Ankstyvasis ugdymas: ko ir kiek mokyti vaikus

Nuo kurio amžiaus dera pradėti mokyti vaiką? Kur – namie, vaikų darželyje ar artimiausiame ugdymo centre? Šiuos klausimus sau užduoda visos mamos, besirūpinančios savo atžalomis. Apie kūdikio raidą pirmą kartą susimąstoma dar iki jo gimimo. Vyras ir moteris suvokia savo kaip tėvų vaidmenį ir apsibrėžia, ką jiems reikš kūdikio gimimas, kokios ateities jam linki: ar nori išauginti didį mokslininką, ar sportininką, ar muzikantą.

Štai gimė vaikutis, o mama su tėčiu nežino, nuo ko pradėti, kaip auginti šį mažą žmogeliuką. Iš tikro viskas paprasta – vaiko ugdymas prasideda nuo bendravimo su juo. Tikriausiai ne kartą matėte: mama veža vaiko vežimėlį ir pasakoja jam apie viską aplink: apie dangų, apie paukštelius, saulutę, orą... Taip instinktyviai dar nepatyrusi mama pradeda ugdyti savo vaiką.

Juk papasakoti apie kiekvieną dalyką, padėti suvokti pasaulį – tai ir yra pirmieji asmenybės ugdymo žingsniai. Nesvarbu, apie ką kalbėti – svarbiausia, kad skambėtų švelnus, pats mylimiausias mamos balsas. Nuolatinis bendravimas su vaiku padės jam laiku ištarti pirmuosius žodžius, suformuluoti pirmą sakinį, tiesiog suvokti aplinkinį pasaulį.

Vaikai nuo gimimo iki dvejų su puse metų – stebėtojai. Jie kaupia savyje aplinkos patirtį, kad paskui ją pritaikytų. Todėl vaikams nuo pat ankstyviausio amžiaus reikia „dalyvauti“ mamos reikaluose – žiūrėti, kaip ji plauna indus, matyti, kaip ji gamina ir tvarko. Tuomet kažkuriuo metu vaikas užsimanys „būti kaip mama“, išmokti viską daryti pats.

Mamos, kurios neleidžia atžaloms padėti „ūkyje“, stabdo jų vystymąsi. Juolab kad virtuvė – puiki mokykla siekiant susipažinti su aplinkiniu pasauliu. Įvairios kruopos, miltai, vanduo – tai naujų taktilinių pojūčių šaltinis, juk ant išpiltų miltų galima piešti, grikius galima perrinkinėti, o ryžius sijoti tarp pirštų. Tokie užsiėmimai padeda vystyti vaiko motoriką, o ši tiesiogiai susijusi su kalba ir intelektu.

Svarbiausia vaiko ugdymo dalis – maudymasis vonelėje, žaidimai su vandeniu. Kūdikiui reikia leisti iki valiai pasimaudyti, pažaisti su ryškiais žaisliukais. Lai jis pajunta skirtumą tarp oro ir vandens, pajunta, kaip vanduo teka. Sėdint vonioje perpilti vandenį iš stiklinės į stiklinę, žiūrėti, kaip plaukia laivelis – pirmi jūsų vaiko fiziniai pojūčiai.

Vaikas greitai turi pradėti vaikščioti ir jį sodina į vaikštynę. Manoma, kad vaikui taip paprasčiau ištyrinėti pasaulį. Tačiau jam norisi prieiti prie mamos, o mama, deja, nepasiekiama: vaikštynė neleidžia prisiartinti prie jos. Norisi pačiam apšliaužioti visus kambarius – taip pat neišeina. Atminkite: ilgas vaiko buvimas vaikštynėje stabdo jo fiziologinę raidą.

Štai vaikas paauga ir pradeda vaikščioti. Svarbu pasivaikščiojimo metu užeiti ir į vaikų žaidimų aikštelę. Ir nors vaikas dar per mažas, kad pats savarankiškai dalyvautų žaidimuose, jis jau suvokia save tokį pat, kaip vyresni vaikai, įdėmiai stebi žaidimus ir greitai galės prisijungti prie jų. Būtent nuo žaidimų aikštelės prasideda vaiko „socialinio intelekto“ formavimasis – gebėjimai teisingai suprasti žmonių elgesį, prognozuoti savų ir svetimų poelgių pasekmes.

Vasarą – žaidimų su smėliu metas. Smėlio dėžėje vaikas susiranda pirmuosius draugus. Smėlis – puiki medžiaga erdvinio mąstymo vystymuisi.

Mama ar pedagogė?

Iki dvejų-trejų metų su vaiku galima sėkmingai užsiimti namie. Kiekvienam vaiko poelgiui esti motyvacija – mama šalia, ji padeda, giria. Po trejų metų formuojasi savitas vaiko „aš“, dabar jo poelgiams būtina papildoma, išorinė motyvacija. Pavyzdžiui, jei jums reikia, kad vaikas išmoktų užsirišti batų raištelius, nepagailėkite laiko prieš eidami į zoologijos sodą – tegu jis tai padaro pats. Šį vaiko raidos ypatumą (išorinę motyvaciją) reikia turėti omenyje ir renkantis žaidimus. Todėl, pradėdami tą ar kitą žaidimą, „įrašykite“ jį į namų reikalų grafiką.

Šiame amžiuje užsiėmimai su mama ne visada produktyvūs. Mama jau nebėra nepajudinamas autoritetas vaikui, pradedančiam rodyti savarankiškumą, ne kiekvieną kartą ji gali pasiekti, kad taisyklių būtų laikomasi. Be to, užsiėmimams su vaiku reikia ruoštis, o mamai sunku tam skirti laiko. Todėl trimečiui reiktų surasti gerą pedagogą. Kad būtų pigiau, galima susitarti su smėlio dėžės draugų tėvais, jei vaikai panašaus temperamento ir išsivystymo, suformuoti dviejų-trijų vaikų grupę ir mokytis kartu.

Trejų-ketverių metų vaikus reikia aktyviai pratinti prie visuomenės. Tai geras laikas vesti į vaikų darželį. Juk būtent bendraudamas su panašiais į save mažas žmogutis susiduria su pirmaisiais konfliktais ir išmoksta juos spręsti. Kolektyve vaikas įsisąmonina tokias sąvokas, kaip gerai-blogai, galima-negalima. Ir kuo labiau artėja mokykla, tuo socialinis vaiko intelektas turi didėti – taip jam bus paprasčiau priprasti prie mokyklos. Todėl penkerių-šešerių metų vaikui tiesiog būtina mokytis dirbti grupėje vadovaujant pedagogui.