Ar dieta gali būti imuniteto draugė?

Pavasarį vitaminų per mažai, priaugtų kilogramų per daug... Ir labai nelengva sulieknėti. Staigiai metamas svoris šiuo metu gali pakirsti mūsų organizmo sergėtoją - imunitetą. Tad kaip rasti aukso vidurį: lieknėti, bet nesusirgti?

- Valgiaraštyje turi pakakti baltymų.
 
Baltymai (imunoglobulinai) atsako už organizmo atsparumą ligoms. Jų sintezei būtina visa "puokštė" aminorūgščių.
Baltymų turime gauti tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės. Gyvulinės kilmės produktai, kuriuose daug baltymų - tai mėsa, žuvis, paukštiena, varškė, sūris (15 - 20 proc. baltymų), o augalinės kilmės - kruopos, ankštiniai, grybai (10 - 20 proc.), duonos gaminiai (7 proc.). Geriausia, žinoma, derinti ir vienus, ir kitus baltymus.

- Imunitetui palaikyti būtini riebalai.
 
Ląstelių, saugančių organizmą nuo puolančių virusų, bakterijų, sienelės sudarytos iš lipidų (vienas jų - cholesterolis). Jo turite gauti su maistu, tik, žinoma, ribotais kiekiais. Tad neverta kvailioti ir dabar laikytis visai "nuriebalintos" dietos, kuri draudžia valgyti bet kokius gyvulinės kilmės riebalus ar net kiaušinius - tokios dietos tinkamos tik vasarą ir tai ne ilgiau nei savaitę.

- Neišsiverčia imunitetas ir be angliavandenių.
 Jų turi būti visuose biologiniuose skysčiuose: kraujyje, limfoje, šlapime. Šiais skysčiais keliauja imuninės sistemos veiklą koreguojančios ląstelės. Tad jei dabar susidomėjote Atkinso ar Kremliaus dietomis, ribojančiomis angliavandenius (nes manote, kad daržovių pasirinkimas šiuo metu vis tiek menkas, o košių nemėgstate), verčiau atidėkite jas geresniems laikams, kai žiemos nualintas organizmas atsigaus.

- Kad imunitetas „gerai jaustųsi", jis kasdien turi gauti vitaminų A, C, D, F, PP.
Visi žinome, kad nuo ligų pirmiausia gelbėja vitaminas C. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, paprikoje, net raugintuose kopūstuose. Imuninei sistemai būtini ir riebaluose tirpūs vitaminai A ir E. Vitamino A yra augaliniame aliejuje, E - riebiose žuvyse. Todėl net ir griežtai skaičiuodamos kalorijas daržovių salotas pagardinkite šlakeliu aliejaus. Vitamino A "giminaičiai" - karotenoidai (geriausiai žinomas yra betakarotenas) skatina imuniteto veiklą. Karotenoidų gausu ryškiaspalviuose geltonuose, oranžiniuose, raudonuose, tamsiai žaliuose vaisiuose ir daržovėse.

- Imunitetui reikia B grupės vitaminų, ypač vitamino B6.
Jo stygiaus paprastai nejaučiame - B6 yra ryžių luobelėse (todėl rinkitės kuo mažiau apdorotus) ir kitose grūdinėse kultūrose, rupioje duonoje.

- Bioflavonoidai yra ne tik galingi antioksidantai, bet ir stimuliuoja imunitetą.
Jų gausu žalioje arbatoje, vaisiuose, ypač violetinės spalvos: juoduosiuose serbentuose, mėlynėse, raudonųjų rūšių vynuogėse bei citrusinių vaisių žievelėje.

- Imunitetui reikalingi mineralai.
Cinkas yra svarbus gelbėtojas, kai puola peršalimo ligos. Taip pat stipriam imunitetui būtinas selenas. Geležis, kalis ir varis reikalingi kraujotakos sistemai, o nervų sistemai būtini magnis ir kalcis. Kalcio galime gauti valgydamos pieno produktus, geležies - jautieną, kalio daug džiovintuose vaisiuose, kuriais pakeičiate pyragaičius. Daug mineralų yra kruopose, rupioje duonoje.

! Imuninės sistemos negalima "maitinti" kuriuo nors vienu kitu vitaminu ar mineralu - jie gerai veikia tik tuomet, kai organizmas gauna visų kartu.


Specialisto nuomonė
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė

Dabar griežtoms dietoms - netinkamiausias metas

Kalbant apie imunitetą kaip apie atsparumą infekcinėms ligoms ir apie tai, kas galėtų jį stiprinti, maisto vaidmuo labai svarbus. Imuninės sistemos veiklą labiausiai lemia paveldimumas. Tačiau priklausomai nuo to, kaip ir ką valgome, ji gali mus apginti nuo susirgimų arba pasiduoti jiems. Jei mityba nevisavertė, tai gali provokuoti neatsparumą ligoms, greičiau kibs slogos, kosuliai... Taigi, kai besilaikydamos dietų stengiatės kuo mažiau valgyti, o organizmas gauna mažesnį kiekį kalorijų, negu jam reikia būnant ramybės būsenoje, rizikuojate sumažinti būtinųjų maisto medžiagų kiekį taip, kad nualinsite savo organizmą.

Kaip ir visus metus, dabar turėtume gauti produktų iš visų penkių maisto grupių: kruopų, duonos, mėsos ir žuvies, taip pat pieno produktų ir, savaime suprantama, daržovių bei vaisių. O pakankamas daržovių ir vaisų kiekis - 300 g per dieną - suteikia vitamino C.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė