Įsivaizduokime: vakaras, raudona staltiesė, žvakės liepsna, gėlės, gurmaniški patiekalai, šampanas, smilkalai. Groja svajinga muzika. Pagrindinis mūsų seksualinis organas-protas reaguoja į pojūčius, kvapus, spalvas. Ši aromatų, vaizdų, skonio puokštė atlieka savo darbą…
Tačiau pateikti patiekalai neskleistų dieviško kvapo ir skonio, jei neturėtume maisto gardintojų-prieskonių. Mes beriame aromatingus prieskonius į patiekalus ir tikime jų stebuklinga galia. Baziliko-vaisingumo ir aistros simbolio, nuo neatmenamų laikų Europoje ir Afrikoje naudojamo net meilės magijos ritualuose. Imbiero šaknies-legendiškai atstatančio jėgas, naudojamo maistui ir išoriniams kompresams. Muskato-testosterono užtaiso. Vanilės, savo kvapo dėka veikiančio žmogaus nervų sistemą ir sukeliančio euforiją bei erotines fantazijas. Šafrano, turinčio veikliųjų medžiagų, veikiančių kaip žmogaus lytiniai hormonai ir keliančių erogeninių zonų jautrumą.
Jau nuo seno Lietuvoje auginami įvairūs prieskoniniai augalai: petražolė, mėta, krienai, krapai, kmynai, tačiau egzotiškieji- imbieras, anyžiai, saldymedis, ženšenis, cinamonas, kardamonas, vanilė- atkeliavę iš Rytų kraštų. Augalai, augę skurdžiomis gamtinėmis sąlygomis, dykumose, dažnai turi sukaupę savyje daugiau veikliųjų medžiagų, gyvos energijos. Ir dėl to itin aromatingi.
Prieskoniai priskiriami afrodiziatams. Afroditės, graikų grožio ir vaisingumo deivės vardu pavadintoms priemonėms, kurios suteikia ir didina lytinį potraukį, aktyvumą, potenciją. Juk Rytai nuo seno garsėja meilės menu. Būtent jų šalyse gimė, o vėliau ir po visą pasaulį išplito šiuolaikinė prieskonių vartojimo kultūra. Kažkada jie prilygo auksui ir buvo prabangos dalykas, skirtas tik turtingiesiem, dabar- neatsiejama kiekvienos šeimininkės maisto sudėtinė dalis.
Mes, kaip ir senovės žiniuoniai, galime gamintis aistrą keliančius mišinius iš žolelių, prieskonių, eterinių aliejų. Tik nepamirškime saiko jausmo, įsiklausykime į savo ir širdies draugo plonybes skoniui ir kvapams. Tačiau jei ateina toks gyvenimo periodas, kai retėja mylėjimosi dažnumas, kai vyrai tarsi šalinasi intymumo, vengia apie tai kalbėtis, tarsi ieško būdų pasišalinti nuo „lovos“ reikalų, viena iš priežasčių gali būti erekcijos sutrikimai. Šie sutrikimai neigiamai veikia sutuoktinių tarpusavio santykius.
Gydytojas urologas prof. habil. dr. Balys Dainys apie erekcijos sutrikimų gydymą yra sakęs:
Į specialistus kreiptis reikėtų tuomet, kai vyras pajunta, kad viskas yra ne taip kaip anksčiau. Kitaip tariant, kaip pajunta pirmus lytinės potencijos silpnumo požymius. Priežasčių būna ir psichogeninių. Jeigu kelis kartus vyrui lytinis aktas nepavyko, gali atsirasti lytinių santykių baimė, vadinama koitofobija. Vėliau toks vyras gali pradėti bijoti net moterų.
Vyresniame amžiuje lytinės potencijos silpnėjimas gali rastis dėl išeminės varpos ligos, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių į šį organą nepakankamai priteka kraujo. Kartais pritrūksta vyriško hormono – testosterono. Problemų dėl impotencijos dažniau turi ir rūkantieji.
Išsiaiškinus priežastis, reikia skirti gydymą. Dažniausiai prireikia mažojo dubens ir varpos srities kraujotaką gerinančių vaistų. Jų yra įvairių. Nauji vaistai (avanafilis), plečiantys kraujagysles ir gerinantys kraujotaką, atvirkščiai nei senesnės kartos, sukelia mažiau šalutinių poveikių, nes pasižymi dideliu selektyvumu ir stipriausiai veikia mažojo dubens ir varpos sritį.
Jeigu jau nustatome, kad kraujagyslės, aprūpinančios vyro varpą krauju, yra pakenktos aterosklerozės, žinoma, tik vienkartinio poveikio vaistų gali nepakakti. Tad gali reikėti skirti ir medikamentinio gydymo kursą bei vaistų derinius. Tačiau galiu nuraminti – ne viskas prarasta. Lygiai taip, kaip vaistais gydomos galvos ar širdies, taip pat galima gydyti ir varpos kraujagysles.
Taigi, gyvenkime, mylėkime, mėgaukimės. Juk gamta mums tokia dosni.
Autorius: L.Varanavičienė