Postulatas I. Azoto oksidas – pagrindinis erekcijos variklis
Postulatas II. Erekcijos sutrikimų dažnumas yra proporcingas vyro amžiui
Postulatas III. Įvairios ligos, pirmiausia, arterinė hipertenzija, diabetas predisponuoja erekcijos sutrikimams
Postulatas IV. Erekcijos sutrikimai vidutiniame ir ypač vyresniame amžiuje atspindi vyrų širdies ir kraujagyslių sistemos būklę
Postulatas V. Hipertenzijos gydymas vaistais gali labai įvairiai veikti erekciją
Azoto oksido vaidmuo erekcijos procese
Kraujagyslių išsiplėtime, taigi, ir varpos erekcijoje pagrindinį vaidmenį vaidina azoto oksidas. Šią medžiagą gamina kraujagyslių vidinis sluoksnis, endotelis. Endotelis gamina tiek kraujagysles plečiančias, tiek ir kraujagysles sutraukiančias medžiagas: normaliomis sąlygomis trap minėtų junginių yra pusiausvyra.
Azoto oksidas ne tik plečia kraujagysles, jis taip pat slopina trombocitų agregaciją, kraujagyslių lygiųjų raumenų proliferaciją, suriša kenksmingus laisvuosius radikalus ir kt. Beje, tai pats svarbiausias širdies ir kraujagyslių sistemos mediatorius: už NO atradimą ir jo reikšmės nustatymą 1998 m. paskirta Nobelio medicinos premija. Su amžiumi endotelio gaminamo NO kiekis mažėja; prisideda ir tokie veiksniai kaip rūkymas, nutukimas, arterinė hipertenzija, dislipidemija, diabetas ir kt. (žr. 1 pav.).
Pav. 1. Azoto oksido gamybos endotelyje mažejimas senstant
Todėl sutrinka pusiausvyra tarp endotelio gaminamų kraujagysles plečiančių ir sutraukiančių medžiagų: ši būklė vadinama endotelio disfunkcija. Logiška, kad mažėjant NO gamybai endotelyje, trinka ir erekcija: amžius yra pagrindinis erektilinės disfunkcijos (ED) faktorius; be to, vyresnio amžiaus vyrams ima vyrauti sunkios ED formos (žr. 2 ir 3 pav.).
Pav. 2. Erektilinės disfunkcijos ir paciento amžiaus priklausomybė
Pav 3. ED pasiskirstymas pagal sunkumo laipsnį senstant
Įvairios ligos, pvz., arterinė hipertenzija, diabetas, koronarinė širdies liga, prostatos ligos ir kt. taip pat mažina NO gamybą ir provokuoja ED (žr. pav. 4).
Ryšys tarp erekcijos sutrikimų ir širdies bei kraujagyslių ligų
Varpos arterijos savo savybėmis yra panašios, pvz., į širdies vainikines. Vadinasi, joms (ir ED) galioja tie patys rizikos veiksniai (arterinė hipertenzija, rūkymas, nutukimas, diabetas ir kt.).
Širdies kraujagyslių ligos ir ED buvo susieti suformulavus „arterijos dydžio“ hipotezę. Ši teorija remiasi faktu, kad minėti rizikos veiksniai sukelia kraujagyslių endotelio pažeidimus ir sutrikdo kraujagyslių funkciją (formuojasi aterosklerozinės plokštelės). Tokio pačio dydžio aterosklerozinė plokštelė anksčiausiai reikšmingai sutrikdo kraujo tėkmę smulkiose arterijose. Todėl erekcijos sutrikimai, atsirandantys dėl varpos akytkūnių arterijų (spindis 1–2 mm) pažeidimo, gali būti ankstyvas vainikinių širdies kraujagyslių (spindis 4–5 mm) pažeidimo pranašas. Pasireiškus pirmiesiems ED požymiams, paprastai koronarinė liga pasireiškia po 3-5 metų.
Pav. 4. Erekcijos sutrikimų dažnumas sergant kai kuriomis ligomis
Arterinė hipertenzija ir erekcijos sutrikimai
ED manifestacija sergantiesiems arterine hipertenzija priklauso nuo ligos sunkumo, jos „stažo“ ir kt. Tyrimai rodo, kad arterine hipertenzija sergantys vyrai patiria ED du kartus dažniau, negu to paties amžiaus pacientai su normaliu kraujospūdžiu. Kitų tyrinėtojų duomenimis, ED dažnumas sergantiesiems arterine hipertenzija svyruoja nuo 33 iki 68 proc.
Antihipertenzinė terapija ir jos poveikis erekcijai
Akivaizdu, kad erekcija priklauso nuo arterinio kraujospūdžio. Erekciją gali trikdyti tiek pernelyg didelis, tiek ir pernelyg mažas kraujospūdis. Logiška būtų manyti, kad kraujospūdį mažinantys vaistai gali sutrikdyti erekciją.
Pasirodo, kad šiuo požiūriu vartojami antihipertenziniai vaistai nėra vienodi.
Europos Hipertenzijos Draugija arterinei hipertenzijai gydyti rekomenduojamus vaistus skirsto į 6 grupes: diuretikus, betablokatorius, kalcio antagonistus, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius, angiotenzino receptorių blokatorius (ARB) ir kitus (pastarieji laikomi kaip ir „atsarginiais“ bei dažniausiai skiriami deriniuose su kt. vaistais sunkiai hipertenzijai gydyti).
Kokie antihipertenziniai vaistai nepalankiai veikia ED?
Blogiausiais yra laikomi diuretikai ir „klasikiniai“ betablokatoriai, tuo tarpu kalcio antagonistai ir AKF ihibitoriai traktuojami kaip „neutralūs“.
O hipertenzijos gydymas ARB ir kai kuriais vazodilataciniais betablokatoriais gali palankiai veikti ED.
[ARB – vieni tinkamiausių asmenims, jau turintiems erekcijos sutrikimų ar didesnę jų atsiradimo riziką. Nustatyta, jog kai kurie ARB netgi pagerina erekcijos funkciją. Manoma, kad tai susiję daugiausia su angiotenzino II blokada (tačiau turi reikšmės ir NO gamybos endotelyje stimuliavimas)].
Kai kurie vazodilataciniai betablokatoriai, kurių kraujagysles plečiančios savybės priklauso nuo NO gamybos stimuliacijos endotelyje, šiuo požiūriu laikomi pačiais geriausiais. Šiuos teiginius patvirtina tiek eksperimentiniai, tiek ir klinikiniai tyrimai.
Taigi, tiek profilaktikos, tiek gydymo požiūriu svarbiausia yra palaikyti reikiamą NO sintezės lygį endotelyje. O erekcijos funkcija ganėtinai tiksliai atspindi vyro širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Parengė: doc.V.Lapinskas
