Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad prasideda erkių aktyvumo sezonas, kuris tęsis iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio. Aktyviausios jų maisto paieškos dažniausiai  būna gegužės pabaigoje – birželio pradžioje ir rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo viduryje. Todėl dabar tinkamas laikas pagalvoti apie galimybes ir būdus, kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų.

Europos regione erkiniu encefalitu galima užsikrėsti 27-iose šalyse, ir kasmet atsiranda vis naujos  rizikos zonos. Daugiausiai erkinio encefalito atvejų registruojama Čekijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Švedijoje. Mirštamumas nuo erkinio encefalito Europoje siekia 0,5-4 proc. Lietuvoje   pernai  buvo registruota 610 erkinio encefalito atvejų (2009 m. – 605), 3 žmonės mirė. Kauno apskrityje 2010 m. registruoti 164 erkinio encefalito atvejai – daugiausiai visoje šalyje (2009 m. –  206).
 
Žmogus erkių platinamomis ligomis dažniausiai užsikrečia įsisiurbus sukėlėjais infekuotai erkei, tačiau erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.
 
Daugumai asmenų, užkrėstų erkinio encefalito virusu, pirmieji ligos požymiai atsiranda po 1-2 savaičių. Simptomai panašūs į gripo - karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai, silpnumas. Po to dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė.
 
Persirgęs šia liga, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui. Trečdalis ligonių pasveiksta per tris mėnesius nuo ligos pradžios, trečdalis – per vienerius metus Maždaug  trečdalį žmonių vargina liekamieji reiškiniai: miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt. Paralyžiai ir parezės, raumenų atrofijos, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai dažniausiai būna persirgus sunkia erkinio encefalito forma. Jie pasireiškia apie 10 proc. visų sirgusiųjų erkiniu encefalitu.
 
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės Irinos Bulsienės, tinkama apranga ir repelentų naudojimas gali pagelbėti išvengti erkės įkandimo, tačiau pati veiksmingiausia priemonė – skiepai.
 
Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Rekomenduojama įprastinė skiepijimo schema – 3 vakcinos dozės (pasiskiepijus pirmą kartą, po 1–3 mėn. skiepijama antrą kartą, o dar po 9–12 mėn. – trečią). Pirmoji revakcinacija reikalinga po trejų metų. Vėlesnė palaikomoji  revakcinacija rekomenduojama kas 5 metai, vyresnio amžiaus žmonėms (vyresniems nei 60 m.) – kas treji metai.
 
Pagreitinta skiepijimų nuo erkinio encefalito schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos anotacijoje.
 
Vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmosios dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo (taikant tiek įprastinę, tiek pagreitintą skiepijimo schemą).
 
Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 m. vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami išimtinais atvejais, esant realiai grėsmei užsikrėsti.
 
 
SAM

Testas - Laimo liga