankštose patalpose, kad jo židiniai mokyklose, ten vaikai būryje užsikrečia vienas nuo kito ir perduoda suaugusiems, nepasitvirtino. Juk ankštai gyvename, vaikai lanko mokyklas ištisus metus, o sergame tik šaltaisiais mėnesiais.

Pasirodo, virusai geriausiai sklando (tarsi plūduriuoja) ore ir nežūsta tada, kai oras sausas ir vėsus. Jiems labiausiai patinka 5 laipsniai pagal Celsijų arba truputį šalčiau. Kambario temperatūroje arba šaltyje ir drėgmėje jie beveik neplinta. Esant drėgnam orui, jie susijungia su vandens lašeliais, tampa sunkūs ir krenta žemėn. Žodžiu, stiprus šaltis arba lietus – nebaisu, nes šaltis žudo virusus, o lietus tarsi išplauna orą. Blogiausia, kai temperatūra +5°C, ir jūs maišotės su žmonėmis.

Ko bijo bacilos

Tačiau sloga plinta daugiausia daiktų paviršiumi. Kažkas nusišluostė nosį, paskui palietė durų rankeną ar padavė jums ranką. Galite pasakyti ačiū. Nes jau turite. Todėl epidemijai atidundant, plauti rankas muilu dešimt kartų per dieną yra ne per daug, o per mažai. Nes sunkiai išsiversite nepalietę apkrėstų paviršių. Juk nesimato. Ir nosine reikėtų dažniau naudotis, ne sauja...

Na ir tie mūsų bučiniai. Kaip nuo jų apsisaugoti? Ar labai gražu, kad ligoniuką pabučiuojame, iš visos širdies linkėdami jam pasveikti? Kupini geriausių jausmų, tik pasišluosto nosį – ir puola bučiuotis. Net nusičiaudėjimas – jeigu per metrą ir prisidengus, ne taip pavojingas kaip toks bučinys.

Aš pats jau dešimt metų rudens pabaigoje (žiemą irgi galima) skiepijuosi, stengiuosi daug vaikščioti pėsčiomis, nevažinėti visuomeniniu transportu ir, jeigu šeimoje susitariame, valgyti česnakus. O bučiuojuosi žiemą tik iš didelės meilės.

Aukštos temperatūros bacilos neatlaiko.