+2
-0
+2
Atskleista, kaip valdyti sotumo jausmą.

Suvalgyti papildomą gabalėlį, ar jau pakanka? Tai sprendžiate ne jūs, bet jūsų smegenys. Statistika vis byloja apie vis didėjantį nutukusių žmonių skaičių. Negi, iš tikrųjų  „šlubuoja“ smegenų sotumo centrai?

Iki  galo neaišku, kas tas apetitas. Akivaizdu, kad tai yra instinktas, būtinas išlikimui. Jį kontroliuoja tam tikri nerviniai ir hormoniniai mechanizmai, kylantys smegenyse. Bet kaip juos paveikti, neprievartaujant savęs  tinkamai maitintis? Visiškai aiškaus atsakymo nėra, tačiau šioje srityje lieka vis mažiau baltų dėmių.

Alkis

Tuščio  skrandžio, burzgiančio pilvo, silpnumo, galvos skausmo ir kiti alkio požymiai sugalvoti gamtos kaip signalas, kad laikas atsikelti ir eiti valgyti. Juos valdo smegenų dalis, atsakinga už alkio jausmą. Nevalgius 12 – 24 val. prasideda stiprūs, spazminiai (trunka 2 – 3 min.) lygiųjų raumenų susitraukimai – tai alkio judesiai.

Sotumas

Kai skrandis yra užpildomas maistu, bado jausmą turi keisti sotumo jausmas.  Įvairios priežastys, taip pat ir besaikis persivalgymas sutrikdo apetitą reguliuojančių centrų darbą, tuomet minimalaus maisto kiekio alkiui numalšinti jau nebepakanka. Nejaučiant sotumo jausmo valgoma vis daugiau ir sėkmingai pilnėjama.

Nuo praėjusio šimtmečio žinoma, kad apetito pojūtis priklauso nuo alkį ir sotumą reguliuojančių centrų, esančių galvos smegenų pogumburyje. Pirmiausia, paliekant ramybėje bado jausmą, mokslininkai sutelkė dėmesį į sotumo centrą. Ir jie priėjo išvadą, kad jį  veikia pats maisto vartojimo faktas: kramtymas, rijimas, virškinimas. Pastebėta, kad po sočios vakarienės sotumo jausmas trunka ilgiau nei po tokio pat kaloringumo greito maisto  užkandžių. Jei po valgio kraujo sudėtis pasikeičia iki optimalios, smegenys nusprendžia: taip, aš esu sotus ir ilgam laikui.

Sotumo jausmo mygtuko paieška

Yra keletas pasisotinimo teorijų. Viena iš paskutinių, kad maisto centras nuolat nuskaito kraujo ir smegenų skysčio parametrus. Šių skysčių sudėtis sočiųjų ir alkanųjų yra skirtinga. Be to, eksperimentai parodė: jei perpilti alkanam žiurkėnui sočiojo kraują, jis nustoja ieškoti maisto.

Žinoma, stresas, įpročiai ir aplinka atlieka nemažą rolę. Bet jei jūs nukrypsite nuo psichologijos ir įsitraukite į gryną biochemiją, paaiškės, kad apetitas priklauso nuo šių parametrų:

* gliukozės (cukraus) kiekio kraujyje. Kai jos kiekis krenta žemiau normos (3,3 mmol / l), alkio centras  sudirgsta ir siunčia jus ieškoti maisto. Drebulys, silpnumas, nesugebėjimas mąstyti, nualpimas yra gliukozės trūkumo kraujyje požymiai.

* poodinių riebalų lygio. Riebalų ląstelės (adipocitai, jie taip pat yra lipocitai) - ilgalaikis energijos rezervas. Ir nesvarbu, kodėl jūs jas praradote, bėgote maratoną ar laikotės griežtos dietos. Bet kokiu atveju adipocitai nori atsistatyti. Jie pradeda išskirti hormoną leptiną, kuris patenka į smegenis ir praneša: nėra pakankamai atsargų! Alkio centras nereaguoja taip greitai, kaip į gliukozę, bet įsiklauso. Besilaikantys griežtos dietos gerai žino, kad pirmosios 2-3 svorio praradimo dienos nėra sunkios, o po to kamuoja nuolatinio bado pojūtis. Jei norite apgauti adipocitus, turite liesėti palaipsniui, ne daugiau kaip 1 kg per savaitę.

* temperatūros. Energija yra kalorijos, o kalorijos – tai šiluma. Kai smegenys jaučia, kad kūno temperatūra nukrito žemiau 36,60, ji nusprendžia, kad nėra pakankamai energijos, o bado centras nedelsdamas organizuoja  paiešką aukšto kaloringumo patiekalų srityje.

* aminorūgščių lygio. Aminorūgštys - plytos bet kokių baltymų, įskaitant mėsą, žuvį, naminius paukščius. Tačiau, jei reikia, kepenys taip pat gali rinkti iš jų gliukozės molekules. Tyrimai rodo, kad aminorūgščių buvimas kraujyje slopina bado centro veiklą. Todėl svorio praradimo procese yra toks svarbus mažai riebalų turintis baltymas - jis padės netrokšti saldumo ir išgelbės jus nuo bado vakarinėmis valandomis.

* kitų veiksnių. Visai neseniai mokslininkai atrado nuostabų faktą: badaujančios smegenų ląstelės (būtent hipotalame) pradeda „valgyti“ save. Toks "autokanibalizmas" yra galingas bado centro variklis, kuris atmetęs  visas moralines ir valios kliūtis varo žmogų link šaldytuvo.

Taip pat yra duomenų, kad kepenys ir virškinimo traktas, signalizuodamos apie energijos trūkumą, gamina hormonus. Atitinkamą vaidmenį  atlieka neuromediatoriai - medžiagos, kurios smegenyse vykdo nervinius impulsus. Ypač svarbūs iš jų du: bado centre dominuoja noradrenalinas , sotumo centre - serotoninas.

Kaip valdyti sotumo jausmo mygtuką?

Kaip valdyti apetitą? Šią užduotį jau seniai bandoma išspręsti  "tabletėmis nuo apetito". Tiesa, šios priemonės  ne visada sėkmingos ir kartais nesaugios. Štai jų sudėtinės dalys:

* medžiagos,  artimos hormonui adrenalinui (ir atitinkamai noradrenalinui). Deja, jos pasirodė artimos giminaitės amfetamino narkotikams ir šiuo metu uždraustos. Ir teisingai: už liekną figūrą mokoma sutrikusia nervų sistema, nemiga, aritmija, tachikardija ir hipertonija. Be to, sukelia priklausomybę.

*medžiagos, panašios į serotoniną. Tokios tabletės veikia tuo pačiu principu, kaip ir psichotropiniai vaistai, taip pat toli gražu nėra nekenksmingi. Jie gali sukelti smegenų funkcijos sutrikimą, padidėjusį kraujospūdį ir net širdies ligas.

* medžiagos, kurios paveikia jautrumą noradrenalinui ir serotoninui, nekeisdamos šių medžiagų koncentracijos. Šio pagrindo preparatai taip pat nėra nekenksmingi: šalutinis poveikis - burnos sausumas, hipertenzija, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir raižymas, galvos skausmas ir nemiga.

Apskritai, vaisto, kuris paveikia tik  smegenų maisto centrą, nuslopina bado jausmą, sukelia sotumą ir nekenkia organizmui, nėra. Valdyti apetitą padeda šios priemonės: neatsisakykite pusryčių, pietų ir vakarienės, rinkitės daug skaidulų turintį nekaloringą maistą, gerkite daug vandens. Kai norisi ko užkrimsti- užsiimkite fizine veikla.

Parengė: L.Varanavičienė