Patarkite, kaip turėtų maitintis vyresnio amžiaus žmogus ir ar jo mityba
labai turėtų skirtis nuo jaunesnių šeimos narių. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį
gaminant jiems maistą.
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Laimutė
Janilionienė:
Senstant keičiasi žmogaus fiziologiniai ir biocheminiai procesai, tačiau
mokslininkai pateikė neginčijamų įrodymų, jog šiuos procesus galima stipriai
pristabdyti ir kad mitybai čia tenka bene svarbiausias vaidmuo.
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama valgyti su saiku ir neriebiai, vartoti
reikėtų maistą, turintį daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų,
biologiškai aktyvių medžiagų.
Angliavandeniai – sudaro vyresnio amžiaus žmonių mitybos pagrindą. Todėl
vyresniame amžiuje reikia valgyti daugiau kruopų, dribsnių, makaronų, duonos,
vaisių ir daržovių, o cukraus sumažinti iki 5 arbatinių šaukštelių per dieną.
Baltymai – jų organizmas turi gauti 50 – 60 g per dieną ir ne mažiau, o
pagrindinis jų šaltinis – gyvulinės kilmės maistas, žuvis, pupos, žirniai.
Riebalai – turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visų kalorijų.
Reikėtų rinktis augalinės kilmės, nes juose mažiau cholesterolio.
Maistinės skaidulos – būtinos vidurių užkietėjimo profilaktikai,
reguliuoja žarnyno veiklą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir riziką
susirgti storųjų žarnų vėžiu. Skaidulų šaltinis – daržovės, vaisiai, kruopos,
dribsniai, duona.
Mikroelementai:
Kalcis – palaiko kaulų, dantų stiprumą, jo trūkstant vystosi osteoporozė.
Kalcio yra pieno produktuose, citrusiniuose vaisiuose, žalių salotų lapuose,
pupose, žirniuose. Kasdien su maistu reikia suvalgyti apie 1 g (apie 4 stiklinės
pieno).
Cinkas – reikalingas žaizdoms, opoms gyti, stiprina imuninę sistemą. Jo
yra mėsoje, kiaušiniuose, žuvyje, kepenyse.
Kalis – kai jo trūksta, trinka širdies ritmas, silpsta raumenys, kartais
sutrinka plaučių ir inkstų veikla. Daugiausia jo yra bananuose, apelsinų sultyse,
žaliuose vaisiuose, bulvėse, žirniuose. Paros norma – apie 2 g.
Geležis – per parą su maistu reikia gauti iki 10 mg, nes antraip gali
vystytis mažakraujystė. Lengviausiai geležis pasisavinama iš mėsos, kepenų,
kiaušinio trynio, bulvių.
Magnis – jo trūkumas padidina raumenų dirglumą, sukelia širdies ritmo
sutrikimus. Pagrindiniai šaltiniai – grūdai, žirniai, pupos, žalios lapinės
salotos.
Verta prisiminti:
– jeigu žmogus serga širdies ligomis, yra padidintas kraujospūdis, skysčių
suvartojimas ribojamas nuo 1 iki 1,5 litro,
– valgomosios druskos į vyresnių maistą geriau papildomai nedėti arba jį sūdyti
labai mažai, nes per didelis druskos kiekis kelia kraujospūdį, o paros poreikį
kompensuoja druska, esanti duonoje ir kituose gatavuose maisto produktuose.