Daugelis žmonių nuolat maistą užgeria vandeniu, gazuotais gėrimais, arbata, kava, sultimis ar kaloringais pieno kokteiliais. Ir tik nedaugelis susimąsto apie pasekmes. Kas atsitinka, kai skystis patenka kartu su maistu į organizmą, kaip tai veikia virškinimo sistemą ir kaip įtakoja mūsų savijautą?
Kodėl nesveika maistą užgerti vandeniu ar kitais skysčiais?
1.Maistas skrandyje laikosi 2-3 valandas, o plonojoje žarnoje- 4- 5 valandas. Tik praslinkus 2-4 valandoms vyksta virškinimas plonojoje žarnoje. Maisto medžiagos virškinamos ir įsiurbiamos tam tikrose žarnos vietose. Išgertas skystis tuoj pat nuteka į skrandį ir ne tik atskiedžia virškinimo sultis plonojoje žarnoje, bet ir neleidžia maisto medžiagoms likti tose vietose, kur jos turėtų būti pasisavinamos. Tokiu būdu šeriamos puvimo bakterijos. Ir jos įsiurbiamos į kraują.
2.Kepenys, kasa, liaukos plonojoje žarnoje priverstos sintetinti naują sekreto porciją, eikvodamos organizmo resursus ir jį alindamos. Vietoj įprastų 700- 800 mililitrų skrandžio sulčių su 0,4- 0,5 druskos rūgšties koncentracija tenka išskirti 1,5- 2 kartus daugiau sulčių. Dėl to ilgainiui sutrinka virškinimas skrandyje, sumažėja rūgštingumas, atsiranda gastritas ir kitos ligos. Be to, nutekėjęs skystis nuplauna apsauginį gleivių sluoksnį ir sudaro sąlygas dvylikapirštėje žarnoje atsirasti opai.
3.Užgerdamas maisto kąsnius, valgytojas prisigaudo bereikalingo oro, kuris tampa meteorizmo priežastimi. Žarnynas išsipučia, sukeldamas skausmus, gurgėjimą ir dieglius.
4.Valgomo maisto ir geriamo skysčio nesuderinamumas trukdo organizmui pasisavinti naudingas medžiagas. Pavyzdžiui, žalia arbata tonizuoja ir suteikia žvalumo. Tačiau valgio metu arbatos taninai veikia virškinamojo trakto gleivinę, sutrinka virškinimo procesai. Skrandis nedirba visu pajėgumu, išsibalansuoja žarnyno veikla.
Kada galima gerti?
Net senovės išminčiai yra pastebėję, kokią didelę reikšmę turi skysčių gėrimo laikas. „Čžud- ši“ parašyta: „Koks bus tavo kūnas- normalus, nutukęs ar liesas, priklauso vien nuo to, kada gersi skysčius -prieš valgį, valgydamas ar po valgio. Nesudėtinga suprasti, kad skysčius geriant pusryčių, pietų ir vakarienės metu, yra ištampomas skrandis. O kuo jis didesnis – tuo daugiau į jį telpa. Pageidaujamos didesnės maisto porcijos, kyla skaičiai svarstyklėse. Galioja auksinė taisyklė – troškulį malšinkite 1,5 valandos iki maitinimosi ir praėjus 2 valandoms po jo. Jei kiltų nenugalimas noras valgant numalšinti troškulį- praskalaukite burną ir nurykite 2- 3 gurkšnelius. Jei dar negalite atsispirti gėrimo pagundai- peržiūrėkite maisto racioną. Jei pusryčiams valgote skrudintą duoną su dešra ir sūriu, suprantama, kad be skysčių neapseisite. Išbraukite iš raciono aštrius, sūrius, sausus miltinius patiekalus. Gardžiuokitės virtomis košėmis, vaisiais ir daržovėmis. Pavyzdžiui, agurkuose, pomidoruose drėgmė sudaro 95 procentus, neriebioje mėsoje drėgmės yra 50- 70 procentų.
Neišlaikę pauzės, jūs apsunkinate maisto virškinimo procesus:
-uogas ar vaisius užgėrus skysčiu, žarnyne gaminasi dujos ir pučia pilvą,
– kartu su mėsa ir žuvimi patekęs į organizmą vanduo blokuoja fermentacijos procesus, susidaro toksiški produktai,
-arbata, kava- taip mėgstami pusryčiu metu- suskystina seiles ir mažina jų poveikį virškinimo eigai,
-alus, vynas, sidras apsunkina inkstų darbą. Tuo pačiu išvedama iš organizmo gyvybiniams procesams reikalinga drėgmė.
Žmogaus organizmas nemėgsta neprotingo skysčių ir maisto sumaišymo. Įsiklausykite ir išvengsite bereikalingų virškinimo sutrikimų.
L.Varanavičienė
Komentarai