Kartais net nesusimąstome, kodėl negalime gyventi be vieno ar kito maisto produkto. Atrodo pati ranka tiesiasi šokolado plytelės ar dar vieno kavos puodelio link. Kaip paaiškinti tokį potraukį tam tikriems maisto produktams – įpročiu, priklausomybe?

Mitybos specialistai teigia, kad kai kurie patiekalai sukelia pripratimą. Ir tokį stiprų, kad jis tampa tikra priklausomybe. Bet ar tikrai egzistuoja priklausomybė maisto produktams?



Kava – tiksliau joje esantis kofeinas. Kofeinas yra stiprus nervinės sistemos stimuliatorius. Jis gana greitai tonizuoja, jau po pirmų trijų gurkšnių žmogus pajunta jėgų antplūdį, koncentracijos pagerėjimą. Daugelio specialistų manymu, visų pirma būtent tokios savybės skatina žmogų tapti kavos mėgėju ir ją gerti vis dažniau.

Organizmas pripranta prie tonizuojančio kavos poveikio ir be jos nebegali pasiekti normalaus darbingumo. Būna netgi taip, kad kai kurie žmonės absoliučiai negali dirbti, kol neišgeria aromatingos kavos. Amerikiečiai mokslininkai tvirtina, kad pasaulyje nuo kavos priklausomų žmonių yra apie 13 procentų.

Šokoladas – labai dažnai minimas priklausomybę sukeliančių produktų sąraše. Kai kurių šaltinių teigimu, jis gali sukeli labai stiprią priklausomybę ir šis faktas žinomas jau ganėtinai seniai. O pastaruoju metu priklausomybę sukeliančių produktų sąraše minimi ir kiti saldumynai – ledinukai, kepiniai ir netgi džiovinti vaisiai! Ir viskas dėl to, kad saldumynai verčia mus vis tiesti į juos ranką.

Egzistuoja dvi priežastys, dėl kurių saldumynai gali sukelti tam tikrą priklausomybę. Pirmoji: cukrus stimuliuoja tam tikras smegenų sritis, atsakingas už malonumą. Išsiskiria endorfinai – laimės ir geros nuotaikos hormonai. O laimės, kaip žinia, per daug nebūna.

Antra priežastis yra cukraus kiekio kraujyje svyravimai. Esmė tame, kad suvalgius ką nors saldaus, juntamas jėgų ir energijos antplūdis, tačiau poveikis yra trumpalaikis. Išeitis viena – vėl ir vėl lepintis pyragaičiais. Priklausomybė akivaizdi.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau informacijos apie tai, kad sūris sukelia pripratimą. Ir stipresnį nei kava ar šokoladas. Ypač audringai tokios naujienos aptariamos JAV. Mokslininkai tvirtina, kad dėl visko kaltas baltymas kazeinas, kurio sūryje yra didelis kiekis.

Baltymo skilimo metu kazeinas tampa junginiu, kurio veikimas yra palygintinas su morfinu. Tarpinis junginys buvo pavadintas kazomorfinu. Laimei, kazomorfino poveikis nėra toks stiprus, kaip narkotiko, bet jis pasižymi atpalaiduojančiu poveikiu ir skatina žmogų jausti teigiamas emocijas.

Pripratimą sukeliančių maisto produktų sąrašą papildo ir greito maisto produktai. Juose esantys druska, cukrus, riebalai ir prieskoniai – pagrindiniai pripratimo varikliai. Būtent dėl jų sumuštinių, salotų ir traškučių skonis būna toks sodrus.

Pasirodo, riebalai pripratimą sukelia ne mažiau nei cukrus. Jie greitai virškinami ir įsisavinami į kraują, žmogus jaučia sotumo ir laimės jausmą. Tačiau maždaug po 40 minučių vėl pradedamas justi alkis. Tai aiškinama labai paprastai – maiste yra daug riebalų, cukraus ir prieskonių, tačiau beveik visiškai nėra ląstelienos, vitaminų ir mineralų.

Greitas maistas - šiuolaikinio pasaulio rykštė, skatinanti nutukimą ir gausybę ligų. Kuo anksčiau žmogus tai suvoks, tuo greičiau pamirš apie šią savo priklausomybę.

Prieš

Tikra priklausomybė nuo kavos – abejotinas faktas. Juo labiau nedera kavos lyginti su alkoholiu. Tačiau tiesa tai, kad ilgainiui šiam gėrimui įgyjama tolerancija ir jo tenka gerti vis daugiau. Tačiau ji labiau vystosi rūkoriams, nes kava palengvina kvėpavimą ir „atveria“ plaučius. Tačiau rūkoriai net nenutuokia apie tokį mėgstamo gėrimo poveikį.

Aistra saldumynams kenkia ne tik figūrai: kenčia ir kepenys, ir kasa, ir dantys, ir širdis. Todėl svarbu atrasti savyje jėgų ir atsisakyti žalingo įpročio. Pradžiai paprastus angliavandenius derėtų pakeisti sudėtingais – avižine koše, nevalytomis kruopomis ir rupaus malimo duona. Šie produktai taip pat suteikia energijos, tačiau dėl jų kraujyje nevyksta staigus insulino šuolis.

Dėl sūrio vartojimo panikuoti nereikia: nors kazeinas organizmą veikia raminančiai, jo lyginimas su morfinu yra nederamas. Sūris gali reikiamai veikti nervų sistemą dėl savybės greitai ir gerai slopinti alkį, o sotus žmogus, kaip žinia, būna linksmesnis ir ramesnis.

Apie riebalus, cukrų, prieskonius ir druską parašyta labai tiksliai. Tačiau prisirišimas prie greitojo maisto labiau yra gyvenimo būdas, o ne liguista priklausomybė. Jei žmogus daug dirba ir neturi kada visavertiškai pasimaitinti, jam paprasčiau užsukti į greito maitinimo įstaigą ir ką nors nedelsiant suryti.

Reziumuojant išsakytas nuomones ir vertinimus darosi aišku, kad kiekvienas maisto produktas yra vertingas žmogaus organizmui, tačiau yra svarbu tai, kokiais kiekiais ir kaip dažnai jį vartojame.
 


Dietos

Testai apie mitybą