+1
-0
+1

Lapkričio 8 d. 11 val. Vilniaus universiteto Onkologijos institute (Santariškių 1, antrame aukšte, posėdžių salėje) įvyks spaudos konferencija „Biologinės terapijos reikšmė ir vieta gydant plaučių vėžį“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus VUOI Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro Vėžio apskaitos skyriaus vedėja dr. Giedrė Smailytė, VUOI Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Cicėnas, VUOI tarybos pirmininkė prof. Janina Didžiapetrienė.

Spaudos konferencija skirta lapkričiui – tarptautiniam plaučių vėžio žinomumo mėnesiui.

Plaučių vėžys išlieka pagrindinė mirčių dėl onkologinių ligų priežastis, nors kai kuriose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje, stebimas bendras sergamumo plaučių vėžiu mažėjimas. Pasak dr. G. Smailytės, Lietuvoje pastaraisiais metais stebimas vyrų sergamumo plaučių vėžiu ir mirtingumo nuo šios ligos mažėjimas, o moterų sergamumo ir mirtingumo rodikliai, nors ir nežymiai, didėja.

Ypač kelia nerimą atskirų gyventojų grupių sergamumo plaučių vėžiu didėjimas. Dėl dar neišaiškintų priežasčių didėja jaunų nerūkančių moterų sergamumas plaučių vėžiu išsivysčiusiose Europos šalyse, taip pat Lietuvoje.

Labiausiai onkologų netenkina plaučių vėžiu sergančiųjų išgyvenamumo rodikliai, t.y. pacientų, gyvenančių penkerius ir daugiau metų, skaičius. Pasaulyje 5 metus gyvena 15-25 %, Lietuvoje – apie 9 % pacientų.

Įdomus faktas, kad skirtingų rasių pacientai nevienodai reaguoja į analogišką modernų chemoterapinį gydymą: Azijos šalių pacientų gyvenimo trukmė pailgėja du kartus daugiau negu europiečių.

2005 m. Lietuvoje plaučių vėžiu susirgo 1 301 vyrai ir 277 moterys. (Iš viso – 1578). Deja, I-II stadijos plaučių vėžys diagnozuojamas tik apie 20 proc. pacientų. Akivaizdu, kad viena iš pagrindinių plaučių vėžio priežasčių išlieka tabako rūkymas. 85 proc. susirgusiųjų – rūkaliai. Tačiau tarp rizikos veiksnių, skatinančių šią piktybinę ligą, minimas aplinkos užterštumas bei genetiniai veiksniai.

2006 m. Lietuvoje pagerėjus diagnostikai I-II stadijos plaučių vėžio preliminariais duomenimis diagnozuota apie 30 proc. Tikimasi, jog 2006 m. pradėjus veikti Tabako kontrolės programai, ateityje, mažėjant rūkančiųjų skaičiui, turėtų mažėti ir plaučių vėžio atvejų.

„Nepamirškime, jog šiandien nuo plaučių vėžio pasaulyje miršta daugiau žmonių nei nuo krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio kartu sudėjus, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. S. Cicėnas. – Plaučių vėžio gydymas išlieka viena aktualiausių šiuolaikinės onkologijos problemų.“

Pasak prof. S. Cicėno, daug tikimasi iš naujų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios dabar labai madingos ir plačiai taikomos klinikinėje praktikoje. Onkologijos instituto klinikoje jau sukaupta nemaža biologinės terapijos taikymo patirtis.

VUOI tobulėjant naviko tyrimo metodams, t.y. atsiradus galimybei molekuliniame lygmenyje naudoti biomarkerius numatant ligos eigą bei nustatant atsaką į gydymą, gaunama vis daugiau galimybių individualizuoti plaučių vėžio gydymą konkrečiam pacientui.

Kita vertus, pasaulyje atliekama daug mokslo tiriamųjų darbų, siekiant nustatyti arba patikslinti plaučių vėžį sukeliančius rizikos veiksnius. Pakankamai aiškiai nustačius pagrindinę šios sunkios ligos priežastį – tabako rūkymą, cigarečių gamintojai pasiūlė rūkaliams patogią išeitį: didžiulį silpnų cigarečių asortimentą.


„Tiriant silpnų cigarečių rūkymo įtaką plaučių vėžio atsiradimui paaiškėjo, jog rūkalius, pradėjęs rūkyti silpnesnes cigaretes, gauna tą patį kenksmingų medžiagų kiekį, – sako dr. G. Smailytė. – Žmogus surūko didesnį kiekį cigarečių, užsitraukia giliau ir dažniau, ramindamas save, jog rūko silpnesnį tabaką.“


Pasak onkologės, labai blogai, kad visuomenėje įsigalėjo nuomonė, jog silpnas tabakas mažiau kenksmingas. Tokia nuostata neskatina mesti arba nepradėti rūkyti.


Daugiau informacijos:
Juventa Sartatavičienė
VU Onkologijos instituto atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene
Tel.: (8 5) 278 67 33, +370 650 647 47
El. paštas: juventa.sartataviciene@loc.lt