+1
-0
+1
Atostogos – geriausias laikas profilaktiniams tyrimams

Atšilus orams pradedame planuoti atostogas. Nepaslaptis, kad jų metu daugiau laiko skiriame šeimai, daugiau judame, būname gryname ore, keliaujame, išsimiegome, pailsime nuo streso. SYNLAB laboratorijos atstovė Diana Gaučytė pastebi, kad pastaraisiais metais atostogų metu žmonės aplanko ne tik kurortus, tačiau ir sveikatos įstaigas. „Žmonės mažiau skuba, skiria laiko sveikatos tyrimams, ypač moterys. Tėvai patikrina vaikus prieš mokyklą. Vis dažniau sulaukiame iš užsienio grįžtančių tautiečių, kurie profilaktinius tyrimus darosi reguliariai“, - teigia SYNLAB“ atstovė. SYNLAB laboratorijos gydytojai yra parengę net 25 tyrimų rinkinius, skirtus organizmo būklės įvertinimui. Iš gautų rezultatų galime sužinoti ar mus kamuoja uždegiminė infekcija, anemija, kraujotakos, skydliaukės veiklos, lipidų arba angliavandenių medžiagų apykaitos sutrikimai, ar nesutrikusi inkstų, kepenų veikla, ar organizmui pakanka būtiniausių vitaminų ir mikroelementų.

Bendras kraujo tyrimas – organizmo būklei

Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas. Tai kompleksinis tyrimas, kuris išmatuoja hemoglobino kiekį kraujyje, suskaičiuoja ir aprašo kraujo ląsteles. Pagal raudonuosius kraujo kūnelius galima įvertinti deguonies pernešimo funkciją, geležies, vitaminų atsargas organizme. Leukocitai parodo imuninės sistemos būklę, o trombocitai suteikia pirminės informacijos apie kraujo krešėjimo sutrikimus.

C reaktyvinis baltymas, dar vadinamas uždegimo aktyvumo rodikliu, parodo, ar organizme vyksta uždegiminis procesas. Tyrimas taip pat naudojamas norint nustatyti širdies bei kraujagyslių sistemos ligų riziką. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra pagrindinė mirties priežastis, todėl tiriant C reaktyvinį baltymą galima anksti pastebėti nukrypimus nuo normos.

Širdies, raumenų ir nervinio audinio veiklai reikalinga geležis. Jeigu geležies trūksta, pasireiškia anemija (mažakraujystė). Vertinant geležies kiekį pravartu kartu nustatyti ir organizmo geležies atsargas, t.y., atlikti feritino tyrimą.

Gliukozė yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Didelis fizinis krūvis, stresas, uždegimai ir infekcijos gali paskatinti cukraus kiekio kraujyje padidėjimą. Aukšta gliukozės reikšmė gali reikšti cukrinį diabetą. Cukriniam diabetui diagnozuoti ir ligos eigai stebėti, komplikacijų atsiradimo rizikai įvertinti svarbus glikozilinto hemoglobino tyrimas.

Vartojant alkoholio – kepenų tyrimai

Ne ką mažiau svarbūs kepenų funkcijos rodikliai. Kepenys yra galinga organizmo „chemijos gamykla“, kuri visad stengiasi išlaikyti balansą, todėl kepenų problemos gali prasidėti be ryškesnių simptomų. Ankstyvuosius kepenų pažeidimus rodo fermentų aktyvumo padidėjimas kraujyje – ALT, AST, ALP ir GGT. Kadangi kepenų rodikliai gali pakilti ir pavartojus alkoholio, apsinuodijus, esant viršsvoriui, skeleto raumenų pažeidimams ir dideliam fiziniam krūviui, tyrimų rezultatus reikėtų vertinti kompleksiškai su kitais tyrimais.

Kreatininas yra medžiaga, susidaranti raumenų ląstelėse raumenims dirbant. Kreatinino kiekis yra tiesiogiai priklausomas nuo raumenų masės dydžio ir aktyvaus raumenų naudojimo. Kreatininas išskiriamas iš organizmo per inkstus, todėl tinka kaip inkstų pažeidimų atrankinis tyrimas, padeda įvertinti inkstų darbo intensyvumą. Aukšta kreatinino reikšmė rodo didelę raumenų masę, didelį fizinį krūvį arba inkstų pažeidimus. Žemą kreatinino reikšmę lemia badavimas, raumenų nykimas.

 

Reguliuojant organizmo medžiagų apykaitą, svarbus vaidmuo tenka skydliaukės hormonams. Skydliaukės darbą stimuliuoja hormonas tirotropinas (TTH). TTH kiekio nustatymas puikiai tinka pirminiam skydliaukės ligų tyrimui. Dėl skydliaukės hormonų pertekliaus galimas svorio kritimas, nervingumas, rankų drebėjimas, dirglios akys ir miego sutrikimai. Jeigu yra skydliaukės funkcijos nepakankamumas, pasireiškia tokie simptomai, kaip augantis svoris, sausa oda, vidurių užkietėjimas, taip pat ir nuolatinis nuovargis.  

Lipidograma – tyrimas, kuris labai svarbus širdies ligų profilaktikai. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienas svarbiausių veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas.

Lipidograma susideda iš kelių tyrimų: bendro cholesterolio, MTL (mažo tankio lipoproteinai) ir DTL (didelio tankio lipoproteinai )cholesterolių ir trigliceridų. MTL cholesterolis  vadinamas „bloguoju cholesteroliu“. Šis cholesterolis nusėda kraujagyslių sienelėse, taip skatindamas aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimą.  Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis yra vienas širdies ligų rizikos veiksnių. DTL cholesterolis  vadinamas „geruoju cholesteroliu“. DTL padeda iš kraujo šalinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir taip mažina aterosklerozės atsiradimą. Kuo aukštesnis yra DTL cholesterolio lygis, tuo mažesnė širdies išemijos atsiradimo rizika. 

Trigliceridai yra svarbus energijos atsargų šaltinis. Organizmas gauna trigliceridų iš maistinių riebalų, juos sintetina kepenys. Jei kraujyje yra trigliceridų perteklius, dalis jų nukreipiami į riebalinį audinį. Padidėjusi trigliceridų koncentracija skatina kraujagyslėse aterosklerozinius pokyčius, todėl sutrinka organizmo aprūpinimas krauju: jeigu vystosi širdies raumens vainikinių arterijų aterosklerozė, gali ištikti infarktas, esant smegenų kraujagyslių pažeidimams – insultas. Trigliceridų koncentracija kraujyje gali pakilti dėl diabeto, skydliaukės nepakankamumo, alkoholizmo, kasos uždegimo, lėtinių kepenų arba inkstų ligų.

Vitamino D tyrimas – ar pakanka saulės?

Vitaminas D savo prigimtimi yra hormonas. Šis vitaminas yra skirstomas į D2 ir D3. D2 vitamino pats organizmas nesintetina, jis gaunamas su maistu (augalais ir kai kuriomis sėklomis). D3 vitaminas yra gyvulinės (daugiausiai iš žuvų) kilmės, tačiau didžiausias D3 vitamino kiekis sintetinamas odoje veikiant UVB spinduliams. Per 10–15 minučių vasaros vidurdienio saulėje (UVB) ant rankų ir veido odos sintetinama 800–1000 vienetų D3 provitamino. Šio kiekio pakanka suaugusio žmogaus dienos poreikiams. Organizmui Vitamino D atsargų pakanka 1–2 mėnesiams. Jeigu D vitamino trūksta, sutrinka kalcio ir fosforo įsisavinimas iš žarnyno, todėl didėja osteoporozės rizika. Vitaminas D organizme atlieka ir kitas funkcijas: reguliuoja kraujo krešėjimą, nervinio audinio veiklą, imuninę sistemą, kovoja su infekcinėmis ligomis. Kai Vitamino D nepakanka, žmogus jaučia nuovargį ir dažnai serga.

Viena galimybių sveikatos būklei įvertinti yra kraujo tyrimai, kuriuos asmuo atlikti gali tiek gydytojo kabinete, tiek laboratorijoje savarankiškai. SYNLAB Lietuva laboratorijos specialistai sudarė įvairių tyrimų rinkinių, nuo profilaktinių tyrimų iki specifinių programų atskirų organų sistemų veiklai įvertinti. Jeigu nustatomi nukrypimai nuo normos, su gautais rezultatais asmenys visad nukreipiami šeimos ar laboratorinės medicinos gydytojo konsultacijai.

 

Svarbu suprasti, kad laboratoriniai tyrimai suteikia informaciją apie šiandieninę organizmo būklę, ir net geri rezultatai negarantuoja, kad sveikatos problemų nebus ateityje. Todėl specialistai pataria pasitikrinti bent kartą per metus, net jeigu ir jaučiatės gerai.

Autoriaus: SYNLAB Lietuva laboratorija