+1
-1
0
Apie depigmentines dėmes

"Prieš metus ant kūno atsirado kelios baltos dėmės. Nuėjau į Ukmergės polikliniką, odos gydytoja pasakė, kad tai – depigmentinės dėmės. Gydymo neskyrė. Kai pradėjo jų daugėti, išrašė siuntimą į Santariškių ligoninę. Ten pasakė, kad tai – baltos dėmės, kurios yra neišgydomos. Jų vis daugėja. Labai negražiai atrodo. Ką galite pasakyti apie baltas dėmes? Gal kas nors galėtų padėti?"
Diana 17 m., Ukmergė


Kauno rajono savivaldybės gydytoja, gydytoja - dermatovenerologė Jolanta Urbštienė:

- Ant kūno baltų dėmių atsiranda sutrikus odos pigmentacijai. Ši sveikatai nepavojinga liga vadinama vitiligo, arba baltme.

Dažniausiai paveldima

Vitiligo - tai liga, pasireiškianti šviesesnių odos dėmių atsiradimu dėl pigmentacijos (melanino stokos atskirose vietose) sutrikimų. Susirgus gali būti pažeista bet kuri kūno vieta. Šia liga serga vidutiniškai vienas du žmonės iš šimto. Penktadaliui sergančiųjų pastebimas šeimyninis ligos pobūdis, tai yra, kai liga paveldima. O tai reiškia, kad, jei kas nors iš šeimos narių sirgo baltme, didelė tikimybė, jog ja susirgs bet kuris kitas šeimos narys, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Vis dėlto beveik pusė sergančiųjų yra jauni dvidešimties metų neturintys žmonės.

Jei liga nėra paveldima, ji gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - tai gali būti nuolat patiriamas stiprus stresas, nuolatinis pervargimas, skydliaukės veiklos sutrikimai, patirtos traumos, persirgtos sunkios infekcinės ligos, stiprus karščiavimas ar nudegimas saulėje.

Pasireiškia skirtingai

Susirgus baltme, pirmųjų ligos simptomų žmogus gali ir nepastebėti. Būsimos dėmės vietoje oda iš pradžių parausta, kiek vėliau išbąla, o aplink dėmę esantys odos kraštai patamsėja ir tampa ypač ryškūs vasarą, kai visa kūno oda įdega. Vitiligo kiekvienam gali pasireikšti labai skirtingai. Pavyzdžiui, vieni gali nugyventi turėdami tik kelias nedideles dėmeles, kitiems jos gali plėstis, jų gali daugėti.

Kaip sparčiai progresuoja liga, priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos stiprumo, nuo saulės spindulių bei aplinkos poveikio. Todėl sergantieji turėtų ypač rūpintis savo oda ir vengti tiesioginių saulės spindulių, naudoti specialias apsaugos priemones. Reikėtų prisiminti, jog atsirandantys odos pakitimai sveikatai nepavojingi.

Vitiligo pasireiškia iš atskirų odos plotų išnykus odos pigmento turinčioms ląstelėms melanocitams. Egzistuoja daug teorijų, aiškinančių ligos priežastis, tačiau kodėl pigmento turinčios ląstelės dingsta iš odos, iki galo nėra aišku.

Deja, neišgydoma

Kad ir kokie būtų siūlomi šios ligos gydymo metodai, tenka konstatuoti, jog šiuo metu vitiligo neišgydoma. Kai kurioje užsienio literatūroje nurodoma, kad kartais geriausia baltmės visai negydyti. Ji sveikatai nepavojinga – tik daugumai žmonių kelia nemažų estetinių nepatogumų, ypač jei dėmės išplitusios matomose, drabužiais nepridengtose kūno vietose, t.y. ant veido, rankų ar kojų.

Sergantiesiems vitiligo reikėtų prisiminti, kad baltos dėmės neturi pigmento, šių sričių oda neapsaugota nuo ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Todėl pavasarį ir vasarą, saulėtomis rudens ar žiemos dienomis šias dėmes rekomenduojama patepti kremais, kurių sudėtyje yra UV filtrų. Kosmetiniams defektams sumažinti naudojamos kremai pudros ar medžiagos, sukeliančios pseudoįdegį (oda paruduoja be saulės spindulių), taip pat pigmentaciją sukeliantys tepalai, kurių sudėtyje yra dihidrooksiacetono. Kartais naudojami kortikosteroidų tepalai, geležies, B grupės vitaminų preparatai, kartais rekomenduojamos šalčio procedūros, tačiau dėl galimo jų nepageidaujamo poveikio tokio naudojimo tikslingumas abejotinas. Yra dar keli daugiau kosmetinio pobūdžio gydymo būdai (pvz., PUVA), bet jų veiksmingumas nėra didelis, palyginti su galimu nepageidaujamu poveikiu odai. Esant dideliems vitiligo plotams, kartais preparatais depigmentuojama visa oda.


Parengė Milda Armonaitė