+2
-2
0
Apie depigmentines dėmes

"Prieš metus ant kūno atsirado kelios baltos dėmės. Nuėjau į Ukmergės
polikliniką, odos gydytoja pasakė, kad tai – depigmentinės dėmės. Gydymo
neskyrė. Kai pradėjo jų daugėti, išrašė siuntimą į Santariškių ligoninę. Ten
pasakė, kad tai – baltos dėmės, kurios yra neišgydomos. Jų vis daugėja. Labai
negražiai atrodo. Ką galite pasakyti apie baltas dėmes? Gal kas nors galėtų
padėti?"
Diana 17 m., Ukmergė

Kauno rajono savivaldybės gydytoja, gydytoja – dermatovenerologė Jolanta
Urbštienė:

– Ant kūno baltų dėmių atsiranda sutrikus odos pigmentacijai. Ši sveikatai
nepavojinga liga vadinama vitiligo, arba baltme.

Dažniausiai paveldima

Vitiligo – tai liga, pasireiškianti šviesesnių odos dėmių atsiradimu dėl
pigmentacijos (melanino stokos atskirose vietose) sutrikimų. Susirgus gali būti
pažeista bet kuri kūno vieta. Šia liga serga vidutiniškai vienas du žmonės iš
šimto. Penktadaliui sergančiųjų pastebimas šeimyninis ligos pobūdis, tai yra,
kai liga paveldima. O tai reiškia, kad, jei kas nors iš šeimos narių sirgo
baltme, didelė tikimybė, jog ja susirgs bet kuris kitas šeimos narys,
nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Vis dėlto beveik pusė sergančiųjų yra
jauni dvidešimties metų neturintys žmonės.

Jei liga nėra paveldima, ji gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – tai gali
būti nuolat patiriamas stiprus stresas, nuolatinis pervargimas, skydliaukės
veiklos sutrikimai, patirtos traumos, persirgtos sunkios infekcinės ligos,
stiprus karščiavimas ar nudegimas saulėje.

Pasireiškia skirtingai

Susirgus baltme, pirmųjų ligos simptomų žmogus gali ir nepastebėti. Būsimos
dėmės vietoje oda iš pradžių parausta, kiek vėliau išbąla, o aplink dėmę esantys
odos kraštai patamsėja ir tampa ypač ryškūs vasarą, kai visa kūno oda įdega.
Vitiligo kiekvienam gali pasireikšti labai skirtingai. Pavyzdžiui, vieni gali
nugyventi turėdami tik kelias nedideles dėmeles, kitiems jos gali plėstis, jų
gali daugėti.

Kaip sparčiai progresuoja liga, priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos
stiprumo, nuo saulės spindulių bei aplinkos poveikio. Todėl sergantieji turėtų
ypač rūpintis savo oda ir vengti tiesioginių saulės spindulių, naudoti
specialias apsaugos priemones. Reikėtų prisiminti, jog atsirandantys odos
pakitimai sveikatai nepavojingi.

Vitiligo pasireiškia iš atskirų odos plotų išnykus odos pigmento turinčioms
ląstelėms melanocitams. Egzistuoja daug teorijų, aiškinančių ligos priežastis,
tačiau kodėl pigmento turinčios ląstelės dingsta iš odos, iki galo nėra aišku.

Deja, neišgydoma

Kad ir kokie būtų siūlomi šios ligos gydymo metodai, tenka konstatuoti, jog šiuo
metu vitiligo neišgydoma. Kai kurioje užsienio literatūroje nurodoma, kad
kartais geriausia baltmės visai negydyti. Ji sveikatai nepavojinga – tik
daugumai žmonių kelia nemažų estetinių nepatogumų, ypač jei dėmės išplitusios
matomose, drabužiais nepridengtose kūno vietose, t.y. ant veido, rankų ar kojų.

Sergantiesiems vitiligo reikėtų prisiminti, kad baltos dėmės neturi pigmento,
šių sričių oda neapsaugota nuo ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Todėl
pavasarį ir vasarą, saulėtomis rudens ar žiemos dienomis šias dėmes
rekomenduojama patepti kremais, kurių sudėtyje yra UV filtrų. Kosmetiniams
defektams sumažinti naudojamos kremai pudros ar medžiagos, sukeliančios
pseudoįdegį (oda paruduoja be saulės spindulių), taip pat pigmentaciją
sukeliantys tepalai, kurių sudėtyje yra dihidrooksiacetono. Kartais naudojami
kortikosteroidų tepalai, geležies, B grupės vitaminų preparatai, kartais
rekomenduojamos šalčio procedūros, tačiau dėl galimo jų nepageidaujamo poveikio
tokio naudojimo tikslingumas abejotinas. Yra dar keli daugiau kosmetinio
pobūdžio gydymo būdai (pvz., PUVA), bet jų veiksmingumas nėra didelis, palyginti
su galimu nepageidaujamu poveikiu odai. Esant dideliems vitiligo plotams,
kartais preparatais depigmentuojama visa oda.

Parengė Milda Armonaitė