+0
-1
-1

Praėjusią savaitę redakciją pasiekė gandas, kad ištuštėjo vienas uostamiesčio lopšelis-darželis - neva dėl to, kad nemažai vaikučių susirgo skarlatina.

Tai išties tebuvo tik gandas, nes "Vakarų ekspresas" išsiaiškino, jog šia liga tame darželyje susirgęs tik vienas mažylis. O vaikų atvesta mažiau dėl prasidėjusių moksleivių atostogų.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Ščerbavičienė taip pat nuramino: per kovo mėnesį visoje Klaipėdos apskrityje skarlatina sirgo tik 11 vaikų.

Susirgimų daugėja

R. Ščerbavičienės pateiktais duomenimis, 2008 m. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruota 118 skarlatinos atvejų.

Šių metų sausio - kovo mėnesiais - 45 skarlatinos atvejai, tai yra 1,3 karto daugiau nei 2008 metais (35 atvejai) per tą patį laikotarpį.

Daugiausiai susirgimų užregistruota Klaipėdos mieste - 23, Klaipėdos rajone - 11, Kretingos ir Šilutės rajonuose po 5 atvejus.

Visi sirgusieji buvo vaikai iki 17 metų amžiaus. Didžiąją dalį (82 proc.) sudarė vaikai iki 7 metų amžiaus ir beveik visi (86,6 proc.) lankė vaikų ugdymo įstaigas.

Svarbus požymis - išbėrimas

Skarlatina - ūminė infekcinė liga, kuria dažniausiai sergama rudens - žiemos mėnesiais. Ji pasireiškia odos išbėrimu ir angina. Daugiausiai serga 2-8 metų vaikai.

Skarlatiną sukelia bakterija - hemolizinis streptokokas. Šia infekcija nuo sergančio žmogaus užsikrečiama oro lašeliniu būdu, tačiau galima apsikrėsti ir per buitinį kontaktą, - papasakojo R. Ščerbavičienė.

Užsikrėtus pirmieji simptomai pasireiškia po 1-7 dienų.

Pagrindiniai ligos simptomai - tonzilių uždegimas (angina), karščiavimas, bėrimas, atsirandantis pirmą ar antrą ligos dieną. Visą kūną, ypač pažastis, alkūnių linkius, šlaunų vidinius paviršius, kirkšnis, pilvo apatinės dalies sritis išberia ryškiais raudonais smulkiais taškeliais, susiliejančiais į raudonas dėmeles. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, lieka pabalęs tik nosies - smakro trikampis (skarlatinos trikampis).

Liežuvis pasidengia gelsvai baltu apnašu, kuris po poros dienų nusivalęs tampa panašus į avietę ("avietinis" liežuvis). Antrą ligos savaitę atsiranda smulkus odos šerpetojimas, delnų ir padų oda lupasi dideliais lopais.

Kaip išvengti?

Vaikų ugdymo įstaigose, kai tik skarlatina suserga bent vienas vaikas, visuomenės sveikatos specialistė R. Ščerbavičienė pataria sergančius vaikus atskirti nuo sveikų.

Būtina stebėti sąlytį su sergančiuoju skarlatina turėjusius vaikus (matuoti temperatūrą, stebėti, ar neatsirado odos bėrimų, pakitimų gerklėje), dezinfekuoti ligonio aplinkos daiktus, patalynės skalbinius, vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, dažnai plauti rankas.

Svarbu laiku pradėti gydyti

Į Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) 1-ąjį (vaikų) infekcinių ligų skyrių praėjusiais atvežta 12 skarlatina sirgusių vaikų. Šio skyriaus vedėjas Antanas Narvilas pastebėjo, jog vidutinio sunkumo šios ligos formų, dėl kurių pakliūvama į ligoninę, mažėja: 2006 metais skyriuje dėl skarlatinos gulėjo 21, 2007 metais - 17 vaikų.

"Anksčiau pasitaikydavo sunkesnių, net sepsinių formų, - prisimena jis. - Tai buvo susiję su tuo, kad liga nebuvo tinkamai gydoma, pavėluojama skirti antibiotikus. Dabar antibiotikų pediatrai kartais net per daug skiria, net esant virusinei infekcijai, kurios šie vaistai negydo.Skarlatina sėkmingai gydoma penicilinu."

Jei gydytojas laiku teisingai nustato diagnozę ir skiria antibiotikus, užkertamas kelias sunkioms skarlatinos formoms ir jos komplikacijoms: inkstų pakenkimui (glomeonefritui) ir širdies pakenkimui (miokarditui).

Esant lengvai ligos formai, vaikas, stebimas šeimos gydytojo, sėkmingai gali būti gydomas namuose.

Genovaitė PRIVEDIENĖ

Vakarų ekspresas