Ar skanus pirštelis?

Gražu žiūrėti į visai mažutį kūdikį, čiulpiantį pirštelį. Bet kai tai daro trejų ir vyresnis vaikutis, jau tampa neramu.

Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė

Čiulpti „išmokė" gamta

Ultragarsu atliktose nuotraukose matome, kad dar negimęs kūdikis moka čiulpti pirštelį ar kumštelį. Taip gamtos sutvarkyta, mat čiulpdamas mažylis nusiramina. Be to, tai išmokęs, sugeba žįsti krūtį ir pavalgyti. Brukti rankytę į burnytę yra natūralus judesys, jo nereikia nei skatinti, nei slopinti. Geros raidos kūdikis aktyviai čiulpia maždaug iki metų, vėliau šis sugebėjimas pamažu slopsta. Taip turėtų būti, bet kai kurie mažyliai ir toliau neišsiverčia be pirštelio burnytėje. Kartais taip įnirtingai jį čiulpia, kad atsiranda žaizdų.

Nusiraminimo būdas

Kartais labai sunku suprasti, ko nori mažas žmogutis, ypač jei dar nemoka pasakyti. Galbūt jo kelnytės šlapios, o mamytė, manydama, kad alkanas, ima jį maitinti. O gal jam nuobodu vienam žaisti ir laukti, kol mama sutvarkys namus. Jei mažylis nepasitiki savo jėgomis, mano, kad vis tiek nebus suprastas, bando pats save nuraminti, pavyzdžiui, čiulpdamas nykštį. Tai yra vienas savęs čiūčiavimo būdų.

Vietoj čiulptuko

Pirštelis keliauja į burnytę ir tuomet, jei mažiukas laiku nesugebėjo išsiskirti su čiulptuku. Galbūt jis dar jaučia poreikį stimuliuoti burnytę. Tarkim, čiulptuką mama išmetė, o pirštelis visada yra čia pat, kai prireikia. Įprasta, kad mažyliai iki trejų metukų vaikšto burnytę „užsikišę" piršteliu. Tačiau tai nėra labai gerai, nes dėl šio įpročio vaikutis nepastebi aplinkos ir negali bendrauti su tėvais ar bendraamžiais. Jis užsiėmęs tik savo piršteliu ir čiulpimo suteikiamais pojūčiais. Taigi tai ne tik medicininė bėda, kai vaikutis gali iki kraujo nusičiulpti pirštą, bet ir psichologinė.

Ką daryti?

* Pabandykite sudominti vaikutį kuo nors, kas nukreiptų dėmesį. Prigalvokite įvairių žaidimų, kad rankytės būtų užimtos, vaikutis neliūdėtų ir nebūtų poreikio čiulpti pirštelį. Jei šio įpročio mažylis neatsikratys, gali čiulpti pirštą ir lankydamas mokyklą. Svarbu kartu su savo atžalėle ieškoti kitokių būdų, kurie padėtų įveikti įtampą ar nuobodulį. Mamai reikėtų jį išmokyti pasakyti „bijau", stipriai prisiglausti ir nusiraminti.
* Vaikutis gali įprasti jumis manipuliuoti ir imti čiulpti pirštą tada, kai norės išpešti kokios nors naudos. Paprastai daugiausia dėmesio skiriame tada, kai mažylis netinkamai elgiasi. O kai ramiai varto knygutes ar stato pilį, jo tarsi nepastebime. Todėl labai svarbu savo pypliukui skirti dėmesio tada, kai gerai nusiteikęs ir nečiulpia pirštelio. Būtina surasti laiko mažiukui pagirti, pasisodinti ant kelių, pamyluoti. Tuomet jis bandys ilginti šiuos geruosius bendravimo periodus.
* Iki ketverių metukų vaikučiui labai svarbu režimas. Pirštelį čiulpti gali ir iš nuovargio ar pernelyg daug emocijų, pavyzdžiui, jei per ilgai užsibūname svečiuose ir nespėjame laiku paguldyti. Kasdienis režimas teikia saugumo.