+4
-0
+4
Auga svoris? Kaltos bakterijos Jūsų žarnyno bakterijos!

Žarnyne esantys mikroorganizmai daro didžiulę įtaką sveikatai. Galbūt jiems reikėtų padėkoti už jūsų ramų ir subalansuotą charakterį ir net dėl ​​to, kad sugebate išlaikyti normalų svorį. Organizme yra daugiau bakterijų, nei apskritai visų  ląstelių kartu. Ir ne  šiek tiek daugiau, bet dešimtis kartų. Bakterijos gyvena visame kūne, tačiau dauguma jų yra žarnyne. Jei žmogaus ląstelės būtų to paties dydžio kaip bakterijos, tada  pilve turėtumėte nešioti keletą centnerių papildomo svorio. Laimei, bakterijos yra labai mažos ir sveria maždaug pusantro – du kilogramus. Tai nėra mažai. Logiška manyti, kad tokia didžiulė masė svetimų organizmų turi įtakos sveikatai.

 

Ekstremalus gydymas

Pirmieji bakterijų atradėjai buvo gana išgąsdinti. Nežinomi neabejotinai maži padarai užpildo organizmą ir sukelia baisias ligas nuo difterijos iki juodligės. Iki XIX amžiaus vidurio daugelis senojo pasaulio garsių protų bakterijų sunaikinimą laikė  pagrindine užduotimi medicinoje. Didysis rusų – prancūzų imunologas Ilya  Mechnikov  teigė, kad vienintelė viltis  žmogui į sveiką gyvenimą – yra pirmapradis žarnų švarumas.

Tačiau pusantro šimtmečio eigoje išaiškėjo, kad bakterijų yra ne tik žalingų, bet ir naudingų. Tokios naudingos, kad jomis, pasirodo, ligas galima netgi gydyti. Pavyzdžiui, yra labai nemaloni ir blogai išgydoma žarnyno infekcija – pseudomembraninis kolitas. Ją sukelia „bloga” bakterija Clostridium difficile. Infekcijos simptomai nėra mirtini, bet skausmingi. Antibiotikai neveiksmingi.

Pasirodo, yra galimybė greitai išgydyti kolitą, veiksmingai, neskausmingai ir labai pigiai. „Bloga” bakterija turi būti pašalinta iš žarnyno. Geriausias būdas tai spręsti yra didžiulė saugių „gerų” bakterijų ataka. Tačiau mikroorganizmų laboratorinės kultūros nėra ypač veiksmingos, veiksnus sudėtingas preparatas, derinant visas sveikas žmogaus žarnoms būdingas rūšis. Ar jau turite neaiškių įtarimų? Taip, pseudomembraninis kolitas gydomas išmatų įsodinimu. Arba, jei naudosite šiek tiek mažiau šokiruojantį pavadinimą – žarnyno mikrobiotos transplantacija .

Tos pačios žarnyno bakterijos ne tik palaiko imuninę sistemą, bet tuo pačiu metu ją stimuliuoja, padeda  kovoti su realiais, pavojingais mikrobais. Todėl ateityje išmatų transplantavimas gali padėti dažnai sergantiems ir ilgai sveikstantiems žmonėms.

 

Bakterijos smegenų darbui

„Draugiškas“ bakterijų ir imuniteto ryšys yra seniai žinoma tiesa. Kad  bakterijos turi labai stiprų psichotropinį poveikį- daugeliui naujiena. Nervų sistemoje  bakterijų nėra. Tačiau joje yra tiesioginė „telefono linija” į žarnyną, vadinama klaidžiojančiu nervu.  Tai, kas vyksta virškinimo sistemos „plotuose“,  iš karto žinoma „aukščiau”.

2011 metais Airijos ir Kanados mokslininkų grupė paskelbė tyrimo rezultatus  smegenų  bendravimo su žarnynu, papildytu „gerosiomis“ ir „blogosiomis“ bakterijomis. Ryšys egzistuoja. Bakterijų  veikla  žarnose kažkaip veikia  nervą,  jungiantį vidaus organus su smegenimis:  žarnynas siunčia  naujienas apie savijautą. Smegenyse keičiasi receptorių pasiskirstymas į molekulę, vadinama gama amino sviesto rūgštimi arba GABA. Ši medžiaga veikia kaip neuromediatorius, mažina nervų ląstelių aktyvumą ir užkerta kelią jų pernelyg dideliam jauduliui. Žarnos su „geromis” bakterijomis padidina receptorių kiekį . Rezultate mikroflora „ramina” smegenis.

Po šio atradimo atsirado daugybė duomenų apie žarnyno bakterijų poveikį psichikai. Ilgi tyrinėjimo metai  leidžia teigti, jog nėra jokių abejonių: žarnyno mikroflora veikia žmogaus sąmonę ir elgesį. Sveikos bakterijos mažina nerimą ir gerina nuotaiką. Jos (vis dar nėra aišku kaip) gerina mokymąsi ir atmintį. Ne veltui  nešiojate kilogramus bakterijų. Šios bakterijos nuolatos linksmina. Ramina. Ir  daro jus protingesniais.

 

Papildomi kilogramai. Kas kaltas?

Įtakingame moksliniame žurnale „Science” paskelbtas  tyrimas. Mokslininkai, vadovaujami amerikiečių profesoriaus Jeffrey Gordono, tyrė identiškus dvynius, labai skirtingus svorio atžvilgiu.  Paėmė dvynių išmatų mėginius. Mėginiai buvo maišomi vandenyje ir „persodinami” pelėms. Visi gyvūnai buvo laikomi tokiose pačiose sąlygose ir vienodai šeriami. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad pelės, kurioms bakterijos persodintos iš „storų” dvynukų, jaučiasi skirtingai nei pelės, kurioms buvo įvestos „plonųjų“  išmatos. Pirma grupė augo kaip ant mielių. Antriesiems  svoris didėjo daug lėčiau, neatsižvelgiant į pelių maitinimą.

Pagalvokite apie tai. Genetiškai tapatūs gyvūnai gauna bakterijų dozę – tik vieną! – iš storesnių ar plonesnių, bet genetiškai identiškų žmonių. Jie gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis ir sunaudoja tiek pat kalorijų. Pirmoji grupė priauga riebalų, antroji grupė ne. Išvada  yra labai paprasta. Riebesnių žmonių žarnų bakterijos greitina nutukimą. Kaip tai įmanoma? Ta pati Jeffrey Gordono mokslinė grupė įrodė, kad storųjų pelių bakterijos skiriasi nuo plonųjų gyvūnų bakterijų tiek sudėties, tiek savybių atžvilgiu. Storosiose pelėse žarnyne gyveno bakterijos, aktyviai dalyvavusios maisto virškinime ir prisidėjusios prie jo įsisavinimo. Plonųjų pelių bakterijas mažiau domino maistas ir jo įsisavinimas. Susidaro gana harmoningas vaizdas. Atrodo, kad tiek pelėms, tiek žmonėms žarnyno bakterijos gali nulemti, koks procentas valgomo maisto bus suskaidytas į molekules ir pateks į kraują. Kuo daugiau siunčiama į kraują, tuo daugiau kaupiasi atsargos riebaliniame audinyje.

 

Bakterijos prieš apetitą

JAV Vanderbilt universiteto mokslininkai siūlo iš esmės naują „svorio kritimo bakterijų pagalba” metodą. Užuot ieškodami „naudingų” ar „kenksmingų” mikroorganizmų maiste, jie patys sukūrė tinkamas bakterijas. Saugios žarnyno lazdelių kultūros buvo genetiškai suprogramuotos, kad pagamintų medžiagą, atsakingą už sotumo jausmą. Pelės, kurioms buvo skirtos tokios bakterijos,  mažiau ėdė ir mažiau storėjo, tačiau tuo pačiu metu  buvo visiškai sveikos. Tikėtina, kad ateityje bakterijų genetinis modifikavimas leis ne tik sumažinti bado jausmą nutukusiems žmonėms, bet ir tiesiogiai žarnyne gamins reikalingus vaistus.

Vienas  įspėjimas: norint, kad „geros“ bakterijos įsikurtų žarnyne, būtina sveiko gyvenimo siekti pačiam asmeniui. Rinktis teisingą sveiką maistą: daržoves, nesmulkintus grūdus, rūgščius pieno produktus. Todėl dietologų rekomendacijos, atsižvelgiant į mikrobiologijos naujienas, apskritai nesikeičia – ir vargu ar pasikeis, kol mokslininkai išmokys naudingas bakterijas pamilti mėsainius ir pyragus.

 

Probiotikai ir prebiotikai

Jei „blogųjų“ bakterijų kiekis žarnyne ima vyrauti, išsivysto disbakteriozė. Disbakteriozei būdingas virškinimo sutrikimai bei pilvo skausmai. Todėl būtina sau padėti natūralių probiotikų ir prebiotikų pagalba. Probiotikų sudėtyje yra mikroorganizmų,  naudingų  žarnynui (simbiotinės bakterijos). Vartojant šiuos preparatus ir biologiškai aktyvius šios grupės priedus, siekiama apgyvendinti žarnyną „reikalingais gyventojais”. Probiotikų preparatus sėkmingai galima nusipirkti vaistinėje. Prebiotikuose pačių bakterijų nėra, tačiau jie sudaro geras sąlygas jų gyvavimui jas maitindami. Prebiotikus sudaro oligosacharidai, fermentai, rūgštys ir kitos medžiagos, padedančios natūraliai mikrofloros terpei, kurioje ir auga mikroorganizmai. Jų gausu  cikorijose, šparaguose, svogūnuose ir česnakuose. Prebiotikais taip pat turtinga duona su sėlenomis.

Parengė: L.Varanavičienė