Bostono universiteto mokslininkai baigia sukurti matematinį modelį, kuris išanalizuos žmogaus genomą ir apskaičiuos asmenų galimybes sulaukti 100 metų.

JAV Bostono universiteto mokslininkai teigia, kad dabar žmonės, kurie neturi „šimtamečio genų“, galės keisti savo gyvenimo būdą, norėdami maksimaliai prailginti jiems skirtą laiką. Tyrimą paskatino tai, jog ilgaamžiškumas – iš tiesų reta savybė, mat net ir išsivysčiusiose šalyse tik 1 iš 6000 tūkstančių žmonių sulaukia šio amžiaus, tačiau net 90 proc. jų, pasiekę 93 metų ribą, neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų. Vadinasi, gyvenimo trukmę nulemia ne tik sveikata ar nelaimingi atsitikimai, bet ir kitos priežastys, iš kurių pagrindinė – žmogaus genetika.

Kaip rašo technologijos.lt, tyrimas pradėtas vykdyti dar 1995-aisiais. Mokslininkai ieškojo genetinių požymių, labiausiai skiriančių šimtamečius nuo kitų. Tyrimui vadovavo Bostono universiteto biostatistikos profesorė Paola Sebastiani bei medicinos profesorius Thomas Perls.

T. Perlsas pasakoja, jog ankstesnės ilgaamžiškumo studijos buvo vykdomos su Septintosios dienos adventistų bažnyčios nariais, pasižyminčiais ilgiausia gyvenimo trukme tarp visų JAV gyventojų – 88 metais. „Šie žmonės gyvena ilgai ne dėl tam tikrų genetinių savybių, bet dėl savo gyvenimo būdo. Jie negeria, reguliariai juda, jų religiniai įsitikinimai reikalauja būti vegetarais, o stresą padeda malšinti religija“, - pasakojo mokslininkas. Pasak jo, būtent tie, kurie 10-15 metų viršijo 88 metų ribą, pasižymi tam tikrais genetiniais ypatumais.

Mokslinio tyrimo metu mokslininkai iš viso ištyrė 1 600 šimtamečių žmonių DNR (kai kurių iš jų amžius siekia 119 m.) ir palygino su kitų žmonių DNR. Tai leido nurodyti 150 genetinių pakitimų, būdingų ilgaamžiams žmonėms. Jie gali būti suskirstyti į 19 grupių arba genetinių „ženklų“, praneša žurnalas „Science“.

Mokslininkė Paola Sebastiani teigia: „Kai kurie ženklai yra susiję su ilgesniu išgyvenimu, kiti susiję su vėlesne tokių senatvinių ligų, kaip silpnaprotystė arba širdies ir kraujagyslių ligos, pradžia.“ Supratimas, kaip šie genai prailgina gyvenimą arba apsaugo nuo ligų, gali padėti sukurti naujus vaistus kovai su ligomis.

Dabar mokslininkai baigia kurti kompiuterio programą, kuri galės nurodyti, ar tam tikras asmuo turi polinkį ilgai gyventi, pateikus to žmogaus genetinį kodą. „Patikrinę mūsų modelį, tikslų atsakymą gavome 77 proc. tikslumu“ , -  pasakojo P. Sebastiani. 23 proc. paklaidą moteris aiškino tuo, jog genetika, nors ir svarbi, nėra vienintelis ilgaamžiškumą lemiantis veiksnys. Be to, vienas iš 15 žmonių turi tinkamą genų kombinaciją, leidžiančią išgyventi iki 100 metų, tačiau iš tiesų išgyvena tik vienas iš 600. Tai reiškia, kad labai svarbūs yra tokie veiksniai, kaip sveikatos priežiūra, mityba ir sportas.

Dabar mokslininkai baigia kurti kompiuterio programą, kuri galės nurodyti, ar tam tikras asmuo turi polinkį ilgai gyventi, pateikus to žmogaus genetinį kodą. Mokslininkams ši programa bus pateikta po kelių dienų, vėliau ji bus prieinama visuomenei. Mokslininkai nepatentuos šios informacijos, tai reiškia, kad biotechnologijų bendrovės galės nekliudomos kurti komercinį rinkinį, kurį būtų paprasta naudoti.

Tačiau kyla susirūpinimas dėl to, kaip reaguos žmonės, kuriems bus pasakyta, kad jų gyvenimas bus ilgesnis arba trumpesnis, nei jie tikėjosi. Yra ir kitų pavojų - draudimo kompanijos, privatūs pensijų fondai ir pan. galėtų nedrausti, arba padidinti kainas žmonėms, nepasižyminčiais ilgaamžiškumu nepaisant jų gyvenimo būdo.

Iš kitos pusės, Oksfordo universiteto etikos profesorius Julianas teigia: „Tikiu, kad jūs esate suinteresuoti turėti šią informaciją, kadangi net jei nieko negalite padaryti, tai gali padėti jums planuoti gyvenimą. Jei mirsite anksti, norėsite anksčiau turėti vaikų, nesudarysite ilgų pensijos planų, norėsite užbaigti projektus anksčiau, o ne vėliau.“

Medik