Pastaruoju metu viešai ir plačiai skleidžiama informacija, kad lietuviai Europoje pirmauja ne tik savižudybėmis ir išgerto alkoholio kiekiu, bet dar stebina ir tuo, kad labai mėgsta gerti vaistus, vitaminus, maisto papildus bei kitus preparatus, kuriuos įtaigiai pasiūlo reklamuotojai.

 

Situacija vaistinėje – vidutinio amžiaus moteriškė primygtinai prašo vaistininkės parduoti jai antibiotikų, nes jai skauda gerklę, galvą ir turi temperatūros. Jos kaimynė taip pat sirgo, gydytojas išrašė antibiotikų, tai pasveiko, todėl ir jai reikia tokių pat vaistų...

Situacija kartojasi dažnai, tik prašymai skiriasi, žmonės nesusimąstydami prašo vaistų nuo širdies, sąnarių ligų, akių lašų. Paklausus, ar jie nebandė kreiptis į gydytoją, daugelis numoja ranka – esą pas gydytojus eilės, negali tiek laukti, giminaičiams tie vaistai padėjo ir jiems padės.

Be to, daugelis žmonių labiau pasitiki savo artimųjų, giminaičių, kolegų, kaimynų patarimais nei sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis, visiškai nesusimąstydami, kad gali pakenkti sau, savo sveikatai.

O kur dar įvairiausi alternatyviosios medicinos receptai, kuriais labai tiki daugelis žmonių, gydosi, tik paskui apie tokį gydymą dažnai „pamiršta“ pasakyti gydytojui.



Be abejo, pačiam nusistatyti diagnozę ir pasiskirti gydymą yra daugiau nei rizikinga, juk tą darbą dirbantys specialistai šito mokėsi ne vienerius metus.

Užsiimti savigyda ir rizikuoti savo sveikata nevertėtų:

Tiksliai nustatyti diagnozę gali tik gydytojas – jis remiasi įvairiais ligonio tyrimo metodais, atlieka įvairius klinikinius tyrimus.
Gydytojas gali geriausiai patarti dėl konkretaus vaisto pasirinkimo, nes jis žino, kokia liga serga jo pacientas (patys pacientai ne visada teisingai suvokia savo diagnozę), kokios gretutinės ligos (apie kurias pats pacientas dažnai pamiršta), silpnosios vietos.

Tik specialistai gali žinoti apie vaistų tinkamumą konkrečiai ligai, vaistų tarpusavio suderinamumą, galimus šalutinius poveikius.
Tik specialistai gali nustatyti vaisto dozę, vartojimo dažnumą, gydymo kursą.
Cheminiai preparatai pirmiausia kenkia skrandžiui, kepenims ir inkstams, o, jei jų vartojama netikslingai, galima smarkiai pakenkti sveikatai.

Prieš

Žmogus jaučia savo kūną, jaučia, kas jam blogai, ką skauda, kaip ir kada pasireiškia kokie nors negalavimai. O gydytojas tik išklauso ir įvertina.

Tokius paprastus negalavimus, kaip peršalimas, sloga, sumušimas ir pan., galima gydyti pačiam, turint žinių apie minėtų negalavimų gydymą ar telefonu pasikonsultavus su gydytoju ar vaistininku.

Jei pacientas serga lėtine liga ir jam tam tikrais periodais užeina paūmėjimai, jis tikrai žino, kaip jam elgtis paūmėjimų atveju ir kokių vaistų vartoti.

Sveikata – brangiausias turtas, todėl ja rizikuoti neverta.
 

Ar saugu gydytis patiems?

Vaistų kainų palyginimas

Vaistų paieška