Imunologijos dieną, pasauliui žinomą nuo 2005 m., mokslininkai skaito paskaitas mokyklose, ruošia radijo laidas, rengia viešas diskusijas, organizuoja mokslines konferencijas. Visų šių renginių tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į imunologijos svarbą. Šiandien imunologija – mokslas apie organizmo apsaugines sistemas – tampa prioritetine mokslo kryptimi.


 
Nuo senų laikų žmonija stengėsi kovoti su daugeliu sunkiai gydomų ir grėsmę gyvybei keliančių ligų, kurių didžiąją dalį sudaro įvairios infekcinės ligos. Viena iš sėkmingiausių žmonijos istorijoje įdiegtų profilaktinių priemonių kovojant su įvairiomis infekcinėmis ligomis yra skiepijimas, kurio pagrindus daugiau kaip prieš 200 metų padėjo anglų gydytojas Edvardas Dženeris.
 
 
Šiuo metu skiepijant gyventojus pasaulyje visiškai išnaikinti raupai, beveik likviduotas poliomielitas, pažengusi tymų likvidavimo programa, sukurti skiepai, padedantys išvengti kepenų ir gimdos kaklelio vėžinių susirgimų, labai sumažėjo sergamumas daugeliu kitų užkrečiamų ligų, kurios dar visai neseniai kėlė grėsmę žmonių sveikatai ir net gyvybei.
 
 
JAV atlikti ekonominiai skaičiavimai rodo, kad 1 JAV doleris, išleistas skiepijimui,  sutaupo 5–10 JAV dolerių sveikatos apsaugos sistemai.
 
 
Deja, iki šiol nerasta skiepų nuo hepatito C ar ŽIV virusų. Anksčiau šie virusai plito per transfuzijas ir operacijas, o dabar juos platina narkomanai. Todėl kova su narkomanija bei saugūs lytiniai santykiai gali būti labai svarbus šių mirtinų ligų prevencijos būdas.
 
 
Atlikdami eksperimentus su kamieninėmis ląstelėmis, imunologai ieško naujų būdų gydyti iki šiol nepagydomomis laikytas Alzheimerio, Parkinsono, kraujo ligas, nugaros smegenų pažeidimus, išsėtinę sklerozę, diabetą, miokardo infarktą. Kamieninių ląstelių persodinimas vadinamas perspektyvia pažeistų audinių arba organų funkcijų atkūrimo strategija, ypač esant donorinių audinių ir organų stygiui. Beveik neliko nė vienos ligos, kurios nebūtų siūloma gydyti kamieninėmis ląstelėmis.
 
 
Tiesa, iki šiol gydymo metodai lieka tik eksperimentiniai. Pasak Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro Imunologijos departamento direktoriaus  dr. Mykolo Maurico,  kamieninių ląstelių taikymui kasdienėje medicinos praktikoje trukdo ne tik išsamių gydymo efektyvumo ir saugumo tyrimų stoka, tinkamų laboratorijų trūkumas, bet ir teisiniai bei moraliniai aspektai, susiję su kamieninių ląstelių išgavimu.
 
 
Imunologų akiratyje yra ne tik vakcinacijos ar kamieninių ląstelių išgavimo problemos. Jie gvildena ir šiuolaikiniame pasaulyje vis problemiškesnius autoimuninių ir alerginių ligų klausimus bei organų transplantacijos galimybes.
 
 
Lietuvos imunologai susibūrę į Lietuvos imunologų draugiją (LID), kuriai nuo pat įkūrimo vadovauja akademikas prof. habil. dr. Vytas Tamošiūnas. Draugijos tikslas yra imunologijos mokslo Lietuvoje propagavimas ir skatinimas. Lietuvos imunologai stengiasi pasidalinti mokslo naujienomis ne tik savame rate, bet ir supažindinti su imunologijos laimėjimais ir aktualijomis kitų specialybių medikus.

SAM