+1
-0
+1
Alergiškas vaikas ir jo mityba – kokie pagrindiniai alergijos simptomai ir pavojingiausi maisto produktai

Vyresnės kartos žmonės, išgirdę, kad jų anūkai alergiški daugeliui maisto produktų, imasi už galvų ir stebisi, mat jų laikais tokių dalykų nebuvo arba jie buvo labai reti. Iš tikrųjų, alergiškų vaikų ir suaugusių asmenų skaičius nuolat auga. Spėjama, kad tokius dažnus alergijos maistui atvejus lemia įvairios priežastys: dar motinos įsčiose įgytas jautrumas tam tikroms medžiagoms, šiuolaikinės maisto auginimo ir gamybos technologijos (naudojami chemikalai, genetinis modifikavimas, sudėtyje esantys maisto priedai), itin jautrus ir nesusiformavęs vaiko organizmas. Galimos ir kitos įgimtos, įgytos arba net nežinomos alergijų maistui priežastys. Alergijos maistui simptomai gali užklupti visai netikėtai, šio klastingo sveikatos sutrikimo diagnozė – taip pat. Būtent dėl to planuojantiems ir auginantiems vaikus asmenims naudinga žinoti bent jau pagrindinius alergijos maistui simptomus ir dažniausiai alergijas sukeliančius maisto produktus.

Kokie pagrindiniai alergijos maistui simptomai?

Kai kurie simptomai nėra būdingi tik alerginei reakcijai ir gali atrodyti, kad jie susiję su kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, peršalimu, dantų dygimu, infekcinėmis žarnyno ligomis. Dėl alerginės reakcijos vaikui gali atsirasti sloga, pasireikšti vėmimas ar prasidėti viduriavimas. Alergijos maistui simptomai gali būti kosulys ir čiaudulys. Labiau specifiniai alergijai simptomai yra gleivinių niežulys, pavyzdžiui, vaikui gali pradėti niežtėti akis ir gomurį, nosies sritį. Gali prasidėti įvairūs odos ir gleivinės bėrimai (akių, lūpų, ausų, gerklės ir liežuvio). Ypatingai pavojingi simptomai yra įvairūs patinimai – ištinti gali ir tik tam tikros vietos, ir netgi visas kūnas. Ypatingai sunkių alergijų maistui metu ištinka ir dusulio priepuoliai, vaikas negali laisvai kvėpuoti. Prasidėjus aukščiau išvardintiems simptomams, ypač niežuliui, bėrimams, tinimams ir dusuliui, patariama nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Kokie yra aštuoni patys pavojingiausi maisto produktai?

Alergijas sukelti gali įvairūs maisto produktai, tačiau vieni jas sukelia žymiai dažniau, nei kiti. Dažniausiai alergizuoja tie maisto produktai, kurie savo sudėtyje turi itin ilgų baltymų grandinių. Vaikams tokie baltymai yra sunkiai virškinami dėl dar nebrandžios virškinimo sistemos ir „nepažįstamų“ organizmui medžiagų. Kai kurie maisto produktai yra alergijų į maistą „rekordininkai“ – jie priskiriami „didžiajam aštuonetui“. Šiam aštuonetui priklauso pienas ir jo produktai, kiaušiniai ir jų milteliai, kviečiai ir jų miltai, žemės riešutai bei kiti riešutai, soja ir jos produktai, žuvis bei jūros gėrybės. Dabar itin daug asmenų, alergiškų kviečiuose esančiam glitimui.

Kokie maisto produktai taip pat gali sukelti alergijas?

Be didžiojo aštuoneto, kuriam priskiriami ypač baltymingi maisto produktai, alergijas dažnai sukelia braškės ir žemuogės, citrusiniai vaisiai, pomidorai. Įvairūs egzotiniai vaisiai, tokie kaip persimonai, ananasai, melionai, kiviai taip pat yra dažni alergijos maistui kaltininkai. Reikėtų nepamiršti paminėti medaus, kakavos, kavos bei visų jų produktų, pavyzdžiui, šokolado. Pasitaiko vaikų, alergiškų grybams. Kai kurie vaikai alergiški mėsai (pavyzdžiui, vištienai, jautienai), kai kurioms kruopoms (avižoms, grikiams), ankštinėms daržovėms (žirniams, pupoms). Pasitaiko ir alergijų paprasčiausioms lietuviškoms daržovėms, tokioms kaip bulvės, morkos, burokėliai. Dažnos alergijos į uogas, tačiau dažniau už kitas jas sukelia vyšnios, juodieji serbentai, spanguolės ir bruknės (be aukščiau minėtųjų braškių ir žemuogių). Reikėtų nepamiršti, kad alergijas į maistą sukelia ne vien patys maisto produktai, bet ir juose esantys maisto priedai, kurių gausu greito paruošimo košėse ir sriubose, įvairiuose gazuotuose gėrimuose, saldžiuose jogurtuose, konditerijos kepiniuose ir mėsos gaminiuose. Vaikams maisto produktus reikia rinkti atsakingai, geriausia viską ruošti namuose ir vengti įvairių konservantų, dažiklių, saldiklių, aromatinių priedų. 

Autorius:  farmacininkė Rūtelė Foktienė.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė