Dėl didėjančio bakterijų atsparumo antibiotikams, vis dažniau tenka gelbėtis labai toksiškais, daug šalutinių poveikių sukeliančiais vaistais. Ar to tikrai norime?

Pavojų kelia gausus jų vartojimas ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams bei augalams gydyti. 

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus specialistė dr. Jolanta Miciulevičienė patvirtino, kad Lietuvoje jau registruojamos bakterijos, atsparios net plačiausio veikimo antibiotikams. Laboratorija renka duomenis apie dažniausius infekcijų, tokių kaip sepsis, sukėlėjus. Gal tuoj nebeliks jokių vaistų kraujo užkrėtimui gydyti? "Taip gali nutikti, nes jau dabar išskiriamos ypač atsparios ligos sukėlėjų padermės, jautrios tik vienam ar dviem antibiotikams. Dėl tokių padermių sukeltų hospitalinių infekcijų miršta net jauni žmonės - tiesiog nėra kuo jų gydyti", - paaiškina mikrobiologė.

Kaip išmano, taip ir daro

Lietuvoje nėra registruoti antibiotikai, kurie kituose kraštuose laikomi pirmo pasirinkimo. Arba, pavyzdžiui, penicilinas, kuris labiausiai tinka gerklės uždegimui gydyti, o ir kompensuojamas 100 proc., tačiau mūsų gydytojai - ne be farmacininkų įtakos - labiau pamėgę rezervinį klaritromiciną, nors jis kompensuojamas kur kas mažiau. Šis preparatas skirtinas tada, kai pacientas alergiškas penicilinui, bet Lietuvoje jau tapo pirmo pasirinkimo antibiotiku. Klaritromicino vartojimas susijęs su kitų bakterijų atsparumo antibiotikams atsiradimu.

Problema ta, kad Lietuvoje parengtos vos kelios nacionalinės antibiotikų vartojimo rekomendacijos, taikytinos esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms ir pneumonijai. "Gydymo antibiotikais taisykles patvirtinus įstaigos viduje būtų aiškiai reglamentuota, kaip gydytojui elgtis", - įsitikinusi J.Miciulevičienė.

Sukčiautojų yra visur

Vis dažniau perspėjama ir dėl gausaus antibiotikų vartojimo veterinarijos bei žemės ūkio srityse. Jie taikomi augalams, gyvūnams gydyti, ligų profilaktikai, skiriami kaip augimo skatintojai.

Lietuvoje tikrinama, ar gyvulių ir galvijų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje nesama antimikrobinių medžiagų liekanų. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Irenos Pečiulienės, daugiausia rūpesčių kelia pienas.

J.Miciulevičienė pamini praktiką dėti antibiotikų į ką tik pamelžtą pieną, kad jis nerūgtų. "Neatmestina, jog tai irgi gali daryti įtaką bakterijų atsparumo didėjimui", - priduria mikrobiologė.

Tačiau VĮ Pieno tyrimų direktorius Saulius Savickis tikina, kad toks piktnaudžiavimas - bene 5-10 metų senumo praeitis. Jo teigimu, antibiotikų į pieną patenka tik dėl to, kad gydant gyvulius nesilaikoma nustatyto laikotarpio, per kurį vaistai turi visiškai pasišalinti iš organizmo. "Tokių gamintojų buvo ir yra visame pasaulyje. Panašių atvejų pasitaiko ir Lietuvoje", - sako S.Savickis. 
Ne veltui dabar bandoma sukurti tokius antibiotikus, kurių skilimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis, nereikėtų laukti tų 3 parų. Naujų vaistų ieškoma ir todėl, kad kai kuriais atvejais karvių mastito net šiandien neįmanoma išgydyti. 

Gamtiniai antibiotikai 

Kaip teigia fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas, natūraliais antibiotikais galima vadinti augalus, turinčius stiprių eterinių aliejų. Tarp tokių pirmiausia minėtini svogūnai ir česnakai. Stipriai veikiančių eterinių aliejų turi ir mėtos, ugniažolės, medetkos. Ar gali šios augalinės priemonės pakeisti antibiotikus? Pasak J.Vasiliausko, ne itin pavojingus mikrobus gamtinės medžiagos veikia, bet rimtų infekcijų negydo. Vis dėlto ir daug eterinio aliejaus turinčias gamtos dovanas reikia vartoti atsargiai. Patarimas kasdien suvalgyti po 3 skilteles česnako, J.Vasiliausko žodžiais, - tikra beprotybė. Tiek daug jų vartojant eterinių aliejų poveikis gali būti pernelyg stiprus, net sukelti kepenų vėžį. Profilaktiškai skiltelę česnako reikėtų gerokai pakramtyti ir palaikyti burnoje. Tą patį galima daryti ir su svogūnu. O iš eteringų žolelių tiesiog vertėtų išsivirti arbatos. 

Antibiotikus pakeis nanodalelės?

Apie tai pranešė, kaip rašo "New Scientist", JAV gynybos ministerijos agentūros DARPA atstovai, atsakingi už naujų technologijų kariuomenei kūrimą. Specialistų nuomone, užuot beprasmiškai švaisčius pinigus naujiems antibiotikams, kurie veikia tik tol, kol bakterijų štamai tampa jiems atsparūs, kurti, verčiau naudoti lengvai prisitaikančias nanoterapines priemones. DARPA siūlo kovai su bakterijomis naudoti mažus interferuojančius genetinio kodo fragmentus, ieškančius veidrodinio savo atspindžio patogenų ląstelėse ir blokuodami jas. Taip sustabdoma baltymo gamyba ir sukeliama ląstelių mirtis. Dabar DARPA ekspertai planuoja kurti nanodaleles, kurios gerai adaptuotųsi ir kurias būtų galima perprogramuoti. Specialistai prognozuoja, kad ateityje tokia inovacinė priemonė galėtų tapti modeliu imtis masinės vaistų gamybos.

Atmintinė pacientams

Jei įmanoma - pasiskiepykite.
* Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų. Netinkamas jų vartojimas skatina atsparių bakterijų atsiradimą, naikina gerąsias organizmo bakterijas, sukelia šalutinių reiškinių. 
* Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmia kvėpavimo takų infekcija ar gripu, kai krečia šaltis. Šie vaistai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.
* Antibiotikus vartokite tik pagal gydytojo receptą, o ne jų likučius arba tuos, kuriuos įsigijote be recepto.
* Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam asmeniui, nors diagnozė būtų ir identiška. Jie, kaip ir dauguma kitų vaistų, išrašomi žmogui individualiai. 
* Paklauskite vaistininko, kaip sunaikinti antibiotikų likučius. 

 

Lietuvos sveikata

 Vaistų paieška