+2
-0
+2
Alergija. Tai, ko greičiausiai nežinote.

Alergija - viena iš labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Šiuolaikinėmis dienomis, kai mus supanti aplinka  vis labiau teršiama, produktai ir daiktai turi savyje milžinišką kiekį cheminių priedų ir sintetinių medžiagų- alergijos atsiradimo rizika yra labai didelė. Kiekviename bute galima rasti 6 - 7 alergijos atsiradimo šaltinius, pradedant  katinu, baigiant ant šventinio stalo besipuikuojančiais gardumynais.

Baisus žodis „alergija“- kas tai?

Alergija - imuninės sistemos specifinė reakcija į aplinką: dulkes (gatvės, namų knygų), žiedadulkes, naminių gyvūnų kalį, odos atplaišas bei seiles, grybų sporas ir pelėsį, maisto produktus (kiaušinius, pieną, kviečius, soją, jūros gėrybes, riešutus, vaisius), vabzdžių įgėlimus (bičių, vapsvų, skruzdėlių), medikamentus (peniciliną), lateksą, buitinę chemiją.  Alergijos simptomai priklauso nuo alergeno, o tiksliau - nuo alergeno kontakto su kūno tam tikra dalimi, ar tai kvėpavimo takai,  oda, virškinimo sistema. Dažniausiai pasireiškia:

-čiaudulys. Gal būti dažnas ir stiprus,

-kosėjimas, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas,

-akių niežulys, ašarojimas, paraudimas, vokų tinimas,

-niežulys nosyje, tiršto sekreto išsiskyrimas,

-odos niežulys, paraudimas, bėrimas, pleiskanojimas,

-dilgčiojimas burnoje, liežuvio  tirpimas, liežuvio, veido ar kaklo tinimas,

-pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Kai į  alergeną reaguoja visas organizmas,  gali kilti sunki alergijos forma, vadinama anafilaksiniu šoku. Nesiimant atitinkamų veiksmų, jis gali baigtis mirtimi.

Jei jums pasireiškia alerginiai simptomai ir jūs nesuprantate, kas juos iššaukė, kreipkitės į medikus. Jie nustatys alergeną ir paskirs gydymą.

Pirma pagalba, kenčiant nuo alergijos.

Kai alergijos vietoje niežti, ašaroja akys, parausta ar patinsta oda,  atsiranda sloga, puola čiaudulys, vabzdžių įkandimo vietoje iššoka gumbas,  imkitės šių priemonių:

-atsiribokite nuo alergeno,

-šiltu virintu vandeniu praplaukite su alergenu kontaktavusią vietą,

-vabzdžių įkandimo vietoje uždėkite šaltą kompresą,

-patepkite odą priešalerginiu tepalu,

-perštinčią nosį praplaukite hipertoniniu vandenyno vandens nosies purškalu Quixx,

-išgerkite gydytojų rekomenduotą medikamentą nuo alergijos,

-blogėjant savijautai, iškvieskite greitąją pagalbą.

Jei reakcija į alergeną yra sunki ir jaučiamas pasunkėjęs kvėpavimas bei dusulys, spazmai gerklėje, kimimas, kalbos sutrikimai, pilvo skausmai, širdies pagreitintas plakimas, viso kūno tinimas ar bėrimas, silpnumas, vėmimas,  galvos svaigimas, alpimas, būtina kviesti greitąją pagalbą.

Maistas, kurio nepatartina valgyti paaštrėjus bet kokios formos alergijai.

Alergija, kaip susirgimas, gali tęstis visą gyvenimą, gali būti tik vaikystėje ar pasireikšti nusilpus imuninei sistemai. Paaštrėjus alergijai, reikėtų atsisakyti tokių maisto produktų: jūros gėrybių (turi didelį kiekį vitaminų ir mikroelementų, tai krūvis imuninei sistemai), pieno, ypač naminio,  produktų (dėl didelio baltymų kiekio), konservuotų ir perdirbtų produktų (dėl didelio kiekio maisto priedų), braškių, šaltalankių, melionų, ananasų, citrusinių, medaus, riešutų, grybų (apkrauna imuninę sistemą). Netoleruojant tam tikro maisto, visiškai nevartoti  alergizuojančių produktų. Pavyzdžiui, jei alergizuoja braškės, nesmaguriauti  braškiniais ledais, negerti arbatos su braškių gabalėliais, žiedais ar lapais.

Ką pataria liaudies išmintis?

Alergija žinoma nuo senų laikų. Mūsų senoliai alerginį rinitą, konjunktyvitą, astmą lengvino Altajaus mumijaus, pipirinės mėtos, medetkų, kiaulpienių šaknies, saliero šaknies, gudobelių, valerijono, pipirmėtės, ugniažolės nuovirais. Odos alerginius bėrimus  gydė krapų sulčių, mumijaus, našlaičių, dilgėlių, apynių spurgų kompresais, vonelėmis. Tačiau, atminkite, kad savigyda užsiimti nepatartina.

Nepasiduokite XXI amžiaus rykštei - alergijai!

Parengė: L.Varanavičienė